Praretėjo „Verslo žinių“ gretos
www.DELFI.lt
2008 gruodžio mėn. 29 d. 17:39
Dienraštis „Verslo žinios“ atsisakė keleto žurnalistų paslaugų. DELFI žiniomis, atleista keletas regionuose dirbusių žurnalistų ir vienas Vilniuje dirbantis priedų redaktorius. „Verslo žinių“ generalinis direktorius ir vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas DELFI sakė apie tai pranešiantis antradienį.
DELFI primena, kad prieš porą savaičių „Verslo žinios“ skelbė „pertvarkančios bendrovės padalinius ir optimizuojančios gamybą”. Tuomet atleisti 9 pardavimų padalinio darbuotojai.
Tuomet skelbta, kad nuo Naujųjų metų sujungus laikraščio ir interneto portalo naujienų skyrius redakcija dirbs pagal naują tvarką.
UAB „Verslo žinios“ dirba 136 darbuotojai. Bendrovė leidžia verslo dienraštį „Verslo žinios“, mėnesinius žurnalus „Verslo klasė“ ir „Iliustruotasis mokslas“, turi verslo naujienų portalą vz.lt, karjeros portalą manokarjera.lt ir darbo skelbimų portalą cv.lt. Taip pat bendrovė organizuoja konferencijas ir mokymus, leidžia knygas.
2008 m. gruodžio 30 d., antradienis
„Snoras“ pardavė „Spyker Cars“ akcijas „Conversgroup" bendrovei
„Snoras“ pardavė „Spyker Cars“ akcijas „Conversgroup" bendrovei
VZ.LT
2008.12.30 10:34
UAB „Snoro turto valdymas" pardavė 29,8% Nyderlandų automobilių gamintojo „Spyker Cars" akcijų Kipro bendrovei "Desolery Holdings Limited", pranešama per Vilniaus vertybinių popierių biržą.
"Snoro" grupės įmonė pasiliko privilegijuotąją akciją, suteikiančią papildomų teisių dalyvauti įmonės veikloje. "Desolery Holdings Limited" priklauso „Conversgroup" grupei, kurią su "Snoro" banku sieja pagrindinis akcininkas Vladimiras Antonovas.
„Metus trukęs banko „Snoras“ grupės ir automobilių gamintojo „Spyker Cars" bendradarbiavimas atnešė abipusės naudos, todėl partnerystę plėtosime ir po akcijų pardavimo. Nuo pat akcijų paketo įsigijimo buvo planuota, jog tai bus ne ilgalaikė banko grupės investicija. Akcijų pardavimo sandoris banko grupei buvo pelningas", - banko pranešime teigia Naglis Stancikas, AB banko „Snoras“ pirmasis viceprezidentas, Investicinio verslo tarnybos direktorius.
Daugiau finansinių sandorių detalių nepranešama. VZ.LT primena, kad anksčiau banko atstovai teigė priešingai - esą tai ilgalaikė investicija, ketinta didinti dalį sportinių automobilių gamintojų kapitale.
„Tai ilgalaikė investicija, – tuomet sakė Raimondas Baranauskas, „Snoro“ prezidentas ir antras pagal dydį banko akcininkas. – Mes matome savo akcijų dalies padidinimą šioje kompanijoje.“
Anksčia skelbta, kad už akcijas bankas sumokėjo 18,58 mln. EUR (64,15 mln. Lt), dar 15,84 mln. EUR (54,69 mln. Lt) skyrė paskolų, paimtų investicijoms ir apyvartos lėšoms papildyti, perfinansavimui.
VZ.LT
2008.12.30 10:34
UAB „Snoro turto valdymas" pardavė 29,8% Nyderlandų automobilių gamintojo „Spyker Cars" akcijų Kipro bendrovei "Desolery Holdings Limited", pranešama per Vilniaus vertybinių popierių biržą.
"Snoro" grupės įmonė pasiliko privilegijuotąją akciją, suteikiančią papildomų teisių dalyvauti įmonės veikloje. "Desolery Holdings Limited" priklauso „Conversgroup" grupei, kurią su "Snoro" banku sieja pagrindinis akcininkas Vladimiras Antonovas.
„Metus trukęs banko „Snoras“ grupės ir automobilių gamintojo „Spyker Cars" bendradarbiavimas atnešė abipusės naudos, todėl partnerystę plėtosime ir po akcijų pardavimo. Nuo pat akcijų paketo įsigijimo buvo planuota, jog tai bus ne ilgalaikė banko grupės investicija. Akcijų pardavimo sandoris banko grupei buvo pelningas", - banko pranešime teigia Naglis Stancikas, AB banko „Snoras“ pirmasis viceprezidentas, Investicinio verslo tarnybos direktorius.
Daugiau finansinių sandorių detalių nepranešama. VZ.LT primena, kad anksčiau banko atstovai teigė priešingai - esą tai ilgalaikė investicija, ketinta didinti dalį sportinių automobilių gamintojų kapitale.
„Tai ilgalaikė investicija, – tuomet sakė Raimondas Baranauskas, „Snoro“ prezidentas ir antras pagal dydį banko akcininkas. – Mes matome savo akcijų dalies padidinimą šioje kompanijoje.“
Anksčia skelbta, kad už akcijas bankas sumokėjo 18,58 mln. EUR (64,15 mln. Lt), dar 15,84 mln. EUR (54,69 mln. Lt) skyrė paskolų, paimtų investicijoms ir apyvartos lėšoms papildyti, perfinansavimui.
2008 m. gruodžio 28 d., sekmadienis
Интернет-порталами DELFI будут управлять из Риги
Интернет-порталами DELFI будут управлять из Риги
BizNews.lv
23.12.2008 13:56
Правление предприятия Ekspress Grupp, принадлежащего эстонскому предпринимателю Хансу Х. Луйку, приняло решение об изменении структуры концерна Delfi и переводе его центра в Ригу.
Ранее дочерние фирмы в Латвии, Литве и Украине принадлежали материнской компании Eesti Delfi, которая, в свою очередь, принадлежала концерну Ekspress Grupp, а руководители латвийского и литовского порталов входили в правление Eesti Delfi, пишет Dv.ee. Теперь в собственности Ekspress Grupp будет образована самостоятельная холдинговая компания SIA Delfi Holding, в которую войдут все региональные дочерние фирмы, а также все торговые марки и лицензии.
Решения по развитию Delfi будут приниматься в новой холдинговой компании, в руководство которой войдут все региональные руководители, а также главы служб маркетинга и ИТ Eesti Delfi. Холдинг буде располагаться в Риге, поскольку географически это наиболее удобное место, а кроме того, у порталов Латвии и Литвы на ближайшее время самый большой потенциал развития.
BizNews.lv
23.12.2008 13:56
Правление предприятия Ekspress Grupp, принадлежащего эстонскому предпринимателю Хансу Х. Луйку, приняло решение об изменении структуры концерна Delfi и переводе его центра в Ригу.
Ранее дочерние фирмы в Латвии, Литве и Украине принадлежали материнской компании Eesti Delfi, которая, в свою очередь, принадлежала концерну Ekspress Grupp, а руководители латвийского и литовского порталов входили в правление Eesti Delfi, пишет Dv.ee. Теперь в собственности Ekspress Grupp будет образована самостоятельная холдинговая компания SIA Delfi Holding, в которую войдут все региональные дочерние фирмы, а также все торговые марки и лицензии.
Решения по развитию Delfi будут приниматься в новой холдинговой компании, в руководство которой войдут все региональные руководители, а также главы служб маркетинга и ИТ Eesti Delfi. Холдинг буде располагаться в Риге, поскольку географически это наиболее удобное место, а кроме того, у порталов Латвии и Литвы на ближайшее время самый большой потенциал развития.
2008 m. gruodžio 24 d., trečiadienis
"Lietuvos rytas" pasitraukė iš "15 minučių"
"Lietuvos rytas" pasitraukė iš "15 minučių"
VZ.LT
2008.12.24 13:00
UAB „Lietuvos rytas“ pardavė 34% nemokamo dienraščio „15 minučių“ akcijų. Dabar 100% akcijų paketą valdo norvegų žiniasklaidos koncernas „Schibsted“.
Mes koncentruojamės ties savo pagrindiniais produktais, tai nėra mūsų pagrindinis produktas. Viskas, ką galiu pasakyti“, - lakoniškai priežastis įvardija Vidmantas Strimaitis, UAB „Lietuvos rytas“ direktorius.
Paklaustas, ar šis sprendimas susijęs su šalies ekonomine situacija ir naujų įstatymų dėl mokesčių priėmimu, p. Strimaitis teigia „Viskas susiję“.
„Mums niekas realiai nesikeičia, nes didžioji dauguma akcijų valdė "Schibsted" ir sprendimai buvo jų pusėje“, - teigia Tomas Balžekas, UAB „15 minučių“, leidžiančios to pačio pavadinimo nemokamą dienraštį ir turinčios naujienų portalą, generalinis direktorius.
Norvegų žiniasklaidos koncernas „Schibsted“ 2006 m. kovą įsigijo 99,99% UAB „15 minučių“ akcijų paketą. Tų pačių metų kovą dalį akcijų - 34% - pardavė „Lietuvos rytui“. Nemokamas dienraštis „15 minučių“ pradėtas leisti 2005 m.
VZ.LT
2008.12.24 13:00
UAB „Lietuvos rytas“ pardavė 34% nemokamo dienraščio „15 minučių“ akcijų. Dabar 100% akcijų paketą valdo norvegų žiniasklaidos koncernas „Schibsted“.
Mes koncentruojamės ties savo pagrindiniais produktais, tai nėra mūsų pagrindinis produktas. Viskas, ką galiu pasakyti“, - lakoniškai priežastis įvardija Vidmantas Strimaitis, UAB „Lietuvos rytas“ direktorius.
Paklaustas, ar šis sprendimas susijęs su šalies ekonomine situacija ir naujų įstatymų dėl mokesčių priėmimu, p. Strimaitis teigia „Viskas susiję“.
„Mums niekas realiai nesikeičia, nes didžioji dauguma akcijų valdė "Schibsted" ir sprendimai buvo jų pusėje“, - teigia Tomas Balžekas, UAB „15 minučių“, leidžiančios to pačio pavadinimo nemokamą dienraštį ir turinčios naujienų portalą, generalinis direktorius.
Norvegų žiniasklaidos koncernas „Schibsted“ 2006 m. kovą įsigijo 99,99% UAB „15 minučių“ akcijų paketą. Tų pačių metų kovą dalį akcijų - 34% - pardavė „Lietuvos rytui“. Nemokamas dienraštis „15 minučių“ pradėtas leisti 2005 m.
2008 m. lapkričio 28 d., penktadienis
Interneto amatininkai skaičiuoja pelnus
Interneto amatininkai skaičiuoja pelnus
Arūnas Milašius, "Verslo žinios"
Interneto amatininkai, pradėję kurti savo tinklalapius, džiaugiasi sulaukiantys ir materialinės naudos.
„Iš savo tinklalapio uždirbu daugiau nei pagrindinėje darbovietėje, galėčiau gana komfortiškai gyventi vien tik iš interneto gaunamų pajamų“, – teigia Tomas Aleksiejūnas, svetainės tax.lt savininkas, prieš metus savo malonumui sukūręs kelionių mėgėjams skirtą tinklalapį bonjour.lt, kuris pajamų kol kas neduoda, nekilnojamojo turto brangimo metu jis administravo svetainę burbulas.lt.
„Manau, nors statistikos nėra, daugiau kaip 2.000 Lt per mėnesį uždirba kelios dešimtys lietuviškų tinklalapių, sukurtų fizinių asmenų. Tai jų grynasis pelnas, nes projekto išlaikymas paprastai kainuoja tik keliasdešimt litų“, – skaičiuoja Deividas Talijūnas, reklamą internete parduodančios bendrovės UAB „Adnet“ verslo plėtros vadovas. Neoficialiomis žiniomis, kuriančiųjų ne Lietuvos rinkai skirtas svetaines ir uždirbančių daugiau nei vidutinis mėnesio atlyginimas yra bent keli šimtai.
Vakariečiai pelningesni
„Svetainės buvo pradėtos kurti kaip hobis, tik per kelerius metus jos tapo verslu“, – kelią į finansinius pasiekimus prisimena p. Aleksiejūnas.
Iki šiol žmogui tai nėra pagrindinė veikla – jis dirba vienoje įmonėje.
„Prieš keletą metų, kai didelės įmonės neinvestavo į internetinius projektus, buvo galima tinklalapį išpopuliarinti be didesnių investicijų. Dabar taip nebepavyktų“, – galimus konkurentus bando gąsdinti p. Aleksiejūnas.
Verslininkas skaičiuoja, kad Lietuvos sąlygomis, priklausomai nuo lankytojų kategorijos, reikia pritraukti bent 10.000 lankytojų per dieną, kad per mėnesį būtų galima uždirbti 3.000 Lt ir daugiau.
„Mano pajamas iš svetainės lenta.lt būtų galima lyginti su vidutiniu sekretorės atlyginimu, tačiau tai nėra pagrindinis mano uždarbis. Skelbimų svetainę pradėjau kurti kaip hobį, hobiu ji ir liko“, – pasakoja Sergejus Nosokas, svetainės lenta.lt, sutraukiančios per dieną iki 18.000 lankytojų, savininkas.
Verslininkas neslepia, kad jo pagrindinės pajamos iš svetainių, skirtų ne Lietuvos rinkai. Jis skaičiuoja, kad iš tokio pat lankomumo tinklalapių, kuriuos lanko vakariečiai, o ne lietuviai, pelnas 3–4 kartus didesnis.
Sukasi pirkėjai
Populiariausių tinklalapių kūrėjai nuolat sulaukia pasiūlymų parduoti savo kūrinius.
„Pasiūlymas guli ant stalo, siūlo poros metų pelną. Ši suma mano gyvenimo nepakeistų, todėl ir neparduodu“, – sako p. Aleksiejūnas.
