Išdžiūvę valstybiniai konkursai sujaukė viešųjų ryšių rinką

Ryšių su visuomene bendrovės pernai augo privačių užsakymų dėka. Tačiau didžiausių agentūrų sąrašas gerokai pasikeitė – viešojo sektoriaus konkursuose dalyvaujančios pernai nemenkai smuktelėjo.

„Lyderiai nukraujavo“, – taip pernykščius rezultatus apibūdina rinkos dalyviai.

2011–2012 m. lyderių, tokių kaip „VRP Hill+Knowlton Strategies“, „VIP Viešosios informacijos partneriai“ ar „Idea Prima“ apyvartos pernai susitraukė, tuo metu į priekį išsiveržė „Gravitas partners“ (buvusi „Prime Partner“) ir į viršūnę grįžo „Publicum“. Tokius pokyčius demonstruoja Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos (RSVA) ir bendrovių VŽ pateikti 2013 m. rezultatai.

VRP, VIP ir „Idea Prima“ įprastai intensyviai dirba su viešojo sektoriaus projektais, jų apyvartose jie sudaro nemenkas dalis. Tačiau 2013 m. valstybės pinigų upės, pasak rinkos dalyvių, išdžiūvo – iš dalies dėl besibaigiančio Europos Sąjungos finansinio laikotarpio, be to, projektų srautus pristabdė Vyriausybės
Donatas Bedulskis, UAB „Gravitas Partners“ direktorius. Nuotrauka: bendrovėskaita. Todėl agentūros, labiau priklausomos nuo viešojo sektoriaus pinigų, prarado pajamų.

Išimtis – sąrašo lyderė „Gravitas Partners“, pernai laimėjusi Nacionalinės mokėjimo agentūros, Švietimo ir mokslo ministerijos konkursus. Kita vertus, prie kelis kartus išaugusių pajamų prisidėjo ir žema palyginamoji bazė (2012 m. jos buvo tris kartus smukusios), ir stambūs tarptautiniai verslo klientai – „Barclays“, „Coca-Cola“ ir „Huawei“, teigia Donatas Bedulskis, „Gravitas Partners“ direktorius.

„Išsaugojome didžiąją dalį klientų, su kuriais dirbome anksčiau, didėjo dalies verslo klientų komunikacijos biudžetai. Taip pat sėkmingai pasirodėme konkursuose“, – VŽ atsiųstame atsakyme aiškina p. Bedulskis.

Jis skaičiuoja, kad tiesioginės veiklos pajamose verslo klientų ir viešojo sektoriaus dalys buvo apylygės – siekė apie 50%, o bendroje apyvartoje viešajam sektoriui teko didesnė dalis.

Tuo metu VRP viešojo sektoriaus klientų dalis, skaičiuojant grynąsias pajamas, nuo seniau buvusių 30% sumažėjo iki 10%, VŽ sako Mindaugas Ardišauskas, bendrovės direktorius. Tai labiausiai ir lėmė, kad bendrovės pajamos sumažėjo perpus, tačiau tai, anot vadovo, nėra pats tiksliausias rodiklis. 

„Praėjusiais metais iš esmės neturėjome viešojo sektoriaus projektų. Būtent juose būna didelė dalis pinigų, kurie pereina per agentūrą ir išaugina apyvartą, bet tai nėra tiesiogiai susiję su pelno marža“, – paaiškina p. Ardišauskas. Šiemet, pasak jo, valstybės užsakymų jau turėtų būti daugiau – prasideda euro viešinimas, būsto renovacija.

Žiūri į verslą

„Su viešaisiais pirkimais dirbančios agentūros turi labiausiai nestabilias apyvartas“, – sako Kęstutis Gečas, RSVA Tarybos pirmininkas, „INK agency“ vadovas. Jis pastebi, kad sumažėjusius valstybės užsakymus pernai atsvėrė auganti verslo paklausa. 15 didžiausių Lietuvos agentūrų bendra apyvarta pernai augo 4,13% – nuo 48,7 mln. Lt iki 50,7 mln. Lt.

