Interneto amatininkai skaičiuoja pelnus

Interneto amatininkai skaičiuoja pelnus
Arūnas Milašius, "Verslo žinios"


Interneto amatininkai, pradėję kurti savo tinklalapius, džiaugiasi sulaukiantys ir materialinės naudos.

„Iš savo tinklalapio uždirbu daugiau nei pagrindinėje darbovietėje, galėčiau gana komfortiškai gyventi vien tik iš interneto gaunamų pajamų“, – teigia Tomas Aleksiejūnas, svetainės tax.lt savininkas, prieš metus savo malonumui sukūręs kelionių mėgėjams skirtą tinklalapį bonjour.lt, kuris pajamų kol kas neduoda, nekilnojamojo turto brangimo metu jis administravo svetainę burbulas.lt.

„Manau, nors statistikos nėra, daugiau kaip 2.000 Lt per mėnesį uždirba kelios dešimtys lietuviškų tinklalapių, sukurtų fizinių asmenų. Tai jų grynasis pelnas, nes projekto išlaikymas paprastai kainuoja tik keliasdešimt litų“, – skaičiuoja Deividas Talijūnas, reklamą internete parduodančios bendrovės UAB „Adnet“ verslo plėtros vadovas. Neoficialiomis žiniomis, kuriančiųjų ne Lietuvos rinkai skirtas svetaines ir uždirbančių daugiau nei vidutinis mėnesio atlyginimas yra bent keli šimtai.
Vakariečiai pelningesni

„Svetainės buvo pradėtos kurti kaip hobis, tik per kelerius metus jos tapo verslu“, – kelią į finansinius pasiekimus prisimena p. Aleksiejūnas.

Iki šiol žmogui tai nėra pagrindinė veikla – jis dirba vienoje įmonėje.

„Prieš keletą metų, kai didelės įmonės neinvestavo į internetinius projektus, buvo galima tinklalapį išpopuliarinti be didesnių investicijų. Dabar taip nebepavyktų“, – galimus konkurentus bando gąsdinti p. Aleksiejūnas.

Verslininkas skaičiuoja, kad Lietuvos sąlygomis, priklausomai nuo lankytojų kategorijos, reikia pritraukti bent 10.000 lankytojų per dieną, kad per mėnesį būtų galima uždirbti 3.000 Lt ir daugiau.

„Mano pajamas iš svetainės lenta.lt būtų galima lyginti su vidutiniu sekretorės atlyginimu, tačiau tai nėra pagrindinis mano uždarbis. Skelbimų svetainę pradėjau kurti kaip hobį, hobiu ji ir liko“, – pasakoja Sergejus Nosokas, svetainės lenta.lt, sutraukiančios per dieną iki 18.000 lankytojų, savininkas.

Verslininkas neslepia, kad jo pagrindinės pajamos iš svetainių, skirtų ne Lietuvos rinkai. Jis skaičiuoja, kad iš tokio pat lankomumo tinklalapių, kuriuos lanko vakariečiai, o ne lietuviai, pelnas 3–4 kartus didesnis.

Sukasi pirkėjai

Populiariausių tinklalapių kūrėjai nuolat sulaukia pasiūlymų parduoti savo kūrinius.

„Pasiūlymas guli ant stalo, siūlo poros metų pelną. Ši suma mano gyvenimo nepakeistų, todėl ir neparduodu“, – sako p. Aleksiejūnas.

Lenta.lt savininkas irgi neslepia, kad jam parduoti svetainę siūlė jau keletą kartų, tačiau kai kurie siūlymai buvo juokingi – pirkėjai tikėjosi, kad svetainę administruoja studentai ir jiems užteks kelių tūkstančių litų.

„Manau, kad šiuo metu parduoti pelningus projektus ne laikas. Lauksim geresnių laikų“, – sako p. Nosokas.

Konkurencijos nebijo

Ponas Aleksiejūnas įsitikinęs, kad kol kas Lietuvos rinkoje profesionalūs web amatininkai, turintys patirties, pajėgūs konkuruoti su investuotojais, kurie ne visada supranta interneto specifiką, tačiau individualios veiklos modelis turi ir trūkumų.

„Reklamą parduodu per didžiuosius reklamos tinklus. Jei mano tinklalapį administruotų įmonė, kurioje dirbtų samdomi pardavimų vadybininkai, ieškantys tiesioginių reklamos davėjų, pajamas būtų galima padidinti keletą kartų“, – skaičiuoja tax.lt savininkas, tuo prisipažįstantis, kad jei virtualią erdvę apimtų krizė ir pajamos iš reklamos drastiškai sumažėtų, laukti geresnių laikų būtų daug paprasčiau nei bendrovei. Su p. Aleksiejūnu sutinka ir p. Nosokas, jis teigia, kad pas mus dar labai mažai žmonių, žinančių, koks verslo modelis pasiteisina internete.

„Svetainės išlaikymas neskaičiuojant savo darbo kainuoja keliasdešimt litų per mėnesį. Tiek mokėti net nieko neuždirbdamas galiu keletą metų. Man nereikia atleidinėti žmonių, mokėti jiems išeitinių kompensacijų ar atlyginimų“, – amatininkiško verslo pranašumus įžvelgia p. Aleksiejūnas.

Lenta.lt savininkas skaičiuoja, kad reikėtų bent dvigubai didesnio lankomumo, kad vertėtų steigti įmonę ir pačiam samdyti pardavimo vadybininkus.

„Plėtrą riboja mūsų rinkos dydis“, – sunkumus įvardina p. Talijūnas.