Lenta.lt savininkas irgi neslepia, kad jam parduoti svetainę siūlė jau keletą kartų, tačiau kai kurie siūlymai buvo juokingi – pirkėjai tikėjosi, kad svetainę administruoja studentai ir jiems užteks kelių tūkstančių litų.
„Manau, kad šiuo metu parduoti pelningus projektus ne laikas. Lauksim geresnių laikų“, – sako p. Nosokas.
Konkurencijos nebijo
Ponas Aleksiejūnas įsitikinęs, kad kol kas Lietuvos rinkoje profesionalūs web amatininkai, turintys patirties, pajėgūs konkuruoti su investuotojais, kurie ne visada supranta interneto specifiką, tačiau individualios veiklos modelis turi ir trūkumų.
„Reklamą parduodu per didžiuosius reklamos tinklus. Jei mano tinklalapį administruotų įmonė, kurioje dirbtų samdomi pardavimų vadybininkai, ieškantys tiesioginių reklamos davėjų, pajamas būtų galima padidinti keletą kartų“, – skaičiuoja tax.lt savininkas, tuo prisipažįstantis, kad jei virtualią erdvę apimtų krizė ir pajamos iš reklamos drastiškai sumažėtų, laukti geresnių laikų būtų daug paprasčiau nei bendrovei. Su p. Aleksiejūnu sutinka ir p. Nosokas, jis teigia, kad pas mus dar labai mažai žmonių, žinančių, koks verslo modelis pasiteisina internete.
„Svetainės išlaikymas neskaičiuojant savo darbo kainuoja keliasdešimt litų per mėnesį. Tiek mokėti net nieko neuždirbdamas galiu keletą metų. Man nereikia atleidinėti žmonių, mokėti jiems išeitinių kompensacijų ar atlyginimų“, – amatininkiško verslo pranašumus įžvelgia p. Aleksiejūnas.
Lenta.lt savininkas skaičiuoja, kad reikėtų bent dvigubai didesnio lankomumo, kad vertėtų steigti įmonę ir pačiam samdyti pardavimo vadybininkus.
„Plėtrą riboja mūsų rinkos dydis“, – sunkumus įvardina p. Talijūnas.
Arūnas Milašius, "Verslo žinios"
Interneto amatininkai, pradėję kurti savo tinklalapius, džiaugiasi sulaukiantys ir materialinės naudos.
„Iš savo tinklalapio uždirbu daugiau nei pagrindinėje darbovietėje, galėčiau gana komfortiškai gyventi vien tik iš interneto gaunamų pajamų“, – teigia Tomas Aleksiejūnas, svetainės tax.lt savininkas, prieš metus savo malonumui sukūręs kelionių mėgėjams skirtą tinklalapį bonjour.lt, kuris pajamų kol kas neduoda, nekilnojamojo turto brangimo metu jis administravo svetainę burbulas.lt.
„Manau, nors statistikos nėra, daugiau kaip 2.000 Lt per mėnesį uždirba kelios dešimtys lietuviškų tinklalapių, sukurtų fizinių asmenų. Tai jų grynasis pelnas, nes projekto išlaikymas paprastai kainuoja tik keliasdešimt litų“, – skaičiuoja Deividas Talijūnas, reklamą internete parduodančios bendrovės UAB „Adnet“ verslo plėtros vadovas. Neoficialiomis žiniomis, kuriančiųjų ne Lietuvos rinkai skirtas svetaines ir uždirbančių daugiau nei vidutinis mėnesio atlyginimas yra bent keli šimtai.
Vakariečiai pelningesni
„Svetainės buvo pradėtos kurti kaip hobis, tik per kelerius metus jos tapo verslu“, – kelią į finansinius pasiekimus prisimena p. Aleksiejūnas.
Iki šiol žmogui tai nėra pagrindinė veikla – jis dirba vienoje įmonėje.
„Prieš keletą metų, kai didelės įmonės neinvestavo į internetinius projektus, buvo galima tinklalapį išpopuliarinti be didesnių investicijų. Dabar taip nebepavyktų“, – galimus konkurentus bando gąsdinti p. Aleksiejūnas.
Verslininkas skaičiuoja, kad Lietuvos sąlygomis, priklausomai nuo lankytojų kategorijos, reikia pritraukti bent 10.000 lankytojų per dieną, kad per mėnesį būtų galima uždirbti 3.000 Lt ir daugiau.
„Mano pajamas iš svetainės lenta.lt būtų galima lyginti su vidutiniu sekretorės atlyginimu, tačiau tai nėra pagrindinis mano uždarbis. Skelbimų svetainę pradėjau kurti kaip hobį, hobiu ji ir liko“, – pasakoja Sergejus Nosokas, svetainės lenta.lt, sutraukiančios per dieną iki 18.000 lankytojų, savininkas.
Verslininkas neslepia, kad jo pagrindinės pajamos iš svetainių, skirtų ne Lietuvos rinkai. Jis skaičiuoja, kad iš tokio pat lankomumo tinklalapių, kuriuos lanko vakariečiai, o ne lietuviai, pelnas 3–4 kartus didesnis.
Sukasi pirkėjai
Populiariausių tinklalapių kūrėjai nuolat sulaukia pasiūlymų parduoti savo kūrinius.
„Pasiūlymas guli ant stalo, siūlo poros metų pelną. Ši suma mano gyvenimo nepakeistų, todėl ir neparduodu“, – sako p. Aleksiejūnas.
Lenta.lt savininkas irgi neslepia, kad jam parduoti svetainę siūlė jau keletą kartų, tačiau kai kurie siūlymai buvo juokingi – pirkėjai tikėjosi, kad svetainę administruoja studentai ir jiems užteks kelių tūkstančių litų.
„Manau, kad šiuo metu parduoti pelningus projektus ne laikas. Lauksim geresnių laikų“, – sako p. Nosokas.
Konkurencijos nebijo
Ponas Aleksiejūnas įsitikinęs, kad kol kas Lietuvos rinkoje profesionalūs web amatininkai, turintys patirties, pajėgūs konkuruoti su investuotojais, kurie ne visada supranta interneto specifiką, tačiau individualios veiklos modelis turi ir trūkumų.
„Reklamą parduodu per didžiuosius reklamos tinklus. Jei mano tinklalapį administruotų įmonė, kurioje dirbtų samdomi pardavimų vadybininkai, ieškantys tiesioginių reklamos davėjų, pajamas būtų galima padidinti keletą kartų“, – skaičiuoja tax.lt savininkas, tuo prisipažįstantis, kad jei virtualią erdvę apimtų krizė ir pajamos iš reklamos drastiškai sumažėtų, laukti geresnių laikų būtų daug paprasčiau nei bendrovei. Su p. Aleksiejūnu sutinka ir p. Nosokas, jis teigia, kad pas mus dar labai mažai žmonių, žinančių, koks verslo modelis pasiteisina internete.
„Svetainės išlaikymas neskaičiuojant savo darbo kainuoja keliasdešimt litų per mėnesį. Tiek mokėti net nieko neuždirbdamas galiu keletą metų. Man nereikia atleidinėti žmonių, mokėti jiems išeitinių kompensacijų ar atlyginimų“, – amatininkiško verslo pranašumus įžvelgia p. Aleksiejūnas.
Lenta.lt savininkas skaičiuoja, kad reikėtų bent dvigubai didesnio lankomumo, kad vertėtų steigti įmonę ir pačiam samdyti pardavimo vadybininkus.
„Plėtrą riboja mūsų rinkos dydis“, – sunkumus įvardina p. Talijūnas.
2008 m. lapkričio 8 d., šeštadienis
„Yahoo" norėtų parsiduoti „Microsoft"
„Yahoo" norėtų parsiduoti „Microsoft"
www.DELFI.lt
2008 lapkričio mėn. 7 d. 14:36
Interneto paieškų bendrovės „Yahoo" vadovai viešai paskelbė, kad jie vis dar ketina parduoti savo įmonę ir „Microsoft" turėtų ją įsigyti, praneša BBC. Apie tai prabilo pats "„Yahoo" įkūrėjas ir vadovas Jerry'is Yangas, kuris anksčiau buvo atmetęs kelis „Microsoft" pasiūlymus.
"Šiandien geriausia, ką „Microsoft" gali padaryti, tai įsigyti „Yahoo", - sakė J.Yangas ir pridūrė, kad akcininkai yra pasirengę parduoti bendrovę nepaisant dabartinės akcijų kainos.
Vasarą „Yahoo" atsisakė "Microsoft" pasiūlymo parduoti bendrovę mokant 33 JAV dolerius už vieną akciją. Šiuo metu „Yahoo" akcijos kaina biržoje siekia 14 JAV dolerių.
J.Yangas tvirtino, kad tąkart iki pardavimo trūko visai nedaug, „Yahoo" norėjo derėtis toliau, tačiau "Microsoft" pasitraukė. Nuo tada derybos nebuvo atnaujintos, nors „Microsoft" vėliau pareiškė, kad norėtų įsigyti "„Yahoo" interneto paieškos padalinį.
„Microsoft" J.Yango kalbų nekomentavo.
Beje, J.Yango pasiūlymas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai pirmaujanti interneto paieškos bendrovė „Google" nutraukė partnerystės sutartį su „Yahoo" dėl interneto reklamos.
Keturis mėnesius JAV Teisingumo departamentui nagrinėjus minėtą sandorį, „Google" galop nusprendė iš jo pasitraukti. Remiantis šiuo sandoriu, „Google" turėjo talpinti nuorodas su reklamomis tarp „Yahoo" paieškos rezultatų.
Skaičiuota, kad šis susitarimas „Yahoo" turėjo užtikrinti 500 mln. JAV dolerių papildomų pajamų per metus.
Kaip teigė „Google" atstovas, šis sandoris galėjo pakenkti bendrovės teisinei reputacijai ir santykiams su kitais partneriais. Tuo metu J.Yangas teigė esąs nusivylęs, kad „Google" nusprendė trauktis, tačiau suprantąs, jog tai išprovokavo vyriausybės veiksmai.
www.DELFI.lt
2008 lapkričio mėn. 7 d. 14:36
Interneto paieškų bendrovės „Yahoo" vadovai viešai paskelbė, kad jie vis dar ketina parduoti savo įmonę ir „Microsoft" turėtų ją įsigyti, praneša BBC. Apie tai prabilo pats "„Yahoo" įkūrėjas ir vadovas Jerry'is Yangas, kuris anksčiau buvo atmetęs kelis „Microsoft" pasiūlymus.
"Šiandien geriausia, ką „Microsoft" gali padaryti, tai įsigyti „Yahoo", - sakė J.Yangas ir pridūrė, kad akcininkai yra pasirengę parduoti bendrovę nepaisant dabartinės akcijų kainos.
Vasarą „Yahoo" atsisakė "Microsoft" pasiūlymo parduoti bendrovę mokant 33 JAV dolerius už vieną akciją. Šiuo metu „Yahoo" akcijos kaina biržoje siekia 14 JAV dolerių.
J.Yangas tvirtino, kad tąkart iki pardavimo trūko visai nedaug, „Yahoo" norėjo derėtis toliau, tačiau "Microsoft" pasitraukė. Nuo tada derybos nebuvo atnaujintos, nors „Microsoft" vėliau pareiškė, kad norėtų įsigyti "„Yahoo" interneto paieškos padalinį.
„Microsoft" J.Yango kalbų nekomentavo.
Beje, J.Yango pasiūlymas pasirodė praėjus kelioms valandoms po to, kai pirmaujanti interneto paieškos bendrovė „Google" nutraukė partnerystės sutartį su „Yahoo" dėl interneto reklamos.
Keturis mėnesius JAV Teisingumo departamentui nagrinėjus minėtą sandorį, „Google" galop nusprendė iš jo pasitraukti. Remiantis šiuo sandoriu, „Google" turėjo talpinti nuorodas su reklamomis tarp „Yahoo" paieškos rezultatų.
Skaičiuota, kad šis susitarimas „Yahoo" turėjo užtikrinti 500 mln. JAV dolerių papildomų pajamų per metus.
Kaip teigė „Google" atstovas, šis sandoris galėjo pakenkti bendrovės teisinei reputacijai ir santykiams su kitais partneriais. Tuo metu J.Yangas teigė esąs nusivylęs, kad „Google" nusprendė trauktis, tačiau suprantąs, jog tai išprovokavo vyriausybės veiksmai.
2008 m. lapkričio 1 d., šeštadienis
„Yahoo“ ir „Google“ gali nutraukti bendradarbiavimą
Reuters“ ir lrytas.lt inf.
2008-10-31 10:45
„Google Inc.“ ir „Yahoo Inc.“ gali netrukus pranešti apie skyrybas ir vėl imtis nepriklausomo paieškos sistemų verslo. Anot šią žinią vakar išplatinusio „The Wall Street Journal“, tokią informaciją žurnalistams pateikė su šiuo reikalu susipažinę žmonės.
Šios dvi interneto kompanijos kol kas negavo JAV teisingumo departamento patvirtinimo dėl bendradarbiavimo internetinės paieškos sistemų reklamos srityje. Kiek anksčiau šį mėnesį kompanijos pranešė ketinančios atidėti savo prieštaringai vertinamos reklamos sistemų sujungimo sutarties, pasirašytos birželio mėnesį. Pagal šią sutartį, „Google“ gautų teisę parduoti reklamą dalyje „Yahoo“ internetinės reklamos tinklo. Tačiau daugelis reklamos davėjų šią sutartį sutiko priešiškai, mat jie ėmė baimintis didesnių kainų. Šiai sutarčiai taip pat labai priešinosi ir trečioji pagal dydį internetinės reklamos kompanija – „Microsoft“.