Ponas Gečas prognozuoja, kad ateityje privataus sektoriaus paklausa toliau didės – esą gerėja verslo suvokimas, kaip panaudoti viešųjų ryšių paslaugas.

„Praėjusių metų vaizdas, su retomis išimtimis, atspindi bendrovių gebėjimus dirbti su verslo klientais, nes beveik nebuvo didelių viešojo sektoriaus projektų“, – sako Ričardas Jarmalavičius, „Publicum“ valdybos pirmininkas.

Anot jo, reikia atkreipti dėmesį ir į 2012 m. vykusius Seimo rinkimus – jei ne jie, būtų matyti dar didesnis rinkos augimas.

„Publicum“ pajamos pernai didėjo 65%. Ponas Jarmalavičius teigia, kad augimą lėmė „sustiprinta komanda ir naujų klientų atradimas, dar stipresnė orientacija į verslo klientus“. Agentūra, seniau buvusi viena lyderių viešojo sektoriaus projektuose, vadovo teigimu, prieš porą metų pradėjo stengtis aktyviau dirbti su verslu, o dabar tai duoda vaisių. Pernai vos keli procentai apyvartos, pasak jo, gauta iš valstybinių organizacijų. Bendrovės pagrindiniai klientai –„Mastercard“, „Samsung“ ir kitos kompanijos. Šiemet „Publicum“ laimėjo prekybos tinklo „Iki“ konkursą.

Viskas integruota

Tendencija, apie kurią lyg susitarę kalba rinkos dalyviai – plečiasi agentūrų aprėptis, išsitrina ribos tarp viešųjų ryšių, reklamos ir rinkodaros.

„Dalis bendrovių pereina į kaimynines rinkas – socialinę žiniasklaidą, reklamą“, – sako p. Gečas.

Pasak p. Jarmalavičiaus, privačiame sektoriuje atsiranda poreikis integruotiems komunikacijos sprendimams, apimantiems tiek viešuosius ryšius, tiek rinkodarą

„Bendrovėms nebesvarbu, kas joms duos pasiūlymą. Joms rūpi, kad jis būtų geras“, – kalba ir p. Ardišauskas.

VRP neseniai laimėjo SEB banko ir „Lietuvos draudimo“ konkursus, kuriuose teikia ne tik viešųjų ryšių, bet ir platesnio spektro integruotas paslaugas.

Iš agentūrų dabar reikalaujama ne rašyti pranešimus spaudai ar konsultuoti komunikacijos klausimais, bet iš esmės prisidėti prie verslo tikslų įgyvendinimo, sako p. Jarmalavičius. Anot jo, atsiranda ir atvirkštinė tendencija – konkursuose, kuriuose anksčiau dalyvaudavo tik ryšių su visuomene bendrovės, atsiranda naujų dalyvių, net ir pačios žiniasklaidos priemonės pradeda teikti turinio kūrimo paslaugas.

„Ryšiai su visuomene nebėra tai, kas kažkur vadovėliuose parašyta“, – teigia p. Jarmalavičius.

Plačiau: http://vz.lt/article/2014/6/5/isdziuve-valstybiniai-konkursai-sujauke-viesuju-rysiu-rinka#ixzz33lQmjQtK

Aristotelis

Išmaniųjų telefonų atsiradimą prognozavęs lietuvis dalį savo prognozės realizuos pats (85)

Išmaniųjų telefonų atsiradimą prognozavęs lietuvis dalį savo prognozės realizuos pats
(85)

