Išdžiūvę valstybiniai konkursai sujaukė viešųjų ryšių rinką

Ryšių su visuomene bendrovės pernai augo privačių užsakymų dėka. Tačiau didžiausių agentūrų sąrašas gerokai pasikeitė – viešojo sektoriaus konkursuose dalyvaujančios pernai nemenkai smuktelėjo.

„Lyderiai nukraujavo“, – taip pernykščius rezultatus apibūdina rinkos dalyviai.

2011–2012 m. lyderių, tokių kaip „VRP Hill+Knowlton Strategies“, „VIP Viešosios informacijos partneriai“ ar „Idea Prima“ apyvartos pernai susitraukė, tuo metu į priekį išsiveržė „Gravitas partners“ (buvusi „Prime Partner“) ir į viršūnę grįžo „Publicum“. Tokius pokyčius demonstruoja Ryšių su visuomene agentūrų asociacijos (RSVA) ir bendrovių VŽ pateikti 2013 m. rezultatai.

VRP, VIP ir „Idea Prima“ įprastai intensyviai dirba su viešojo sektoriaus projektais, jų apyvartose jie sudaro nemenkas dalis. Tačiau 2013 m. valstybės pinigų upės, pasak rinkos dalyvių, išdžiūvo – iš dalies dėl besibaigiančio Europos Sąjungos finansinio laikotarpio, be to, projektų srautus pristabdė Vyriausybės
Donatas Bedulskis, UAB „Gravitas Partners“ direktorius. Nuotrauka: bendrovėskaita. Todėl agentūros, labiau priklausomos nuo viešojo sektoriaus pinigų, prarado pajamų.

Išimtis – sąrašo lyderė „Gravitas Partners“, pernai laimėjusi Nacionalinės mokėjimo agentūros, Švietimo ir mokslo ministerijos konkursus. Kita vertus, prie kelis kartus išaugusių pajamų prisidėjo ir žema palyginamoji bazė (2012 m. jos buvo tris kartus smukusios), ir stambūs tarptautiniai verslo klientai – „Barclays“, „Coca-Cola“ ir „Huawei“, teigia Donatas Bedulskis, „Gravitas Partners“ direktorius.

„Išsaugojome didžiąją dalį klientų, su kuriais dirbome anksčiau, didėjo dalies verslo klientų komunikacijos biudžetai. Taip pat sėkmingai pasirodėme konkursuose“, – VŽ atsiųstame atsakyme aiškina p. Bedulskis.

Jis skaičiuoja, kad tiesioginės veiklos pajamose verslo klientų ir viešojo sektoriaus dalys buvo apylygės – siekė apie 50%, o bendroje apyvartoje viešajam sektoriui teko didesnė dalis.

Tuo metu VRP viešojo sektoriaus klientų dalis, skaičiuojant grynąsias pajamas, nuo seniau buvusių 30% sumažėjo iki 10%, VŽ sako Mindaugas Ardišauskas, bendrovės direktorius. Tai labiausiai ir lėmė, kad bendrovės pajamos sumažėjo perpus, tačiau tai, anot vadovo, nėra pats tiksliausias rodiklis. 

„Praėjusiais metais iš esmės neturėjome viešojo sektoriaus projektų. Būtent juose būna didelė dalis pinigų, kurie pereina per agentūrą ir išaugina apyvartą, bet tai nėra tiesiogiai susiję su pelno marža“, – paaiškina p. Ardišauskas. Šiemet, pasak jo, valstybės užsakymų jau turėtų būti daugiau – prasideda euro viešinimas, būsto renovacija.

Žiūri į verslą

„Su viešaisiais pirkimais dirbančios agentūros turi labiausiai nestabilias apyvartas“, – sako Kęstutis Gečas, RSVA Tarybos pirmininkas, „INK agency“ vadovas. Jis pastebi, kad sumažėjusius valstybės užsakymus pernai atsvėrė auganti verslo paklausa. 15 didžiausių Lietuvos agentūrų bendra apyvarta pernai augo 4,13% – nuo 48,7 mln. Lt iki 50,7 mln. Lt.

Ponas Gečas prognozuoja, kad ateityje privataus sektoriaus paklausa toliau didės – esą gerėja verslo suvokimas, kaip panaudoti viešųjų ryšių paslaugas.

„Praėjusių metų vaizdas, su retomis išimtimis, atspindi bendrovių gebėjimus dirbti su verslo klientais, nes beveik nebuvo didelių viešojo sektoriaus projektų“, – sako Ričardas Jarmalavičius, „Publicum“ valdybos pirmininkas.

Anot jo, reikia atkreipti dėmesį ir į 2012 m. vykusius Seimo rinkimus – jei ne jie, būtų matyti dar didesnis rinkos augimas.

„Publicum“ pajamos pernai didėjo 65%. Ponas Jarmalavičius teigia, kad augimą lėmė „sustiprinta komanda ir naujų klientų atradimas, dar stipresnė orientacija į verslo klientus“. Agentūra, seniau buvusi viena lyderių viešojo sektoriaus projektuose, vadovo teigimu, prieš porą metų pradėjo stengtis aktyviau dirbti su verslu, o dabar tai duoda vaisių. Pernai vos keli procentai apyvartos, pasak jo, gauta iš valstybinių organizacijų. Bendrovės pagrindiniai klientai –„Mastercard“, „Samsung“ ir kitos kompanijos. Šiemet „Publicum“ laimėjo prekybos tinklo „Iki“ konkursą.

Viskas integruota

Tendencija, apie kurią lyg susitarę kalba rinkos dalyviai – plečiasi agentūrų aprėptis, išsitrina ribos tarp viešųjų ryšių, reklamos ir rinkodaros.

„Dalis bendrovių pereina į kaimynines rinkas – socialinę žiniasklaidą, reklamą“, – sako p. Gečas.

Pasak p. Jarmalavičiaus, privačiame sektoriuje atsiranda poreikis integruotiems komunikacijos sprendimams, apimantiems tiek viešuosius ryšius, tiek rinkodarą

„Bendrovėms nebesvarbu, kas joms duos pasiūlymą. Joms rūpi, kad jis būtų geras“, – kalba ir p. Ardišauskas.

VRP neseniai laimėjo SEB banko ir „Lietuvos draudimo“ konkursus, kuriuose teikia ne tik viešųjų ryšių, bet ir platesnio spektro integruotas paslaugas.

Iš agentūrų dabar reikalaujama ne rašyti pranešimus spaudai ar konsultuoti komunikacijos klausimais, bet iš esmės prisidėti prie verslo tikslų įgyvendinimo, sako p. Jarmalavičius. Anot jo, atsiranda ir atvirkštinė tendencija – konkursuose, kuriuose anksčiau dalyvaudavo tik ryšių su visuomene bendrovės, atsiranda naujų dalyvių, net ir pačios žiniasklaidos priemonės pradeda teikti turinio kūrimo paslaugas.

„Ryšiai su visuomene nebėra tai, kas kažkur vadovėliuose parašyta“, – teigia p. Jarmalavičius.

Plačiau: http://vz.lt/article/2014/6/5/isdziuve-valstybiniai-konkursai-sujauke-viesuju-rysiu-rinka#ixzz33lQmjQtK