Remiantis „ComScore Inc.“ duomenimis, „Google“ ir „Yahoo“ sąjunga kompanijoms leistų valdyti daugiau nei 80 proc. internetinės paieškos rinkos. „Reuters“ šaltinio duomenimis atidėjimas turėjo būti trumpalaikis, ne ilgiau, nei mėnuo. Tačiau, kaip rašoma „The Wall Street Journal“, po susitikimo su Teisingumo departamento atstovais, kompanijos gali nuspręsti atsisakyti bendrų veiklos planų ar paskelbti apie paskutinę minutę priimtą sprendimą, jei toks bus.
„Yahoo“ atstovės spaudai Tracy Schmaler, teigimu, kompanijos šiuo metu derasi ir bendradarbiauja su rinkos reguliatoriais. Anot jos, kompanijos tiki, kad šis sandėris padės sustiprinti „Yahoo“ padėtį internetinės reklamos rinkoje ir pateikti kokybiškesnes paslaugas reklamos teikėjams bei vartotojams. „Google“ taip pat patvirtina, kad kompanijos šiuo metu veda kooperatyvias diskusijas su Teisingumo departamentu, tačiau kol kas neketina pačiau diskutuoti šiuo klausimu.
Sandėrį su „Google“ kompanija „Yahoo“ sudarė, siekdama išvengti „Microsoft“ perpirkimo. Birželio mėnesį kompanijos paskelbė, kad pateikdama „Google“ reklamas šalia savo paieškos rezultatų, „Yahoo“ gali pavykti gauti nuo 250 iki 450 mln. JAV dolerių per pirmuosius sandėrio metus.
Tačiau šis sandėris pasiklydo rinkos reguliavimo labirintuose. Beje, anot „Reuters“ šaltinio, „Yahoo“ taip pat veda darybas su „Time Warner Inc.“ korporacija ir siekia nupirkti AOL reklamos ir turinio pateikimo padalinį.
2008-10-31 10:45
„Google Inc.“ ir „Yahoo Inc.“ gali netrukus pranešti apie skyrybas ir vėl imtis nepriklausomo paieškos sistemų verslo. Anot šią žinią vakar išplatinusio „The Wall Street Journal“, tokią informaciją žurnalistams pateikė su šiuo reikalu susipažinę žmonės.
Šios dvi interneto kompanijos kol kas negavo JAV teisingumo departamento patvirtinimo dėl bendradarbiavimo internetinės paieškos sistemų reklamos srityje. Kiek anksčiau šį mėnesį kompanijos pranešė ketinančios atidėti savo prieštaringai vertinamos reklamos sistemų sujungimo sutarties, pasirašytos birželio mėnesį. Pagal šią sutartį, „Google“ gautų teisę parduoti reklamą dalyje „Yahoo“ internetinės reklamos tinklo. Tačiau daugelis reklamos davėjų šią sutartį sutiko priešiškai, mat jie ėmė baimintis didesnių kainų. Šiai sutarčiai taip pat labai priešinosi ir trečioji pagal dydį internetinės reklamos kompanija – „Microsoft“.
Remiantis „ComScore Inc.“ duomenimis, „Google“ ir „Yahoo“ sąjunga kompanijoms leistų valdyti daugiau nei 80 proc. internetinės paieškos rinkos. „Reuters“ šaltinio duomenimis atidėjimas turėjo būti trumpalaikis, ne ilgiau, nei mėnuo. Tačiau, kaip rašoma „The Wall Street Journal“, po susitikimo su Teisingumo departamento atstovais, kompanijos gali nuspręsti atsisakyti bendrų veiklos planų ar paskelbti apie paskutinę minutę priimtą sprendimą, jei toks bus.
„Yahoo“ atstovės spaudai Tracy Schmaler, teigimu, kompanijos šiuo metu derasi ir bendradarbiauja su rinkos reguliatoriais. Anot jos, kompanijos tiki, kad šis sandėris padės sustiprinti „Yahoo“ padėtį internetinės reklamos rinkoje ir pateikti kokybiškesnes paslaugas reklamos teikėjams bei vartotojams. „Google“ taip pat patvirtina, kad kompanijos šiuo metu veda kooperatyvias diskusijas su Teisingumo departamentu, tačiau kol kas neketina pačiau diskutuoti šiuo klausimu.
Sandėrį su „Google“ kompanija „Yahoo“ sudarė, siekdama išvengti „Microsoft“ perpirkimo. Birželio mėnesį kompanijos paskelbė, kad pateikdama „Google“ reklamas šalia savo paieškos rezultatų, „Yahoo“ gali pavykti gauti nuo 250 iki 450 mln. JAV dolerių per pirmuosius sandėrio metus.
Tačiau šis sandėris pasiklydo rinkos reguliavimo labirintuose. Beje, anot „Reuters“ šaltinio, „Yahoo“ taip pat veda darybas su „Time Warner Inc.“ korporacija ir siekia nupirkti AOL reklamos ir turinio pateikimo padalinį.
2008 m. spalio 24 d., penktadienis
Uždaromas dienraštis „L.T.“
Uždaromas dienraštis „L.T.“
www.DELFI.lt
2008 spalio mėn. 23 d. 13:14
Spalio 25d. bus išleistas paskutinis dienraščio „L.T.“ numeris. Dienraščio akcininkai priėmė sprendimą nutraukti dienraščio „L.T.“ leidybą. Dienraštis priklauso norvegų žiniasklaidos koncernui „Schibsted“.
Kaip teigia akcininkai, dienraštis uždaromas dėl prastesnių nei tikėtasi rezulatų.
„Schibsted“ Lietuvoje dar priklauso UAB „15 minučių“, UAB „Žurnalų leidybos grupė“, UAB „Plius“.
DELFI žiniomis, kai kurie „L.T.“ darbuotojai bus įdarbinti „Schibsted“ grupės leidiniuose.
Anksčiau valdęs 34 proc. „L.T.“ akcijų, liepos mėnesį jų ir tolesnių investicijų į nuostolingą dienraštį atsisakė ir „Lietuvos rytas“, pasilikdamas tik 1 proc. akcijų.
www.DELFI.lt
2008 spalio mėn. 23 d. 13:14
Spalio 25d. bus išleistas paskutinis dienraščio „L.T.“ numeris. Dienraščio akcininkai priėmė sprendimą nutraukti dienraščio „L.T.“ leidybą. Dienraštis priklauso norvegų žiniasklaidos koncernui „Schibsted“.
Kaip teigia akcininkai, dienraštis uždaromas dėl prastesnių nei tikėtasi rezulatų.
„Schibsted“ Lietuvoje dar priklauso UAB „15 minučių“, UAB „Žurnalų leidybos grupė“, UAB „Plius“.
DELFI žiniomis, kai kurie „L.T.“ darbuotojai bus įdarbinti „Schibsted“ grupės leidiniuose.
Anksčiau valdęs 34 proc. „L.T.“ akcijų, liepos mėnesį jų ir tolesnių investicijų į nuostolingą dienraštį atsisakė ir „Lietuvos rytas“, pasilikdamas tik 1 proc. akcijų.
„Lietuvos rytas“ atsisakė „L.T.“
„Lietuvos rytas“ atsisakė „L.T.“
www.DELFI.lt
2008 liepos mėn. 15 d. 19:34
Padidinus UAB „Ekstra žinios“, leidžiančio dienraštį „L.T“, įstatinį kapitalą 3 000 000 Lt, 99% akcijų paketą perėmė norvegų žiniasklaidos grupė „Schibsted“. Antrajam akcininkui „Lietuvos rytui“ vietoj anksčiau turėtų 34%, teliko 1%, rašo naujienų portalas vz.lt.
„Kiekvienas akcininkas turi galimybę pasirinkti, ar jis dalyvauja didinant įstatinį kapitalą, ar ne. Mes atsisakėme, nes dėl pernai „L.T“ patirtų didžiulių nuostolių akcininkams reikėjo įnešti didelę sumą pinigų“, - teigia „Lietuvos ryto“ direktorius Vidmantas Strimaitis.
Jis priduria, kad „Lietuvos rytas“ nusprendė investicijas kreipti į televizinę žiniasklaidą.
www.DELFI.lt
2008 liepos mėn. 15 d. 19:34
Padidinus UAB „Ekstra žinios“, leidžiančio dienraštį „L.T“, įstatinį kapitalą 3 000 000 Lt, 99% akcijų paketą perėmė norvegų žiniasklaidos grupė „Schibsted“. Antrajam akcininkui „Lietuvos rytui“ vietoj anksčiau turėtų 34%, teliko 1%, rašo naujienų portalas vz.lt.
„Kiekvienas akcininkas turi galimybę pasirinkti, ar jis dalyvauja didinant įstatinį kapitalą, ar ne. Mes atsisakėme, nes dėl pernai „L.T“ patirtų didžiulių nuostolių akcininkams reikėjo įnešti didelę sumą pinigų“, - teigia „Lietuvos ryto“ direktorius Vidmantas Strimaitis.
Jis priduria, kad „Lietuvos rytas“ nusprendė investicijas kreipti į televizinę žiniasklaidą.
2008 m. rugsėjo 8 d., pirmadienis
Pirmoji e. pašto adreso raidė gali lemti "spam'o" kiekį
Pirmoji e. pašto adreso raidė gali lemti "spam'o" kiekį
VZ.LT
Nepageidautinų elektroninių laiškų (spam) kiekis gali priklausyti nuo to, kuria raide prasideda elektroninio pašto adresas, tvirtina tyrėjai.
Ištyrus per 550 milijonų tokių laiškų nustatyta, kad e. pašto adresai, prasidedantys A, M, S, R ir P raidėmis dažniausiai gauna apie 40% nepageidautinų laiškų, skelbia BBC.
Tuo tarpu Q, Y ar Z raidėmis prasidedančių adresų pašto dėžutėse tokių nereikalingų laiškų kiekis siekia apie 20%.
Tokie rezultatai, pasak tyrimo autorių Kembridžo universitete, rodo tendenciją, kad nepageidautinų laiškų autoriai būtent su A, M, S, R ir P raidėmis sieja ir ieško adresų, kuriais nori siuntinėti savo laiškelius.
Minėtą tyrimą Kembridžo universitete atliko Richardas Claytonas, kompiuterių specialistas, norėjęs suprasti, kodėl vieni interneto vartotojai gauna daug daugiau nepageidaujamų laiškų nei kiti.
Pasak p. Claytono, internetinės erdvės teršėjai naudoja vadinamąsias „žodines atakas“: pavyzdžiui, jei manoma, kad tikrai egzistuoja adresas john@example.com, tai tie patys laiškai bus siuntinėjami ir kitokioms šio adreso galūnėms: john@another.com, john@different.com ir pan. Taip tikrinama, ar tokie adresai egzistuoja.
Būtent šiuo pagrindu tyrime aiškinami nepageidaujamų laiškų srautai ir kiekiai, mat vardų, prasidedančių M tikrai daugiau nei prasidedančių Q, todėl ir internetinių šiukšlių autoriai renkasi populiaresnius, žinomesnius vardus.
Vis dėlto p. Claytonas, tyrinėdamas nepageidaujamus e. laiškus, pastebėjo ir keletą keistenybių, kurios, pasak jo, reikalingos gilesnių tyrinėjimų. Pavyzdžiui, adresai, prasidedantys U, gauna daugiau nei 50% nepageidaujamų laiškų, nors tokių adresų palyginti nėra daug.
VZ.LT
Nepageidautinų elektroninių laiškų (spam) kiekis gali priklausyti nuo to, kuria raide prasideda elektroninio pašto adresas, tvirtina tyrėjai.
Ištyrus per 550 milijonų tokių laiškų nustatyta, kad e. pašto adresai, prasidedantys A, M, S, R ir P raidėmis dažniausiai gauna apie 40% nepageidautinų laiškų, skelbia BBC.
Tuo tarpu Q, Y ar Z raidėmis prasidedančių adresų pašto dėžutėse tokių nereikalingų laiškų kiekis siekia apie 20%.
Tokie rezultatai, pasak tyrimo autorių Kembridžo universitete, rodo tendenciją, kad nepageidautinų laiškų autoriai būtent su A, M, S, R ir P raidėmis sieja ir ieško adresų, kuriais nori siuntinėti savo laiškelius.
Minėtą tyrimą Kembridžo universitete atliko Richardas Claytonas, kompiuterių specialistas, norėjęs suprasti, kodėl vieni interneto vartotojai gauna daug daugiau nepageidaujamų laiškų nei kiti.
Pasak p. Claytono, internetinės erdvės teršėjai naudoja vadinamąsias „žodines atakas“: pavyzdžiui, jei manoma, kad tikrai egzistuoja adresas john@example.com, tai tie patys laiškai bus siuntinėjami ir kitokioms šio adreso galūnėms: john@another.com, john@different.com ir pan. Taip tikrinama, ar tokie adresai egzistuoja.
Būtent šiuo pagrindu tyrime aiškinami nepageidaujamų laiškų srautai ir kiekiai, mat vardų, prasidedančių M tikrai daugiau nei prasidedančių Q, todėl ir internetinių šiukšlių autoriai renkasi populiaresnius, žinomesnius vardus.
Vis dėlto p. Claytonas, tyrinėdamas nepageidaujamus e. laiškus, pastebėjo ir keletą keistenybių, kurios, pasak jo, reikalingos gilesnių tyrinėjimų. Pavyzdžiui, adresai, prasidedantys U, gauna daugiau nei 50% nepageidaujamų laiškų, nors tokių adresų palyginti nėra daug.
2008 m. rugpjūčio 20 d., trečiadienis
"Schibsted" pelnas smuko
"Schibsted" pelnas smuko
VZ.LT
2008.08.20 13:45
Skaityti komentarus (2)
Didžiausios žiniasklaidos grupės Norvegijoje "Schibsted" antrojo ketvirčio pelnas smuko labiau nei prognozavo analitikai. Didžiąja dalimi prie kritusių finansinių rezultatų prisidėjo ne tik bendras reklamos rinkos lėtėjimas, bet ir pajamų iš nekilnojamojo turto sumažėjimas.