Praėjusią savaitę DELFI rašė apie lietuvį, kuris 1967 metų pabaigoje prognozavo išmaniųjų telefonų ir interneto atsiradimą – šiais spėjimais jis pataikė tarsi pirštu į akį. Tuo tarpu dar viena prognozės dalis – apie asmenines sveikatos stebėjimo sistemas – kol kas nėra įgyvendinta, tačiau iki prognozėje numatyto laiko – 2017 metų – mokslininkas tikisi realizuoti ir šią savo įžvalgą.
Profesorius Adolfas Laimutis Telksnys dirba Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto atpažinimo procesų skyriuje ir šiuo metu kuria dėvimą širdies ritmo stebėjimo sistemą, kuri galėtų fiksuoti aritmijas, blokadas ir ekstrasistoles, automatiškai vertinti būklės pavojingumą ir, esant būtinybei, internetu informuoti gydytoją bei pacientą apie grėsmingą situaciją. Ta pati sistema galėtų priminti vartotojui, kad reikėtų išgerti antiaritminių vaistų, ji būtų tinkama ir siekiant sumažinti lovadienių ligoninėje kiekį – būtų saugu pacientą išleisti gydytis ambulatoriškai anksčiau bei skirti elektroninį stebėjimą. „Truputį su vokiečiais, austrais teko bendrauti. Jie paskaičiavo kiek galima sutaupyti lėšų anksčiau išleidžiant žmogų ir jį stebint nuotoliniu būdu. Susidarytų keli milijardai Europos mastu“, - tikino profesorius.
Šiuo metu sistema veikia naudojant ant aplink krūtinę segamą jutiklį, kuris informaciją persiunčia į rankinį laikrodį primenantį įtaisą, iš kurio vėliau informacija perkeliama į kompiuterį ir matoma kaip skirtingas krūvis keičia širdies veiklą, galima pastebėti, ar per stebėjimo laiką būta širdies ritmo sutrikimų.

Ateityje sistema sugebės ne tik stebėti širdies ritmą ir apie rimtus ritmo sutrikimus pranešti medikams, bet ir įrašys kardiogramą 5 sekundes prieš sutrikimus ir po jų – tokia informacija kardiologams labai naudinga vertinant paciento būklę.

Paklausus, ar ši sistema jau bus parengta plačiajam vartojimui 2017 metais, profesorius atsakė: „Kadangi dabar jau paskatinote, reikės visomis keturiomis dirbti. O jeigu visai rimtai – manau, taip“.

Paklausus, kokiomis prielaidomis buvo remiamasi 1968 metais prognozuojant ateitį , L. Telksnys paaiškino:

Laimutis Telksnys
Laimutis Telksnys
© DELFI (V.Kopūsto nuotr.)
„Dirbau konstruktoriumi skaičiavimo mašinų konstravimo gamyklos specialiajame biure. Tais laikais skaičiavimo mašinos buvo baisūs griozdai ir įvedant duomenis pirmiausia reikėdavo perforuoti korteles – išbadyti jose skylutes. O tai baisiai daug laiko užima. Visą laiką kildavo uždavinys – reikia automatizuoti duomenų pateikimą skaičiavimo mašinoms. Atliekant įvairius inžinerinius darbus procesai būdavo užrašomi ant popieriaus kreivės pavidalu ir reikėjo tuos duomenis suvesti į skaičiavimo mašiną. Tai buvome padare pirmą originalią lietuvišką mašiną – Elektroninį atsitiktinių procesų analizatorių, kuri šiuos įrašus grafiškai nuskaito ir automatiškai įveda į mašiną – nereikėjo nieko rankomis vesti. Iki tol žmogus turėdavo matuoti kreivės taškų nuotolį iki ašies, atitinkamai perforuodavo ir įvesdavo į mašiną. O mes padarėme kad perforavimas automatiškai vyktų, o mes padarėme, kad visa procedūra negreitinant pačių procesorių buvo pagreitinta kelis šimtus kartų.

Klausiate iš kur gi atsirado tokios mintys – iš tos patirties matėsi, kad norint geriau panaudoti skaičiavimo mašinas reikia automatizuoti tų duomenų įvedimą į pačias mašinas. Skaičiuoti visi mokėjo. O štai greitai ir patogiai pateikti duomenis – neišeina. Tada kilo kitas klausimas – duomenis ne tik šitaip įrašyti, bet ir magnetofono juostelėse. Paskui sprendėme, kad galbūt reikia taip padaryti, kad ir šneką atpažintų. Bandėme daryti, bet matėsi, kad technika per silpna padaryti taip, kaip reikia.

Bet pradėjome savo įdirbį taikyti kitiems reikalams – susidraugavome su Palangoje esančiu Širdies ir kraujagyslių fiziologijos ir patologijos institutu. Kaip tik tyrinėdami tuos procesus, kurie vyksta organizme turėjome tikslą tuos duomenis pateikus mašinai galima būtų pasakyti, ar širdies veikia normaliai, ar būsena nepageidautina, blogesnė ar jau visiškai bloga – tai tokiu būdu prie šitų dalykų priėjome“.