"Schibsted" grynasis pelnas nuo balandžio iki birželio smuko 54% iki 177 mln. kronų (76 mln. Lt), pernai tuo pačiu metu bendrovė gavo 382 mln. kronų (164,5 mln. Lt ) grynojo pelno, skelbia pati "Schibsted" grupė. Ankstesniais metais grupės finansinius rezultatus kėlė pajamos už nekilnojamąjį turtą, rašo Bloomberg naujienų agentūra.
"Skandinavijoje makroekonomika nėra stabili, o Ispanijoje ir toliau stebime krizę, - pristatydamas finansinius rezultatus kalbėjo Kjellis Aamotas, "Schibsted" generalinis direktorius. - Be to, tra ženklų, kurie rodo spaudos reklamos apimčių lėtėjimą."
"Schibsted" Ispanijoje jau sumažino darbo vietų nemokame dienraštyje "20 Minutos", išlaidas ketina apkarpyti ir Norvegijos "Aftenposten". Be to, dar gegužę nustota leisti švedišką nemokamą laikraštį "Punkt SE". Sprendimas priimtas įsigijus dalį žiniasklaidos bendrovės "Metro International", leidžiančios tarptautinį nemokamą dienraštį "Metro".
"Schibsted" akcijos Oslo vertybinių popierių biržoje krito 5 kronomis arba 3,5% iki 139 kronų (NOK). Tai jau penktas stiprus kritimas pastaruoju laikotarpiu. Šiais metais iš viso leidybinės grupės akcijos nuvertėjo 41%. Šiuo metu bendrovės vertė siekia 9,63 mlrd. NOK.
"Schibsted" Lietuvoje priklauso nemokamo dienraščio "15 minučių", jų antrinės įmonės interneto portalo "15 min" bei "Žurnalų leidybos grupės" kontroliniai akcijų paketai. Taip pat norvegai valdo 99% UAB "Ekstra žinios", leidžiančios dienraštį "L.T.", akcijų paketą, interneto sprendimų bendrovę "Plius".
VZ.LT
2008.08.20 13:45
Skaityti komentarus (2)
Didžiausios žiniasklaidos grupės Norvegijoje "Schibsted" antrojo ketvirčio pelnas smuko labiau nei prognozavo analitikai. Didžiąja dalimi prie kritusių finansinių rezultatų prisidėjo ne tik bendras reklamos rinkos lėtėjimas, bet ir pajamų iš nekilnojamojo turto sumažėjimas.
"Schibsted" grynasis pelnas nuo balandžio iki birželio smuko 54% iki 177 mln. kronų (76 mln. Lt), pernai tuo pačiu metu bendrovė gavo 382 mln. kronų (164,5 mln. Lt ) grynojo pelno, skelbia pati "Schibsted" grupė. Ankstesniais metais grupės finansinius rezultatus kėlė pajamos už nekilnojamąjį turtą, rašo Bloomberg naujienų agentūra.
"Skandinavijoje makroekonomika nėra stabili, o Ispanijoje ir toliau stebime krizę, - pristatydamas finansinius rezultatus kalbėjo Kjellis Aamotas, "Schibsted" generalinis direktorius. - Be to, tra ženklų, kurie rodo spaudos reklamos apimčių lėtėjimą."
"Schibsted" Ispanijoje jau sumažino darbo vietų nemokame dienraštyje "20 Minutos", išlaidas ketina apkarpyti ir Norvegijos "Aftenposten". Be to, dar gegužę nustota leisti švedišką nemokamą laikraštį "Punkt SE". Sprendimas priimtas įsigijus dalį žiniasklaidos bendrovės "Metro International", leidžiančios tarptautinį nemokamą dienraštį "Metro".
"Schibsted" akcijos Oslo vertybinių popierių biržoje krito 5 kronomis arba 3,5% iki 139 kronų (NOK). Tai jau penktas stiprus kritimas pastaruoju laikotarpiu. Šiais metais iš viso leidybinės grupės akcijos nuvertėjo 41%. Šiuo metu bendrovės vertė siekia 9,63 mlrd. NOK.
"Schibsted" Lietuvoje priklauso nemokamo dienraščio "15 minučių", jų antrinės įmonės interneto portalo "15 min" bei "Žurnalų leidybos grupės" kontroliniai akcijų paketai. Taip pat norvegai valdo 99% UAB "Ekstra žinios", leidžiančios dienraštį "L.T.", akcijų paketą, interneto sprendimų bendrovę "Plius".
2008 m. rugpjūčio 8 d., penktadienis
JAV reklamos rinkos "žaidynėse" nugalės NBC
JAV reklamos rinkos "žaidynėse" nugalės NBC
VZ.LT
2008.08.05 14:21
Skaityti komentarus (0)
Olimpinės žaidynės JAV pritrauks apie 1,5 mlrd. USD reklamos pajamų. Iš jų 100 mln. USD atiteks internetui, teigia Dougas Anmuthas, investicinio banko "Lehman Brothers" interneto analitikas.
Daugiausia interneto reklamos pajamų atsirieks oficialus žaidynių tinklalapio savininkas - televizija NBC bei jos žaidynių rinkodaros partneris korporacija "Microsoft", telefoninės konferencijos metu internetiniam leidiniu "paidContent" teigė p. Anmuthas. Didelė dalis reklamos teks ir "Yahoo!" bei AOL tinklalapiams. "Google" naudos turės iš internetinės paieškos bei interneto vaizdelių pasikeitimo portale "YouTube" talpinamų žaidynių vaizdų.
Mikes Shieldsas, leidinio "Mediaweek" skaitmeninio formato vyriausias redaktorius, telekonferencijos metu sakė, jog NBC nevertėtų nerimauti dėl konkurentų.
"Pavyzdžiui, "YouTube" žiūrės gal tris valandas nakties metu, o "Microsoft'o" MSN lankytojai iškart bus nukreipiami į oficialų NBC tinklalapį NBCOlympics.com", - sakė jis.
Tiesa, p. Shieldsas stebėjosi, kanalo pozicija nepriimti tik internete reklamą norėjusių talpinti reklamdavių.
VZ.LT
2008.08.05 14:21
Skaityti komentarus (0)
Olimpinės žaidynės JAV pritrauks apie 1,5 mlrd. USD reklamos pajamų. Iš jų 100 mln. USD atiteks internetui, teigia Dougas Anmuthas, investicinio banko "Lehman Brothers" interneto analitikas.
Daugiausia interneto reklamos pajamų atsirieks oficialus žaidynių tinklalapio savininkas - televizija NBC bei jos žaidynių rinkodaros partneris korporacija "Microsoft", telefoninės konferencijos metu internetiniam leidiniu "paidContent" teigė p. Anmuthas. Didelė dalis reklamos teks ir "Yahoo!" bei AOL tinklalapiams. "Google" naudos turės iš internetinės paieškos bei interneto vaizdelių pasikeitimo portale "YouTube" talpinamų žaidynių vaizdų.
Mikes Shieldsas, leidinio "Mediaweek" skaitmeninio formato vyriausias redaktorius, telekonferencijos metu sakė, jog NBC nevertėtų nerimauti dėl konkurentų.
"Pavyzdžiui, "YouTube" žiūrės gal tris valandas nakties metu, o "Microsoft'o" MSN lankytojai iškart bus nukreipiami į oficialų NBC tinklalapį NBCOlympics.com", - sakė jis.
Tiesa, p. Shieldsas stebėjosi, kanalo pozicija nepriimti tik internete reklamą norėjusių talpinti reklamdavių.
2008 m. rugpjūčio 3 d., sekmadienis
domenas
Šaltinis
http://www.uzdarbis.lt/index.php?s=7147cfce1760e4e2bd3568acb6591c7c&showtopic=11035&st=0
Kazkam atrodo kad domenas.. tai tiesiog adresas...tiem pasiulyciau cia ir paskaityti.
Domenas yra ne siaip adresas. Siame straipsnelyje as aprasysiu domenus, kur pirkti, ir kelis budus nusipirkti ju pigiau.
Domenas istikro yra labai vertinama preke. Lietuvoje - dar nera dideles rinkos, bet uzsienyje tiesiog verda prekyba jais. Teko ir man pabuti sios bendruomenes nariu ir issikaiskinti kaip viskas veikia. Domenu brokeris... Tai zmogus, kuris parduoda domenus. jeigu juos parduoda, vadinasi turi ju gauti. O gauti galima keliais budais.
1. Sugalvoja ir uzregistruoja ir bando parduoti ( nepelninga ).
2. Turi domain reselleri ir juos pardavineja puslapyje ( bet ne konkrecius vardus ).
3. Nusiperka pigiau ir bando parduoti brangiau.
4. Nusiperka juos tik baigiantis jiems galioti. (?)
Turbut apie pirmus 3 nekilo klausimu. O 4 sukelia nemazai klausimu. Kaip tai imanoma? is kur zinoti, kada baigiasi adreso galiojimas? kaip suspeti ji nupirkti? smile.gif Cia jau prasideda menas. Darbas, kuris tikrai yra kazkiek idomus ( paciam teko tai daryti smile.gif
Yra specialus puslapiai, kurie skelbia besibaigiancius galioti adresus. As pats turiu savo www.huntexpired.com . ten paskalebti adresai pasibaigs tom dienom apie 22 - 23val vakaro kiekviena diena. ir kiekviena is ju bus galima uzsiregistruoti per nauja. Pasitaiko adresu, kuriuos tiesiog pamirsta zmones atnaujinti. Uz juos galima uzdirbti tukstencius $. O domenai yra nuimama Backorder paslaugos pagalba. Tai paslauga, kuri automatiskai uzregistruoja tau domena, kai tik bajgiasi jo galiojimas smile.gif Atrodo paprasta, bet taip nera. I "gerus" adresus pretenduoja labai daug zmoniu. yra kelios svetaines, kurios priima uzsakymus backorderiams. juose uzsiregistruoja zmones, kurie nori to domeno. jeigu ta firma nuperka ta domena, tai tarp tu kurie pareiske nora vyksta aukcijonas. kas pasiulo brangiau, tam ta firma ir atiduoda domena. gaves vartotojas ta domena po to ir perparduoda per ivairius forumus ir marketus.
Populeriausias puslapis, kur galima nusipirkti domena yra www.sedo.com . Dar vienas geras marketas - www.tdnam.com ( The Domain Name After Market ). Yra ju ir daugiau, galima ivesti i Google "domain after market" ir pamatysite.
Kokius domenus apsimoka pirkti?
Domenuose daug kas priklauso nuo adreso galunes.
Populeriausias ir daugiausiai uzregistruota domenu yra su .com galune. Po to seka .net , .org , .info , .biz .
Taipogi labiausiai interneto rinkoje vertinami .com domenai. brangiausi. .net ir .org vertinami, bet daug maziau. .info , .org daug kas priklauso nuo adreso, koks jis yra ir ka jis reiskia. bet jau nera tokie brangus.
Domeno kaina priklauso nuo ji sudaranciu zodziu. Paprastas angliskas zodis su .com galune gali duoti nemenka pelna. Daigtavardis - dar daugiau. Uz kaikuriuos uzsipraso milziniskas, protu nesuvokiamas sumas. taipat domenu ilgis. domenas .com is 2 raidziu - brangus eksponatas. .com is 3 raidziu taipogi nemenkos kainos. bet jeigu tarp ju yra bent vienas skaicius arba (-) - kainos krenta. Visgi visi megsta tik raides.
Taipogi domenai labai vertinami uz trafika i juos. kiek lankytoju ji aplanko. Domenas gali buti neipatingas, bet jeigu priestai ant jo buvo pakabintas koksnors saitas, kuris sugeneruodavo daug trafiko - taipogi nemazas pelnas ir vertingas domenas.
Daug priklauso nuo to, kiek nuorodu is to puslapio yra paiesku sistemose, listinguose... koks page rankas ir t.t. labai atsizvalgiama. Domenas su Google pageranku gali nesti nemaza pelna. Pasitaiko domenu, kad bajgiasi ju galiojimas su 9 - 10 ( maksimaliu ) pageranku.
Kaip suzinoti kiek tas domenas vertas, ir kokie domenai yra patys brangiausi?
Tam yra skirtos specialios paslaugos, ivertinti adresus ( Domain apraisal ).
Dazniausiai si paslauga mokama. Nebent kokie geri dedes tau pades kokiam forume. Bet ir tai dazniausiai tiesa nepasakoma. tai labai abstraktus dalykas.
IS KUR PIRKTI DOMENA? Kur saugiausia ir patikimiausia.
Kazkada viename forume buvo konkursas, kas nusipirks pigiausiai domena. pagalvojus, gerai pasukus galva.. domena galima nusipirkti kiek daugiau, nei uz 4$. kaip gi taip galima sutaupyti? ogi ivairiausiu kuponu pagalba. ju listingu irgi galima rasti visur. pvz isissaugojes buvau viena puslapi: http://www.couponcache.com/ . Tiesiog tau duoda koda, kuri irasai i tamtikra laukeli pirkdamas, ir tau sumazina kainas.
Populeriausias tuom atveju lieka www.godaddy.com . Ir siaip labai megstamas registrantas, auksta kokybe, ivairios atsaiskaitymo formos ( Priima PAYPAL ). Galimybe naudotos kuponais. Patrauklaiusias tiekejas.
Pvz radau tokius kuponus:
$20 nuolaida nuo $75+ pirkimo.
gdh042560
arba
gdh0425pl
www.godaddy.com
Tuo atveju belieka moketi tik 55$ prekiu prisirinkus uz 75$. tai gali buti hostingas, domenai ir kitos paslaugos.
Galima gauti pvz 2$ nuolaida nuo domeno. Apie ivairius budus gauti, galima pasiskaityti cia. Forumieciai dalinasi kuponais ir kita informacija: http://www.namepros.com/showthread.php?t=1...ghlight=godaddy
Kur saugiausia registruotis. tarp domenu brokeriu yra paplitas kitas registrantas. Nelabai zinomas paprastiems vartotojams. Tai www.monicker.com . Paciam registruotis neketo, bet visi sneka, kad ten saugu. Saugu del domeno vagysciu. Pasitaiko kartais, kad isilauzia i accountus ir nuknisa visus domenus. ar butent kurinors vertinga.
http://www.uzdarbis.lt/index.php?s=7147cfce1760e4e2bd3568acb6591c7c&showtopic=11035&st=0
Kazkam atrodo kad domenas.. tai tiesiog adresas...tiem pasiulyciau cia ir paskaityti.
Domenas yra ne siaip adresas. Siame straipsnelyje as aprasysiu domenus, kur pirkti, ir kelis budus nusipirkti ju pigiau.
Domenas istikro yra labai vertinama preke. Lietuvoje - dar nera dideles rinkos, bet uzsienyje tiesiog verda prekyba jais. Teko ir man pabuti sios bendruomenes nariu ir issikaiskinti kaip viskas veikia. Domenu brokeris... Tai zmogus, kuris parduoda domenus. jeigu juos parduoda, vadinasi turi ju gauti. O gauti galima keliais budais.
1. Sugalvoja ir uzregistruoja ir bando parduoti ( nepelninga ).
2. Turi domain reselleri ir juos pardavineja puslapyje ( bet ne konkrecius vardus ).
3. Nusiperka pigiau ir bando parduoti brangiau.
4. Nusiperka juos tik baigiantis jiems galioti. (?)
Turbut apie pirmus 3 nekilo klausimu. O 4 sukelia nemazai klausimu. Kaip tai imanoma? is kur zinoti, kada baigiasi adreso galiojimas? kaip suspeti ji nupirkti? smile.gif Cia jau prasideda menas. Darbas, kuris tikrai yra kazkiek idomus ( paciam teko tai daryti smile.gif
Yra specialus puslapiai, kurie skelbia besibaigiancius galioti adresus. As pats turiu savo www.huntexpired.com . ten paskalebti adresai pasibaigs tom dienom apie 22 - 23val vakaro kiekviena diena. ir kiekviena is ju bus galima uzsiregistruoti per nauja. Pasitaiko adresu, kuriuos tiesiog pamirsta zmones atnaujinti. Uz juos galima uzdirbti tukstencius $. O domenai yra nuimama Backorder paslaugos pagalba. Tai paslauga, kuri automatiskai uzregistruoja tau domena, kai tik bajgiasi jo galiojimas smile.gif Atrodo paprasta, bet taip nera. I "gerus" adresus pretenduoja labai daug zmoniu. yra kelios svetaines, kurios priima uzsakymus backorderiams. juose uzsiregistruoja zmones, kurie nori to domeno. jeigu ta firma nuperka ta domena, tai tarp tu kurie pareiske nora vyksta aukcijonas. kas pasiulo brangiau, tam ta firma ir atiduoda domena. gaves vartotojas ta domena po to ir perparduoda per ivairius forumus ir marketus.
Populeriausias puslapis, kur galima nusipirkti domena yra www.sedo.com . Dar vienas geras marketas - www.tdnam.com ( The Domain Name After Market ). Yra ju ir daugiau, galima ivesti i Google "domain after market" ir pamatysite.
Kokius domenus apsimoka pirkti?
Domenuose daug kas priklauso nuo adreso galunes.
Populeriausias ir daugiausiai uzregistruota domenu yra su .com galune. Po to seka .net , .org , .info , .biz .
Taipogi labiausiai interneto rinkoje vertinami .com domenai. brangiausi. .net ir .org vertinami, bet daug maziau. .info , .org daug kas priklauso nuo adreso, koks jis yra ir ka jis reiskia. bet jau nera tokie brangus.
Domeno kaina priklauso nuo ji sudaranciu zodziu. Paprastas angliskas zodis su .com galune gali duoti nemenka pelna. Daigtavardis - dar daugiau. Uz kaikuriuos uzsipraso milziniskas, protu nesuvokiamas sumas. taipat domenu ilgis. domenas .com is 2 raidziu - brangus eksponatas. .com is 3 raidziu taipogi nemenkos kainos. bet jeigu tarp ju yra bent vienas skaicius arba (-) - kainos krenta. Visgi visi megsta tik raides.
Taipogi domenai labai vertinami uz trafika i juos. kiek lankytoju ji aplanko. Domenas gali buti neipatingas, bet jeigu priestai ant jo buvo pakabintas koksnors saitas, kuris sugeneruodavo daug trafiko - taipogi nemazas pelnas ir vertingas domenas.
Daug priklauso nuo to, kiek nuorodu is to puslapio yra paiesku sistemose, listinguose... koks page rankas ir t.t. labai atsizvalgiama. Domenas su Google pageranku gali nesti nemaza pelna. Pasitaiko domenu, kad bajgiasi ju galiojimas su 9 - 10 ( maksimaliu ) pageranku.
Kaip suzinoti kiek tas domenas vertas, ir kokie domenai yra patys brangiausi?
Tam yra skirtos specialios paslaugos, ivertinti adresus ( Domain apraisal ).
Dazniausiai si paslauga mokama. Nebent kokie geri dedes tau pades kokiam forume. Bet ir tai dazniausiai tiesa nepasakoma. tai labai abstraktus dalykas.
IS KUR PIRKTI DOMENA? Kur saugiausia ir patikimiausia.
Kazkada viename forume buvo konkursas, kas nusipirks pigiausiai domena. pagalvojus, gerai pasukus galva.. domena galima nusipirkti kiek daugiau, nei uz 4$. kaip gi taip galima sutaupyti? ogi ivairiausiu kuponu pagalba. ju listingu irgi galima rasti visur. pvz isissaugojes buvau viena puslapi: http://www.couponcache.com/ . Tiesiog tau duoda koda, kuri irasai i tamtikra laukeli pirkdamas, ir tau sumazina kainas.
Populeriausias tuom atveju lieka www.godaddy.com . Ir siaip labai megstamas registrantas, auksta kokybe, ivairios atsaiskaitymo formos ( Priima PAYPAL ). Galimybe naudotos kuponais. Patrauklaiusias tiekejas.
Pvz radau tokius kuponus:
$20 nuolaida nuo $75+ pirkimo.
gdh042560
arba
gdh0425pl
www.godaddy.com
Tuo atveju belieka moketi tik 55$ prekiu prisirinkus uz 75$. tai gali buti hostingas, domenai ir kitos paslaugos.
Galima gauti pvz 2$ nuolaida nuo domeno. Apie ivairius budus gauti, galima pasiskaityti cia. Forumieciai dalinasi kuponais ir kita informacija: http://www.namepros.com/showthread.php?t=1...ghlight=godaddy
Kur saugiausia registruotis. tarp domenu brokeriu yra paplitas kitas registrantas. Nelabai zinomas paprastiems vartotojams. Tai www.monicker.com . Paciam registruotis neketo, bet visi sneka, kad ten saugu. Saugu del domeno vagysciu. Pasitaiko kartais, kad isilauzia i accountus ir nuknisa visus domenus. ar butent kurinors vertinga.
Diskusija marketer.lt: Prekyba domenais
Prekyba domenais
2008-05-31
yourname logo
Prieš kurį laiką Lietuvoje nuvilnijo pranešimai apie prekybą domenais. Teko girdėti, kad keli stambūs Lietuvos www tinklai yra perpirkę domenų ir už daugiau nei 10 000 LTL. Tam yra sukurta ir keletas sistemų padedančių prekiauti, kaip Yourname.lt. Tačiau mintis parašyti šį įrašą kilo visai ne dėl to. Šią savaitę man persiuntė vieną el. laišką:
———————–
Subject: Bukite isskirtinis, vienintelis toks!
Laba diena,
turbut skaitydami sio laisko tema kiek su ironija pagalvojote, kad tai dar vienas skambus sakinys, taciau nieko nezadantis.
Laimei, turiu Jus nuvilti, kadangi mano pasiulymas isties vertas demesio: turiu kelis nenaudojamus domenus(internetinius adresus) ir siulau juos Jums.
Atidziai perzvelkite ir pagalvokite, kokias galimybes gali suteikti sie vardai, juk kaip sakoma, jei Taves nera internete, Taves nera isvis!
Pelnas.net
Pelnas.info
Investicijos.net
Turizmas.info
Stai sie ar bent vienas is ju, gali priklausyti Jums.
Neskubekite daryti isvadu, tiesiog pamastykite ka galetumete su jais nuveikti, kaip tai atsilieptu Jusu veiklai, kaip vienas is siu zodziu gali buti Jusu verslo sinonimu, kuri zmones isgirde, pagalvos, jog puikiai pazista Jus.
Visus klausimus uzduokite siuo adresu: pelnas.net@super.lt
Iki malonaus
———————–
Hm… Tiesa pasakius pats esu užsipirkęs domenų ir kur kas geresnių nei šie. Jais neprekiauju, tačiau kasmet vis pratęsiu gerai net nežinodamas, ką su jais darysiu. Karts nuo karto gaunu pasiūlymų parduoti iš žmonių, kurie paštą randa per whois.lt sistemą. Rimčiausias buvo 5000 LTL, bet nepardaviau. Ir šiandien neparduočiau.
O ką gi su tokiais domenais paminėtais laiške galima būtų padaryti? :) Aš nesugalvojau… Jei pasiūlytų juos pirkti už kad ir 55 LTL, tikrai nepirkčiau. Taigi, iš mano kiemo žiūrint šie domenai - ne marketabili prekė :)
Paskelbė Povilas Kategorija Lietuviškas Internetas
Komentarai (22) temai “Prekyba domenais”
1. Silvija sako:
2008-05-31 17:18
Su geru IT specialistu galeciau kiekviena is ju padaryti po gera projekta :) Nors man tie .net nepriimtini, bet cia mano asmenine nuomone kurios negaliu pagristi jokiais argumentais. O .info patys nurodo i kokia puse galima eiti. Turizmas.info manau netgi butu labai reikalingas lietuvos rinkai, deja vien domena negarantuoja gero produkto :)
2. Lina sako:
2008-06-1 21:03
Visi tie domenu masiniai uzpirkimai - tai tera zaidimas. Vienas gerai parduotas gal ir atperka visas investicijas, bet pelnas myzerinis. Be to vien domenas yra nieko vertas. Viska lemia geras projektas. O visu zodziu, sujungtu fraziu nenupirks. Jei ir nupirks, kam ju visu reikes? Cia kaimas, cia bulviu krastas, cia visam kaime desimt portalu uzpakaliais stumdosi, o visi kiti niekam neidomus.
3. Povilas sako:
2008-06-1 23:37
Matai, Lina, specifiniai vardai duoda savo verte paciam projektui, pvz kalbant apie nekilnojamaji turta: butai.lt, nt.lt, apie automobilius: auto.lt…
Aisku teisinga nuomone, kad projekta galima isukti su bet kokiu vardu, pavyzdziui tumblr.com, bet tai apsunkina procesa…
4. Lina sako:
2008-06-2 09:36
Povilai, esu tos nuomones, kad visu pavadinimu, vardeliu, sudurtiniu neispirks. O tie, kurie ispirkti, gali tapti nasta, nes jei pvz. turi kad ir 50 vardu, uz juos kasmet reikia pastoviai moketi, na pvz. 1500 - 2000 Lt. O jei tie 50 vardu nieko niekada nesudomins? Arba sudomins vienas - trys per metus uz kelis simtus litu?
Proceso neapsunkina, jei viska teisingai darai. Pvz. as sugalvojau domena eli.lt ir gera turini, padariau pati visa projekta nuo a iki z. Per nepilna pusmeti jis ispopuliarejo iki 10 000 unikaliu per diena. Domenas buvo naujas, su niekuo nebuvo asociaciju, prasukinejau nuo 0.
Siandieninis eli variantas nebe mano autoryste, nes pries 6 men ji pardaviau ir nauji savininkai viska pakeite pagal save.
5. Darius sako:
2008-06-2 13:26
Įdomu kokia galėjo būti eli.lt viso projekto apytikslė kaina?
6. Povilas sako:
2008-06-2 15:07
Gerai, duosiu visai paprasta pavyzdi. Yra toks projektas orai.lt. Kiek traukia mano zinios, jie ima duomenis apie orus is meteo.lt. Tiesiog “retransliuoja” ju info po savo pavadinimu orai.lt.
Dabar pasiziurim Audience - orai.lt 21 vietoje su >200 000 realiu vartotoju.
Dabar pasakyk man, ka tokio isskirtino orai.lt turi, kad pas juos tiek daug zmoniu uzsuka? Kodel tiek zmoniu neina i meteo.lt?
PS jie niekur nesireklamuoja…
7. Povilas sako:
2008-06-2 16:44
Iš šiandienos VŽ (2008-06-02):
“Šį savaitgalį už 5,88 mln. USD nežinomam pirkėjui aukcione buvo parduotas interneto domenas isreal.com.”
8. Lina sako:
2008-06-3 08:36
Povilai, yra mama.lt ir supermama.lt. Yra namai.lt ir aruodas.lt Kodel sudetingesni populiaresni uz geriau isimenamus? Geresni projektai, kazka tokio turi, rekomendacija is lupu i lupas. Kitiems padejo reklama.
Kuo geresni orai? Visu pirma savo paprastumu. Vartotojui reikia primityvo ir aiskumo. orai - primityvu, aisku, paprasta. Ko dar reikia? Jei orai butu prastas projektas, jo domenas ji neisgelbetu, tad pradekim nuo to. Viska lemia gero turinio ir gero vardo sajunga. Vienas be kito negali. Jei vardas siek tiek sunkesnis, o turinys jega, jis gali isgelbeti projekta. Ar jus manote kitaip? As jums parasiau pvz su eli, kur vardas joks, jokiu asociaciju. Ir jis kaip cunamis nuplove tokius populiarius ir n metu veikiancius projektus kaip: panele, ieva, moteris, cosmopolitan ir pan.
israel ne rodiklis. Tai valstybines reiksmes reikalas ir kazkam labai pasiseke, kad jo nekonfiskavo. pameginkit prasukti versliuka su Lietuva.lt ar pan. Nacionalizuos, nespesit nei kriuktelt :))
9. Povilas sako:
2008-06-3 11:04
Siaip labai daug teisingu minciu, bet pameginsiu pakomentuoti diskusijos esme:
“Kodel sudetingesni populiaresni uz geriau isimenamus?”