Savo prognozių tikslumu nustebinęs mokslininkas nepabijojo ir šį kartą prognozuoti ateities – mūsų technologijų po penkiasdešimtmečio.

- Iš kur toks žodis - „informeris“?

- Nežinau. Kažkaip trenkė. Aišku, nuo žodžio informuoti. Žodis lyg ir trumpas ir imlus ta prasme, kad informuoja. Bet labai aiškiai pasakyti „kodėl“ - negaliu. Man atrodė, kad tas prietaisas mums teiks informaciją.

- Kas ateityje bus su internetu?

- Jau dabar matome – nebūtinai žmogui eiti į darbą, jis gali sėdėti kur nors kitur ir kompiuteriu dirbti. Mes per „Skype“ posėdžiaujame su kauniškiais, bet tai vistiek dar ne tas. Manau, ateityje tuos, su kuriais bendradarbiaujame, matysime taip, kaip dabar vienas kitą viename kambaryje, tik dabar matome žmogų dėžėje – nu nei šis, nei tas. O holografija leis matyti žmogų trimatį tame pačiame kambaryje, gražiai sėdintį. Tik galėsite jį kiaurai pereiti

Interneto ryšys ir toliau platės. Bet internetas blogas tuo, kad, kaip sakoma, „per laidą neįpilsi“. Bet jeigu truputį rimčiau – per internetą mes dar negalime nusiųsti kvapų. Bet juk galima ir šitą informaciją nusiųsti.

Dabar į skaitmeninę terpę įrašinėjama klaikiai daug informacijos – per metus jos kiekis padvigubėja. O mylimos žvalgybos, visi CNN'ai ir BBC įrašinėja absoliučiai visą iformaciją – ne tik tai, ką rodo, bet ir korespondentų surinktą medžiagą o gal kada nors ko prireiks. Tai štai vienas iš tokių fundamentalių uždavinių, kuris iškils – tokiame dideliame masyve informacijos surasti tai, ko reikia. Na kad ir rašant straipsnį – pasakysite kompiuteriui, kad norite matyti tokį ir tokį žmogų, kuris kažkur dalyvavo ir buvo nufilmuotas, o kompiuterius jums staigiai visą informaciją pateikia. Bet juk reikia ir atpažinti. Gal ieškomas žmogus yra minioje ir jo veidą reikia atrasti.

Šioje srityje dirbama labai galingai – visų pirma, žinoma, žvalgybai tai svarbu, o kitas pritaikymas- kad ir žurnalistikai, kai reikia ką nors rasti.

- O kas po penkiasdešimties metų bus mūsų kišenėse ir ant stalų?

Turbūt bus daug daugiau natūralaus bendravimo. Pavyzdžiui, kaip mes dabar bendraujame su kompiuteriu? Taigi jeigu aš noriu jam ką nors perduoti, tai badau klaviatūrą arba braukau pelyte. O mes gi šnekamės. Tai manau, kad visų pirma galėsime šnekėtis – su kompiuteriu bus natūrali kalba. O internetas mus pavertė globaliu kaimu, bet žmonės kalba tūkstančiais kalbų. Tai turėtų būti taip, kad kokia kalba besakyčiau, visi suprastų. Nes vertimo mašinos gi jau dabar veikia – tiesa, kol kas sumautai.

Labai smarkiai tikiu, kad iš tikrųjų bus tokie bendravimo įtaisai, kad aš sakysiu lietuviškai, o kinas supras kiniškai, pilietis iš Jamaikos supras dar kitaip.

- O telefonas juk irgi toks kaip dabar nebebus?

- Oi, manau, kad telefono išvis nebebus. Vietoje ausinės gal auskaras bus, o gal bus implantuota kas nors giliau į ausį. Mikrofonas gali būti kokiame nors dantyje. Žinote, telefoną tąsyti...

- Bet kaip gi tada perskaityti naujienas?