1. As nesakiau, kad turedamas gera domena apie projekta gali ne negalvoti :) is tavo pasakymo susidaro ispudis, kad mano nuomone tik turek gera varda, o visa kita pasidarys savaime. Tikrai taip negalvoju ;)
“Jei orai butu prastas projektas, jo domenas ji neisgelbetu, tad pradekim nuo to.”
2. Orai.lt yra visu pirma pavadinimas pagal kuri zmones tikisi surasti info apie orus. Tai yra lengvai isimenamas, lengvai ivedamas i narsykle adresas, bet to, jei ivestumei i google “orai” ismestu si visu pirma del to, kad domenas sutampa su raktazodziu, …
Beveik visi oru projektai vienodi - pavaidzuotas zemelapis ir temparaturos su keletu papildomu funkciju. Ne vienas ju neisiskiria niekuo (beveik). Na, o orai.lt turi stipru konkurencini pranasuma - domena ;)
Del eli.lt viskas aisku - geresnis projektas nei kiti. Siuo atveju domenas nebuvo tas faktorius kuris turi tiesiogine itaka konkurenciniam pranasumui. Jis trumpas ir siaip moteriskas :)
Bet ka as noriu pasakyti - yra tikrai atveju, kai domenas sukuria pranasuma pries kitus.
10. Lina sako:
2008-06-3 16:11
Jei jau pradejom diskusija apie orus, tai man apskritai si nisa yra labai savotiska. Pamineti du senbuviai. O dar gi yra ir nauju specializuotu ar apendicitu, prisijungusiu prie pagrindiniu projektu: lrytas.lt su savo orais; epaso produktas orelis.lt; prognozes.lt iGoogle puikus orai (gali pasirinkti pagal save); sone delfi.lt, alfa.lt, zebra.lt ir kiti turi; dar n pavadinimu google paieska paduoda. Su tais orais cia taip slidu ir gausu, kad kur besi - ten realizuota. Ir jau orai.lt nebetoks ir patrauklus. Ka rodo ir reklamos minimalus kiekis.
11. Povilas sako:
2008-06-3 17:55
Minimalus reklamos kiekis gali buti salygotas nesugebejimo parduoti :) O vat jeigu paklaustumet uz kiek orai.lt noretu parsiduoti (visa versla)… Labai jau brangus :)
12. Povilas (ne marketer.lt) sako:
2008-06-4 08:03
Na matai Lina, tu imi skirtingus svorius savo argumentacijai
a) mama.lt ir supermama.lt - antrasis projektas buvo idėja, o mama ir tavo eli - tiesiog plagijatai, su tam tikrais patobulinimais. Atsirado supermama.lt, tuomet super gudrus pradėjo štampuot projektus tokius kaip tavo eli ir mama.lt. Lygiai tas pats su aruodu ir su namais - aruodas buvo pirmas. Šie pavyzdžiai toli gražu nepatvirtina tavosios teorijos apie vardų bereikšmiškumą - o kaip tik ją neigia. Esmė yra ta, kad jei projektas yra reikalingas ir naujas, tuomet vardas reikšmės neturi, tačiau, kai jis būna plagijuojamas tuomet tikrai turi. Tavo eli pavizdys, nieko neįrodo - nes papraščiausiai bet kokį Š su tam tikrom investicijomis galima išstumti kažkur, o esant antram arba trečiam - vardo tinkamo įsigyjimas gali būti kur kas pigesniu nei mokėjimas adnetui.
13. Lina sako:
2008-06-4 09:44
Povilai, jei nesusigaudai ir nezinai interneto istorijos, nereikia rodyti savo neismanymo, nes atrodai nekaip :))
Mama.lt buvo ikurta 2000 m. ir buvo vienas populiariausiu projektu tuo metu, o vardas buvo zinomiausiu vardu penketuke. supermama - 2003 m. pradejo veikla tik nuo forumo. Ir tik 2005 m. pb. padare titulini puslapi, kuri nukopijavo nuo mama.lt strukturos.
O eli nebuvo sh, kaip bandai patekti, o etalonas, kuri ivertino ne vienas zinantis ir susigaudantis profas. Investicijos taip pat buvo minimalios, ivertintas puikiai. Jis pats savaime ispopuliarejo, is lupu i lupas, reklamos buvo myzernai, nes LT nebuvo analogu, nieko panasaus. Tuo metu tai buvo pirmas tokio pobudzio portalas ir pats didziausias savo apimtimi Lietuvoje.
Tai kad is nezinojimo gali nusigrybauti i lankas. :)))
14. Povilas (ne marketer.lt) sako:
2008-06-4 10:53
Pirmas mano patarimas - dėl kritikos, nereiktų taip emocionaliai reaguoti. Žinai aš galiu užregistruoti domeiną tėtis.lt su net index.html puslapiu, tačiau, tai nebus kažkoks ISTORIJOS ŽINGSNIS. Čia matai, kaip ir skype domeinas buvo užregistruotas kur kas seniau, nei jis tapo redirektų į tikrąjį skype. Registracija vardo, ar net 5 psl sukūrimas, nemanau, kad turėtų būti prilyginamas projekto plėtojimui.
Tą ką tu čia šneki yra kalbos. Tik tiek. Mama buvo populiariausių penketuke.. Na tikrai taip - kai 2000 m. galima drąsiai teigti LT internetas buvo embriono stadijoje lyginant su šiuo laiku (labai tingiu žinok dabar ieškoti informacijos, kad argumentuoti - t.y. interneto vartotojų skaičių, interneto projektų skaičių apskritai ir pan statistika, bet faktas yra neabejotinas - skaičiai ir pajamos ir apskritai profesionalus web tuo laiku buvo juokingas).
2 - tavo argumentas yra nieko nevertas, nes ar kopijavo ar nekopijavo reikšmės neturi - jų portalo įdėja nėra esmė - tai nesalygojo jų sekmės. Nes FAKTAS buvo tas, kad supermama parodė tokiems projektams kaip taviškis, kad šiai grupei yra esmė BENDRUOMENĖ. O jau nuo supermamų jūs visi sekę paskui plagijavot. Nesakau, kad tai buvo kopijos, tačiau iš esmės segmentas ir idėja nekito - vieta MOTERIMS šarintis info, bendrauti, etc. Tai buvo IDĖJA, o idėja ir yra esmė - ne dizainas ir ne vardai kopijuojami. 20 straipsnių mamoje.lt ar pan manai sąlygojo supermamų atsiradimą? Kažkodėl abejojų. Absoliučiai įdomus lt rinkai sprendimas tik forumas 2003 metais rodo, kad supermamų idėjos autoriai buvo originalūs.
Š ne š, kiekvieno supratimas tegul pats generuoja ats. Bet tai pritemtas projektas. Nežinau kas per etalonas ir kodėl tu taip jį vertini? Etalonas kam? Kas per etalonas ir kas per specai, jei etalonas virsta subdomeinu? Niekad nemaniau, kad etalonai žūna ir tampa tik priedu.. Galbūt ir savaime išpopuliarėjo. Bet aš pamenu, kai jį radau - pirma mintis buvo - projekto autorės, konkrečiai nori supermamų pirago dalies. Ir žinok, tuo metu, kai aš į jį pakliūvau, na visiškai neturėjau net pažystamų neščių. Kartais mes tikime kuo norime tikėt, o ne tuo, kaip yra. Negaliu sakyt reklamos biudžetų ir t.t. nes jų nežinau (be to, anuos laikus lyginant su šiais - net didžiausi tų laikų biudžetai gali pasirodyti mizeriais šiandien ar ne?). Bet nemanau, kad tavo rašymo stilius, portalo išvaizda ar pan, buvo esminis kritėrijus pritraukiant auditorija. Na sorry, tiesiog netikiu, kad 3 panašaus tipo portalui to pakaktų eiti iš lupų į lupas.
“Tuo metu tai buvo pirmas tokio pobudzio portalas ir pats didziausias savo apimtimi Lietuvoje.” - naivus savo egoizmo rodymas. Nei jis buvo pirmas tokio pobūdžio portalas nei ką. Skirtumas tik tas nuo tavo plagijuotų idėjų - kad tai buvo iškart portalas, o ne bendruomenės svetainė. Kad tu N kartų stebėjai ir žiūrėjai KĄ REIKIA RAŠYTI supermama.lt forume - galiu B duoti nukirsti. Na bet jei tu save laikai originalia vien dėl to, kad pasižiūrėjai kas aktualu ir apie ką reikia dominti savo lankytojas ir pasirinkai kitą pavadinimą, tuomet belieka tik apgailestauti ir pasiūlyti pasidomėti ką reiškia pobūdis ir ką reiškia pirmas. Beje, kas dėl pirmo, gal reklaminis sprendimas, tačiau prisimink.lt ir tie pradžioi buvo panašus į tavo tą eli.lt…
Vienu žodžiu, nemanau, kad tu turėjai IDĖJA. Nemanau, kad eli.lt buvo pirmas ir originalus portalas. Taip pat, manau, kad tavo portalas, išpopuliarėjo tikrai ne dėl to, kad jis būvo geras (neteigiu, kad jis buvo blogas), o manau, kad konkuruojant su 2-3 puslapiais ir šiek tiek suplatinant ir apjungiant jų auditorijas galima buvo pasiekti neblogų rezultatų (ne visos mamos, ne visos jaunuolės apjungiam ir gaunam eli auditorija - moteris.Rašom temom - seksas. maistas. žmonės. projektėlis pavyksta). Taigi, mano nuomone, tavo projektas buvo pirmas tik tuo atžvilgiu, kad jis buvo mažiau pozicionuotas. Tik tiek.
15. Lina sako:
2008-06-4 11:10
Povilai, tai tavo labai subjektyvi nuomone. Ir ji neatspindi realios situacijos, kokia buvo/yra istiesu. Ka su proj. daro nauji savininkai - ju reikalas. Apjungti domenus, sukergti, sujungti, pakeisti. Tai jau nauji dalykai.
SM bendruomenes ideja nusikopijavo nuo rusu saitu. Tai viena. Ir nuo tako (dabarties zebra.lt), nes take buvo pirmoji mamu bendruomene,forumas. Dar buvo biteplius seimos forumas. Bet tu sito taip pat nezinai, nes tu zinai tik keliu metu istorija, kuria remiesi ir cia komentuoji. Ir mama.lt 2003 turejo ne tik kelis tukst. straipsniu, bet ir kt. su idirbio metais igytus dalykus.
Eli Lietuvoje buvo originalus proj., nuo nieko nenukopijuotas, del to jis tapo populiariu. Ir toli grazu nepanasus nei i SM, nei i mama.lt, i nieka kita. Nuo jo pradejo kopijuoti kiti puslapiai, nauji atsirade projektai. Ir kad jis buvo didziausias - faktas kaip blynas. Tai ne egoizmas ar pan. :)) Bet tu to nezinai, nes buvai tik kaip atsitiktinis momentinis lankytojas ir nesiorientavai int. rinkoje, nes naturalu, kad galbut domiesi kitais dalykais, nei moteriskais projektais. Ir zinojai tik viena SM. Nes kaip antai tvirtini, kad mama ir eli tik apgailetini plagiatai :)))
Tai kaip nezinantis gali tvirtinti lyg neabejotina fakta? Na nezinai visko, Povilai, tai netvirtink, kad taip ir buvo, yra. :)
O jei as kazko nezinau, tai nieko ir nerasau. Nes gali atrodyti keistai.
16. BurbuluiNE sako:
2008-06-4 13:11
As parduodu http://www.nuosavas.lt adresa, bet kolkas nesekmingai. Noreciau uz ji 2000Lt - tiek kiek pats jau mazdaug isleidau kitiems adresams ir visokiems internetiniams projektams, zodziu, kad pagaliau islipciau is minuso savo internetinej veikloj. Issiuntinejau pasiulyma pirkti si adresa daugeliui NT agenturu ir bendroviu (be nurodytos kainos), bet nei viena nesusidomejo… Keista, man atrodo, toks geras adresas NT verslui, juk kiekvieno lietuvio svajone - NUOSAVAS bustas. Nemaniau kad tokie skupi tie NTsnikai, kad net is savo lengvai per NT buma uzdribtu milijonu gaili viena kita tukstanteli investuot i gera adresa… arba turbut dar labai daug galima sugalvot laisvu adresu LT, ne tokia didele musu salis
17. Povilas sako:
2008-06-4 13:30
As zinau viena gera domena, kuris yra neuzimtas ir is kurio galima butu padaryti idomu projekta. Jo pavadinime atsispindi didziausias poreikis NT prasme (nusipirkti nebrangu busta). Nesuprantu, kaip niekas dar neuzeme:
pigusbutai.lt
Visi to iesko. Galima butu uzsidirbti, tik programuoti reikia moket :)
18. BurbuluiNE sako:
2008-06-4 13:57
Matai Povilai, neužėmė, nes NT verslininkų galvoj dar sunkiai sutelpa tokia mintis, kad butai gali buti “pigūs” - čia jiems skamba taip pat kaip “pigus auksas” ;) Ir, kiek žinau, jie kolkas nesiruošia žadėti pigių butų nes:
“baiminamasi vadinamojo „sniego griūties“ efekto, kurį sukeltų viešai pripažintas kainų mažinimas”
(citata iš šiandienos Delfi straipsnio apie NT: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=17270562)
Tad kažin, ar išeitų ten geras biznis su tuo adresu.
19. Povilas sako:
2008-06-4 14:40
Bet paprastiems zmonems to reikia :) Manau projektas burbulas.com yra geras, tik gaila, kad neapima daugiau portalu (taip butu gaunama daugiau turinio) ir jo sukurtas ivaizdis yra gan nerimtas (tas paveikslelis is Simsonu ir pan). comine galune ir t.t. Ta pati paleidus ne siaip juokais, galima butu pasinaudoti situacija rinkoje. Be to nezinau kol kas ne vieno pro-vartotojisko NT portalo…
20. BurbuluiNE sako:
2008-06-4 16:05
na taip, burbulas.com yra daugiau toks pogrindinis “kovos su burbulu” projektas, kuris bando daryt kazka daugiau nei pasyvusis (bet gerokai didesni lankomuma turintis) burbulas.lt, kuris tik fiksuoja kas vyksta (ir tai labai neoperatyviai), bando sudaryti rimta ivaizdi, kad galetu rodyti mokama reklama (ka sekmingai ir daro)
21. Mindaugas sako:
2008-06-9 18:12
siaip nelabai skaniai atrodo cia tas pasisvaidymas emocijomis del eli. kadangi man vienodai rodo jo turinys, nes niekada ten nebuvau ir tikiuosi nebuti, pakomentuosiu tik domeno kokybe. ji yra puiki. nes geras domenas - nebutinai bendrinis zodis. ELI - trumpas, skambus ir lengvai isimenentis. ir nesvarbu, kad neatspindi turinio. siaip kas neturi ka veikti - pabandykit paieskoti laisvu domenu is 3 raidziu, kurie skambetu logiskai ir aiskiai, o ne kokie nors ghz ir pan. jei rasit - imkit, turesit gera investicija ;)
22. Rytas sako:
2008-06-30 22:44
Dar vienas pionierius http://www.orai.info :)
——————————————————–
Jei jau pradejom diskusija apie orus, tai man apskritai si nisa yra labai savotiska. Pamineti du senbuviai. O dar gi yra ir nauju specializuotu ar apendicitu, prisijungusiu prie pagrindiniu projektu: lrytas.lt su savo orais; epaso produktas orelis.lt; prognozes.lt iGoogle puikus orai (gali pasirinkti pagal save); sone delfi.lt, alfa.lt, zebra.lt ir kiti turi; dar n pavadinimu google paieska paduoda. Su tais orais cia taip slidu ir gausu, kad kur besi - ten realizuota. Ir jau orai.lt nebetoks ir patrauklus. Ka rodo ir reklamos minimalus kiekis.
2008-05-31
yourname logo
Prieš kurį laiką Lietuvoje nuvilnijo pranešimai apie prekybą domenais. Teko girdėti, kad keli stambūs Lietuvos www tinklai yra perpirkę domenų ir už daugiau nei 10 000 LTL. Tam yra sukurta ir keletas sistemų padedančių prekiauti, kaip Yourname.lt. Tačiau mintis parašyti šį įrašą kilo visai ne dėl to. Šią savaitę man persiuntė vieną el. laišką:
———————–
Subject: Bukite isskirtinis, vienintelis toks!
Laba diena,
turbut skaitydami sio laisko tema kiek su ironija pagalvojote, kad tai dar vienas skambus sakinys, taciau nieko nezadantis.
Laimei, turiu Jus nuvilti, kadangi mano pasiulymas isties vertas demesio: turiu kelis nenaudojamus domenus(internetinius adresus) ir siulau juos Jums.
Atidziai perzvelkite ir pagalvokite, kokias galimybes gali suteikti sie vardai, juk kaip sakoma, jei Taves nera internete, Taves nera isvis!
Pelnas.net
Pelnas.info
Investicijos.net
Turizmas.info
Stai sie ar bent vienas is ju, gali priklausyti Jums.
Neskubekite daryti isvadu, tiesiog pamastykite ka galetumete su jais nuveikti, kaip tai atsilieptu Jusu veiklai, kaip vienas is siu zodziu gali buti Jusu verslo sinonimu, kuri zmones isgirde, pagalvos, jog puikiai pazista Jus.
Visus klausimus uzduokite siuo adresu: pelnas.net@super.lt
Iki malonaus
———————–
Hm… Tiesa pasakius pats esu užsipirkęs domenų ir kur kas geresnių nei šie. Jais neprekiauju, tačiau kasmet vis pratęsiu gerai net nežinodamas, ką su jais darysiu. Karts nuo karto gaunu pasiūlymų parduoti iš žmonių, kurie paštą randa per whois.lt sistemą. Rimčiausias buvo 5000 LTL, bet nepardaviau. Ir šiandien neparduočiau.
O ką gi su tokiais domenais paminėtais laiške galima būtų padaryti? :) Aš nesugalvojau… Jei pasiūlytų juos pirkti už kad ir 55 LTL, tikrai nepirkčiau. Taigi, iš mano kiemo žiūrint šie domenai - ne marketabili prekė :)
Paskelbė Povilas Kategorija Lietuviškas Internetas
Komentarai (22) temai “Prekyba domenais”
1. Silvija sako:
2008-05-31 17:18
Su geru IT specialistu galeciau kiekviena is ju padaryti po gera projekta :) Nors man tie .net nepriimtini, bet cia mano asmenine nuomone kurios negaliu pagristi jokiais argumentais. O .info patys nurodo i kokia puse galima eiti. Turizmas.info manau netgi butu labai reikalingas lietuvos rinkai, deja vien domena negarantuoja gero produkto :)
2. Lina sako:
2008-06-1 21:03
Visi tie domenu masiniai uzpirkimai - tai tera zaidimas. Vienas gerai parduotas gal ir atperka visas investicijas, bet pelnas myzerinis. Be to vien domenas yra nieko vertas. Viska lemia geras projektas. O visu zodziu, sujungtu fraziu nenupirks. Jei ir nupirks, kam ju visu reikes? Cia kaimas, cia bulviu krastas, cia visam kaime desimt portalu uzpakaliais stumdosi, o visi kiti niekam neidomus.
3. Povilas sako:
2008-06-1 23:37
Matai, Lina, specifiniai vardai duoda savo verte paciam projektui, pvz kalbant apie nekilnojamaji turta: butai.lt, nt.lt, apie automobilius: auto.lt…
Aisku teisinga nuomone, kad projekta galima isukti su bet kokiu vardu, pavyzdziui tumblr.com, bet tai apsunkina procesa…
4. Lina sako:
2008-06-2 09:36
Povilai, esu tos nuomones, kad visu pavadinimu, vardeliu, sudurtiniu neispirks. O tie, kurie ispirkti, gali tapti nasta, nes jei pvz. turi kad ir 50 vardu, uz juos kasmet reikia pastoviai moketi, na pvz. 1500 - 2000 Lt. O jei tie 50 vardu nieko niekada nesudomins? Arba sudomins vienas - trys per metus uz kelis simtus litu?
Proceso neapsunkina, jei viska teisingai darai. Pvz. as sugalvojau domena eli.lt ir gera turini, padariau pati visa projekta nuo a iki z. Per nepilna pusmeti jis ispopuliarejo iki 10 000 unikaliu per diena. Domenas buvo naujas, su niekuo nebuvo asociaciju, prasukinejau nuo 0.
Siandieninis eli variantas nebe mano autoryste, nes pries 6 men ji pardaviau ir nauji savininkai viska pakeite pagal save.
5. Darius sako:
2008-06-2 13:26
Įdomu kokia galėjo būti eli.lt viso projekto apytikslė kaina?
6. Povilas sako:
2008-06-2 15:07
Gerai, duosiu visai paprasta pavyzdi. Yra toks projektas orai.lt. Kiek traukia mano zinios, jie ima duomenis apie orus is meteo.lt. Tiesiog “retransliuoja” ju info po savo pavadinimu orai.lt.
Dabar pasiziurim Audience - orai.lt 21 vietoje su >200 000 realiu vartotoju.
Dabar pasakyk man, ka tokio isskirtino orai.lt turi, kad pas juos tiek daug zmoniu uzsuka? Kodel tiek zmoniu neina i meteo.lt?
PS jie niekur nesireklamuoja…
7. Povilas sako:
2008-06-2 16:44
Iš šiandienos VŽ (2008-06-02):
“Šį savaitgalį už 5,88 mln. USD nežinomam pirkėjui aukcione buvo parduotas interneto domenas isreal.com.”
8. Lina sako:
2008-06-3 08:36
Povilai, yra mama.lt ir supermama.lt. Yra namai.lt ir aruodas.lt Kodel sudetingesni populiaresni uz geriau isimenamus? Geresni projektai, kazka tokio turi, rekomendacija is lupu i lupas. Kitiems padejo reklama.
Kuo geresni orai? Visu pirma savo paprastumu. Vartotojui reikia primityvo ir aiskumo. orai - primityvu, aisku, paprasta. Ko dar reikia? Jei orai butu prastas projektas, jo domenas ji neisgelbetu, tad pradekim nuo to. Viska lemia gero turinio ir gero vardo sajunga. Vienas be kito negali. Jei vardas siek tiek sunkesnis, o turinys jega, jis gali isgelbeti projekta. Ar jus manote kitaip? As jums parasiau pvz su eli, kur vardas joks, jokiu asociaciju. Ir jis kaip cunamis nuplove tokius populiarius ir n metu veikiancius projektus kaip: panele, ieva, moteris, cosmopolitan ir pan.
israel ne rodiklis. Tai valstybines reiksmes reikalas ir kazkam labai pasiseke, kad jo nekonfiskavo. pameginkit prasukti versliuka su Lietuva.lt ar pan. Nacionalizuos, nespesit nei kriuktelt :))
9. Povilas sako:
2008-06-3 11:04
Siaip labai daug teisingu minciu, bet pameginsiu pakomentuoti diskusijos esme:
“Kodel sudetingesni populiaresni uz geriau isimenamus?”
1. As nesakiau, kad turedamas gera domena apie projekta gali ne negalvoti :) is tavo pasakymo susidaro ispudis, kad mano nuomone tik turek gera varda, o visa kita pasidarys savaime. Tikrai taip negalvoju ;)
“Jei orai butu prastas projektas, jo domenas ji neisgelbetu, tad pradekim nuo to.”
2. Orai.lt yra visu pirma pavadinimas pagal kuri zmones tikisi surasti info apie orus. Tai yra lengvai isimenamas, lengvai ivedamas i narsykle adresas, bet to, jei ivestumei i google “orai” ismestu si visu pirma del to, kad domenas sutampa su raktazodziu, …
Beveik visi oru projektai vienodi - pavaidzuotas zemelapis ir temparaturos su keletu papildomu funkciju. Ne vienas ju neisiskiria niekuo (beveik). Na, o orai.lt turi stipru konkurencini pranasuma - domena ;)
Del eli.lt viskas aisku - geresnis projektas nei kiti. Siuo atveju domenas nebuvo tas faktorius kuris turi tiesiogine itaka konkurenciniam pranasumui. Jis trumpas ir siaip moteriskas :)
Bet ka as noriu pasakyti - yra tikrai atveju, kai domenas sukuria pranasuma pries kitus.
10. Lina sako:
2008-06-3 16:11
Jei jau pradejom diskusija apie orus, tai man apskritai si nisa yra labai savotiska. Pamineti du senbuviai. O dar gi yra ir nauju specializuotu ar apendicitu, prisijungusiu prie pagrindiniu projektu: lrytas.lt su savo orais; epaso produktas orelis.lt; prognozes.lt iGoogle puikus orai (gali pasirinkti pagal save); sone delfi.lt, alfa.lt, zebra.lt ir kiti turi; dar n pavadinimu google paieska paduoda. Su tais orais cia taip slidu ir gausu, kad kur besi - ten realizuota. Ir jau orai.lt nebetoks ir patrauklus. Ka rodo ir reklamos minimalus kiekis.
11. Povilas sako:
2008-06-3 17:55
Minimalus reklamos kiekis gali buti salygotas nesugebejimo parduoti :) O vat jeigu paklaustumet uz kiek orai.lt noretu parsiduoti (visa versla)… Labai jau brangus :)
12. Povilas (ne marketer.lt) sako:
2008-06-4 08:03
Na matai Lina, tu imi skirtingus svorius savo argumentacijai
a) mama.lt ir supermama.lt - antrasis projektas buvo idėja, o mama ir tavo eli - tiesiog plagijatai, su tam tikrais patobulinimais. Atsirado supermama.lt, tuomet super gudrus pradėjo štampuot projektus tokius kaip tavo eli ir mama.lt. Lygiai tas pats su aruodu ir su namais - aruodas buvo pirmas. Šie pavyzdžiai toli gražu nepatvirtina tavosios teorijos apie vardų bereikšmiškumą - o kaip tik ją neigia. Esmė yra ta, kad jei projektas yra reikalingas ir naujas, tuomet vardas reikšmės neturi, tačiau, kai jis būna plagijuojamas tuomet tikrai turi. Tavo eli pavizdys, nieko neįrodo - nes papraščiausiai bet kokį Š su tam tikrom investicijomis galima išstumti kažkur, o esant antram arba trečiam - vardo tinkamo įsigyjimas gali būti kur kas pigesniu nei mokėjimas adnetui.
13. Lina sako:
2008-06-4 09:44
Povilai, jei nesusigaudai ir nezinai interneto istorijos, nereikia rodyti savo neismanymo, nes atrodai nekaip :))
Mama.lt buvo ikurta 2000 m. ir buvo vienas populiariausiu projektu tuo metu, o vardas buvo zinomiausiu vardu penketuke. supermama - 2003 m. pradejo veikla tik nuo forumo. Ir tik 2005 m. pb. padare titulini puslapi, kuri nukopijavo nuo mama.lt strukturos.
O eli nebuvo sh, kaip bandai patekti, o etalonas, kuri ivertino ne vienas zinantis ir susigaudantis profas. Investicijos taip pat buvo minimalios, ivertintas puikiai. Jis pats savaime ispopuliarejo, is lupu i lupas, reklamos buvo myzernai, nes LT nebuvo analogu, nieko panasaus. Tuo metu tai buvo pirmas tokio pobudzio portalas ir pats didziausias savo apimtimi Lietuvoje.