- Kitas etapas gi bus elektroninis popierius, kurį bus galima susilankstyti ir įsidėti į kišenę. Jis turės būti labai plonytis ir neužimti daug vietos, o išsitraukus bus galima išsiskleisti tiek, kiek norima.

- O kaip transportuosimės?

- Visada norėjau ant skraidančio kilimėlio, kaip „Tūkstantyje ir vienoje naktyje“. O kalbant truputį rimčiau, tai dabar jau daromos vadinamosios žingsniuojančios mašinos – keturi ratai, šešiolika kojų ir atpažinimo aparatas, kuris žiūri kur teisingai padėti kojas – tada bus galima bus galima važinėtis be kelių.

"ŽIA Valda" atsisako žiniasklaidos verslo

Agnė Gintautaitė
2010.12.10 07:09

Išteklių vystyti žiniasklaidos verslui pritrūkusi "ŽIA Valda" grupė atsisako šio jai nestrateginio verslo ir pardavusi valdytą leidybos bendrovę žada stiprinti kitas savo įmones.

"ŽIA Valda" pardavė UAB "Krašto spauda", leidžiančios "Valstiečių laikraštį" ir savaitraštį "Gimtasis kraštas", kontrolinį akcijų paketą UAB "Balsas.lt leidiniai". Nei kaip konkrečiai pasikeitė akcinininkų struktūra, nei kokios vertės buvo sandoris, jo dalyviai neatskleidžia.

"Strategiškai esame nusprendę, kad mūsų įmonė išeina iš visų nedidelių verslų ir stambina esamus. Dalis verslo plėtojama užsienio šalyse. Tai buvo priežastys, dėl kurių nusprendėme parduoti įmonę", – teigia Gediminas Žiemelis, "ŽIA Valdos" valdybos narys.
Į žiniasklaidą, anot jo, bendrovė niekada nežiūrėjo kaip į strateginį verslą.

"Žiniasklaidos verslo aplinka sparčiai keičiasi, tad norint sėkmingai veikti joje, reikia rimtai tuo užsiimti. Mes šiam tikslui neturime išteklių", – papildo pašnekovas.

Tuo pačiu jis tvirtina, kad tai nebuvo nesėkmingo verslo atsikratymas. Bendrovės duomenimis, "Krašto spauda" šiemet per 11 mėnesių gavo 5,5 mln. Lt. pajamų, uždirbo 0,35 mln. Lt grynojo pelno.

"ŽIA Valda" lieka dirbti aviacijos ir turizmo, NT ir statybų, žemės ūkio, gamybos ir viešojo maitinimo sektoriuose.

Kalba apie naujus sandorius

Rimantas Miknius, nurodomas vieninteliu "Balsas.lt leidinių" akcininku, minimas ir kaip viešbučių grupės "Mikotelgroup" savininkas, sako, kad įsigyti laikraščiai turiniu bei auditorija skiriasi nuo jau valdomų leidinių, "todėl įžvelgiame didelę tarpusavio sinergijos perspektyvą".

"Be to, mažėjant administracinėms, leidybos, turinio bei savireklamos sąnaudoms, tikimės padidinti jau turimų bei perkamų leidinių pelningumą", – dėsto p. Miknius.

Anot jo, deramasi ir dėl daugiau leidinių pirkimo. Daugiau informacijos apie tai nepateikiama.

Dabar "Balsas.lt leidiniai" leidžia savaitraščius "Ekonomika.lt", "Balsas.lt savaitė", "Moters savaitė", mėnesinius žurnalus "Ieva", "Gala", "Palmiros žvaigždės" ir laikraštį "Akistata".

Praretėjo „Verslo žinių“ gretos

Praretėjo „Verslo žinių“ gretos

www.DELFI.lt
2008 gruodžio mėn. 29 d. 17:39

Dienraštis „Verslo žinios“ atsisakė keleto žurnalistų paslaugų. DELFI žiniomis, atleista keletas regionuose dirbusių žurnalistų ir vienas Vilniuje dirbantis priedų redaktorius. „Verslo žinių“ generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas DELFI sakė apie tai pranešiantis antradienį.


DELFI primena, kad prieš porą savaičių „Verslo žinios“ skelbė „pertvarkančios bendrovės padalinius ir optimizuojančios gamybą”. Tuomet atleisti 9 pardavimų padalinio darbuotojai.
Tuomet skelbta, kad nuo Naujųjų metų sujungus laikraščio ir interneto portalo naujienų skyrius redakcija dirbs pagal naują tvarką.

UAB „Verslo žinios“ dirba 136 darbuotojai. Bendrovė leidžia verslo dienraštį „Verslo žinios“, mėnesinius žurnalus „Verslo klasė“ ir „Iliustruotasis mokslas“, turi verslo naujienų portalą vz.lt, karjeros portalą manokarjera.lt ir darbo skelbimų portalą cv.lt. Taip pat bendrovė organizuoja konferencijas ir mokymus, leidžia knygas.

„Snoras“ pardavė „Spyker Cars“ akcijas „Conversgroup" bendrovei

„Snoras“ pardavė „Spyker Cars“ akcijas „Conversgroup" bendrovei
VZ.LT
2008.12.30 10:34

UAB „Snoro turto valdymas" pardavė 29,8% Nyderlandų automobilių gamintojo „Spyker Cars" akcijų Kipro bendrovei "Desolery Holdings Limited", pranešama per Vilniaus vertybinių popierių biržą.
"Snoro" grupės įmonė pasiliko privilegijuotąją akciją, suteikiančią papildomų teisių dalyvauti įmonės veikloje. "Desolery Holdings Limited" priklauso „Conversgroup" grupei, kurią su "Snoro" banku sieja pagrindinis akcininkas Vladimiras Antonovas.

„Metus trukęs banko „Snoras“ grupės ir automobilių gamintojo „Spyker Cars" bendradarbiavimas atnešė abipusės naudos, todėl partnerystę plėtosime ir po akcijų pardavimo. Nuo pat akcijų paketo įsigijimo buvo planuota, jog tai bus ne ilgalaikė banko grupės investicija. Akcijų pardavimo sandoris banko grupei buvo pelningas", - banko pranešime teigia Naglis Stancikas, AB banko „Snoras“ pirmasis viceprezidentas, Investicinio verslo tarnybos direktorius.
Daugiau finansinių sandorių detalių nepranešama. VZ.LT primena, kad anksčiau banko atstovai teigė priešingai - esą tai ilgalaikė investicija, ketinta didinti dalį sportinių automobilių gamintojų kapitale.

„Tai ilgalaikė investicija, – tuomet sakė Raimondas Baranauskas, „Snoro“ prezidentas ir antras pagal dydį banko akcininkas. – Mes matome savo akcijų dalies padidinimą šioje kompanijoje.“

Anksčia skelbta, kad už akcijas bankas sumokėjo 18,58 mln. EUR (64,15 mln. Lt), dar 15,84 mln. EUR (54,69 mln. Lt) skyrė paskolų, paimtų investicijoms ir apyvartos lėšoms papildyti, perfinansavimui.

Интернет-порталами DELFI будут управлять из Риги

Интернет-порталами DELFI будут управлять из Риги
BizNews.lv
23.12.2008 13:56


Правление предприятия Ekspress Grupp, принадлежащего эстонскому предпринимателю Хансу Х. Луйку, приняло решение об изменении структуры концерна Delfi и переводе его центра в Ригу.

Ранее дочерние фирмы в Латвии, Литве и Украине принадлежали материнской компании Eesti Delfi, которая, в свою очередь, принадлежала концерну Ekspress Grupp, а руководители латвийского и литовского порталов входили в правление Eesti Delfi, пишет Dv.ee. Теперь в собственности Ekspress Grupp будет образована самостоятельная холдинговая компания SIA Delfi Holding, в которую войдут все региональные дочерние фирмы, а также все торговые марки и лицензии.

Решения по развитию Delfi будут приниматься в новой холдинговой компании, в руководство которой войдут все региональные руководители, а также главы служб маркетинга и ИТ Eesti Delfi. Холдинг буде располагаться в Риге, поскольку географически это наиболее удобное место, а кроме того, у порталов Латвии и Литвы на ближайшее время самый большой потенциал развития.