Tai kad is nezinojimo gali nusigrybauti i lankas. :)))
14. Povilas (ne marketer.lt) sako:
2008-06-4 10:53
Pirmas mano patarimas - dėl kritikos, nereiktų taip emocionaliai reaguoti. Žinai aš galiu užregistruoti domeiną tėtis.lt su net index.html puslapiu, tačiau, tai nebus kažkoks ISTORIJOS ŽINGSNIS. Čia matai, kaip ir skype domeinas buvo užregistruotas kur kas seniau, nei jis tapo redirektų į tikrąjį skype. Registracija vardo, ar net 5 psl sukūrimas, nemanau, kad turėtų būti prilyginamas projekto plėtojimui.
Tą ką tu čia šneki yra kalbos. Tik tiek. Mama buvo populiariausių penketuke.. Na tikrai taip - kai 2000 m. galima drąsiai teigti LT internetas buvo embriono stadijoje lyginant su šiuo laiku (labai tingiu žinok dabar ieškoti informacijos, kad argumentuoti - t.y. interneto vartotojų skaičių, interneto projektų skaičių apskritai ir pan statistika, bet faktas yra neabejotinas - skaičiai ir pajamos ir apskritai profesionalus web tuo laiku buvo juokingas).
2 - tavo argumentas yra nieko nevertas, nes ar kopijavo ar nekopijavo reikšmės neturi - jų portalo įdėja nėra esmė - tai nesalygojo jų sekmės. Nes FAKTAS buvo tas, kad supermama parodė tokiems projektams kaip taviškis, kad šiai grupei yra esmė BENDRUOMENĖ. O jau nuo supermamų jūs visi sekę paskui plagijavot. Nesakau, kad tai buvo kopijos, tačiau iš esmės segmentas ir idėja nekito - vieta MOTERIMS šarintis info, bendrauti, etc. Tai buvo IDĖJA, o idėja ir yra esmė - ne dizainas ir ne vardai kopijuojami. 20 straipsnių mamoje.lt ar pan manai sąlygojo supermamų atsiradimą? Kažkodėl abejojų. Absoliučiai įdomus lt rinkai sprendimas tik forumas 2003 metais rodo, kad supermamų idėjos autoriai buvo originalūs.
Š ne š, kiekvieno supratimas tegul pats generuoja ats. Bet tai pritemtas projektas. Nežinau kas per etalonas ir kodėl tu taip jį vertini? Etalonas kam? Kas per etalonas ir kas per specai, jei etalonas virsta subdomeinu? Niekad nemaniau, kad etalonai žūna ir tampa tik priedu.. Galbūt ir savaime išpopuliarėjo. Bet aš pamenu, kai jį radau - pirma mintis buvo - projekto autorės, konkrečiai nori supermamų pirago dalies. Ir žinok, tuo metu, kai aš į jį pakliūvau, na visiškai neturėjau net pažystamų neščių. Kartais mes tikime kuo norime tikėt, o ne tuo, kaip yra. Negaliu sakyt reklamos biudžetų ir t.t. nes jų nežinau (be to, anuos laikus lyginant su šiais - net didžiausi tų laikų biudžetai gali pasirodyti mizeriais šiandien ar ne?). Bet nemanau, kad tavo rašymo stilius, portalo išvaizda ar pan, buvo esminis kritėrijus pritraukiant auditorija. Na sorry, tiesiog netikiu, kad 3 panašaus tipo portalui to pakaktų eiti iš lupų į lupas.
“Tuo metu tai buvo pirmas tokio pobudzio portalas ir pats didziausias savo apimtimi Lietuvoje.” - naivus savo egoizmo rodymas. Nei jis buvo pirmas tokio pobūdžio portalas nei ką. Skirtumas tik tas nuo tavo plagijuotų idėjų - kad tai buvo iškart portalas, o ne bendruomenės svetainė. Kad tu N kartų stebėjai ir žiūrėjai KĄ REIKIA RAŠYTI supermama.lt forume - galiu B duoti nukirsti. Na bet jei tu save laikai originalia vien dėl to, kad pasižiūrėjai kas aktualu ir apie ką reikia dominti savo lankytojas ir pasirinkai kitą pavadinimą, tuomet belieka tik apgailestauti ir pasiūlyti pasidomėti ką reiškia pobūdis ir ką reiškia pirmas. Beje, kas dėl pirmo, gal reklaminis sprendimas, tačiau prisimink.lt ir tie pradžioi buvo panašus į tavo tą eli.lt…
Vienu žodžiu, nemanau, kad tu turėjai IDĖJA. Nemanau, kad eli.lt buvo pirmas ir originalus portalas. Taip pat, manau, kad tavo portalas, išpopuliarėjo tikrai ne dėl to, kad jis būvo geras (neteigiu, kad jis buvo blogas), o manau, kad konkuruojant su 2-3 puslapiais ir šiek tiek suplatinant ir apjungiant jų auditorijas galima buvo pasiekti neblogų rezultatų (ne visos mamos, ne visos jaunuolės apjungiam ir gaunam eli auditorija - moteris.Rašom temom - seksas. maistas. žmonės. projektėlis pavyksta). Taigi, mano nuomone, tavo projektas buvo pirmas tik tuo atžvilgiu, kad jis buvo mažiau pozicionuotas. Tik tiek.
15. Lina sako:
2008-06-4 11:10
Povilai, tai tavo labai subjektyvi nuomone. Ir ji neatspindi realios situacijos, kokia buvo/yra istiesu. Ka su proj. daro nauji savininkai - ju reikalas. Apjungti domenus, sukergti, sujungti, pakeisti. Tai jau nauji dalykai.
SM bendruomenes ideja nusikopijavo nuo rusu saitu. Tai viena. Ir nuo tako (dabarties zebra.lt), nes take buvo pirmoji mamu bendruomene,forumas. Dar buvo biteplius seimos forumas. Bet tu sito taip pat nezinai, nes tu zinai tik keliu metu istorija, kuria remiesi ir cia komentuoji. Ir mama.lt 2003 turejo ne tik kelis tukst. straipsniu, bet ir kt. su idirbio metais igytus dalykus.
Eli Lietuvoje buvo originalus proj., nuo nieko nenukopijuotas, del to jis tapo populiariu. Ir toli grazu nepanasus nei i SM, nei i mama.lt, i nieka kita. Nuo jo pradejo kopijuoti kiti puslapiai, nauji atsirade projektai. Ir kad jis buvo didziausias - faktas kaip blynas. Tai ne egoizmas ar pan. :)) Bet tu to nezinai, nes buvai tik kaip atsitiktinis momentinis lankytojas ir nesiorientavai int. rinkoje, nes naturalu, kad galbut domiesi kitais dalykais, nei moteriskais projektais. Ir zinojai tik viena SM. Nes kaip antai tvirtini, kad mama ir eli tik apgailetini plagiatai :)))
Tai kaip nezinantis gali tvirtinti lyg neabejotina fakta? Na nezinai visko, Povilai, tai netvirtink, kad taip ir buvo, yra. :)
O jei as kazko nezinau, tai nieko ir nerasau. Nes gali atrodyti keistai.
16. BurbuluiNE sako:
2008-06-4 13:11
As parduodu http://www.nuosavas.lt adresa, bet kolkas nesekmingai. Noreciau uz ji 2000Lt - tiek kiek pats jau mazdaug isleidau kitiems adresams ir visokiems internetiniams projektams, zodziu, kad pagaliau islipciau is minuso savo internetinej veikloj. Issiuntinejau pasiulyma pirkti si adresa daugeliui NT agenturu ir bendroviu (be nurodytos kainos), bet nei viena nesusidomejo… Keista, man atrodo, toks geras adresas NT verslui, juk kiekvieno lietuvio svajone - NUOSAVAS bustas. Nemaniau kad tokie skupi tie NTsnikai, kad net is savo lengvai per NT buma uzdribtu milijonu gaili viena kita tukstanteli investuot i gera adresa… arba turbut dar labai daug galima sugalvot laisvu adresu LT, ne tokia didele musu salis
17. Povilas sako:
2008-06-4 13:30
As zinau viena gera domena, kuris yra neuzimtas ir is kurio galima butu padaryti idomu projekta. Jo pavadinime atsispindi didziausias poreikis NT prasme (nusipirkti nebrangu busta). Nesuprantu, kaip niekas dar neuzeme:
pigusbutai.lt
Visi to iesko. Galima butu uzsidirbti, tik programuoti reikia moket :)
18. BurbuluiNE sako:
2008-06-4 13:57
Matai Povilai, neužėmė, nes NT verslininkų galvoj dar sunkiai sutelpa tokia mintis, kad butai gali buti “pigūs” - čia jiems skamba taip pat kaip “pigus auksas” ;) Ir, kiek žinau, jie kolkas nesiruošia žadėti pigių butų nes:
“baiminamasi vadinamojo „sniego griūties“ efekto, kurį sukeltų viešai pripažintas kainų mažinimas”
(citata iš šiandienos Delfi straipsnio apie NT: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=17270562)
Tad kažin, ar išeitų ten geras biznis su tuo adresu.
19. Povilas sako:
2008-06-4 14:40
Bet paprastiems zmonems to reikia :) Manau projektas burbulas.com yra geras, tik gaila, kad neapima daugiau portalu (taip butu gaunama daugiau turinio) ir jo sukurtas ivaizdis yra gan nerimtas (tas paveikslelis is Simsonu ir pan). comine galune ir t.t. Ta pati paleidus ne siaip juokais, galima butu pasinaudoti situacija rinkoje. Be to nezinau kol kas ne vieno pro-vartotojisko NT portalo…
20. BurbuluiNE sako:
2008-06-4 16:05
na taip, burbulas.com yra daugiau toks pogrindinis “kovos su burbulu” projektas, kuris bando daryt kazka daugiau nei pasyvusis (bet gerokai didesni lankomuma turintis) burbulas.lt, kuris tik fiksuoja kas vyksta (ir tai labai neoperatyviai), bando sudaryti rimta ivaizdi, kad galetu rodyti mokama reklama (ka sekmingai ir daro)
21. Mindaugas sako:
2008-06-9 18:12
siaip nelabai skaniai atrodo cia tas pasisvaidymas emocijomis del eli. kadangi man vienodai rodo jo turinys, nes niekada ten nebuvau ir tikiuosi nebuti, pakomentuosiu tik domeno kokybe. ji yra puiki. nes geras domenas - nebutinai bendrinis zodis. ELI - trumpas, skambus ir lengvai isimenentis. ir nesvarbu, kad neatspindi turinio. siaip kas neturi ka veikti - pabandykit paieskoti laisvu domenu is 3 raidziu, kurie skambetu logiskai ir aiskiai, o ne kokie nors ghz ir pan. jei rasit - imkit, turesit gera investicija ;)
22. Rytas sako:
2008-06-30 22:44
Dar vienas pionierius http://www.orai.info :)
——————————————————–
Jei jau pradejom diskusija apie orus, tai man apskritai si nisa yra labai savotiska. Pamineti du senbuviai. O dar gi yra ir nauju specializuotu ar apendicitu, prisijungusiu prie pagrindiniu projektu: lrytas.lt su savo orais; epaso produktas orelis.lt; prognozes.lt iGoogle puikus orai (gali pasirinkti pagal save); sone delfi.lt, alfa.lt, zebra.lt ir kiti turi; dar n pavadinimu google paieska paduoda. Su tais orais cia taip slidu ir gausu, kad kur besi - ten realizuota. Ir jau orai.lt nebetoks ir patrauklus. Ka rodo ir reklamos minimalus kiekis.
2008 m. rugpjūčio 2 d., šeštadienis
Kazickas tiki interneto pelningumu
Kazickas tiki interneto pelningumu
Sigita Migonytė, "Verslo žinios"
2008.07.29 07:04
Skaityti komentarus (7)
JAV lietuviui Juozui Kazickui priklausanti interneto paslaugų UAB "Baltnetos komunikacijos" nupirko konkurentę UAB "Norby Networks" ir tapo antra pagal rinkos dalį verslui skirtų interneto paslaugų teikėja. Bendrovė derasi ir dėl kitų įsigijimų. Mat artėjant sunkesniems laikams nemažai IT bendrovių ieško pirkėjų,
IT rinkoje užderėjo naujas sandoris – "Baltnetos komunikacijos" iš tarptautinio investicijų fondo "Martinson Trigon" įsigijo 100% UAB "Norby Networks" akcijų.
Sandoris bus užbaigtas šiandien, jo vertė neskelbiama. Iki Naujųjų abi bendrovės bus sujungtos ir veiks pavadinimu "Baltnetos komunikacijos" (BK).
"Norby Networks" (NN) yra buvusios "Microlink Lietuva" (dabar UAB "Hostex") padalinys, teikiantis interneto, duomenų perdavimo, IT priežiūros ir telefonijos paslaugas. "Martinson Trigon" padalijo kompaniją "Microlink Lietuva" į UAB "Norby Networks" (NN) ir į duomenų centrų bei tinklalapių prieglobos (hosting) UAB "Hostex", siekdamas parduoti duomenų perdavimo verslą strateginiam investuotojui.
VŽ rašė, kad 2007 m. pabaigoje "Martinson Trigon" pasirašė sutartį dėl NN pardavimo su "Norby Telecom AS". Tačiau sandoris nebuvo įvykdytas sutartu laiku ir sąlygomis, todėl fondas rado kitą pirkėją.
Pasak Üllar Jaaksoo, "Martinson Trigon" atstovo, pardavęs NN, fondas ir toliau investuos bei plės UAB "Hostex" veiklą duomenų centrų ir tinklalapių prieglobos srityje.
Sigita Migonytė, "Verslo žinios"
2008.07.29 07:04
Skaityti komentarus (7)
JAV lietuviui Juozui Kazickui priklausanti interneto paslaugų UAB "Baltnetos komunikacijos" nupirko konkurentę UAB "Norby Networks" ir tapo antra pagal rinkos dalį verslui skirtų interneto paslaugų teikėja. Bendrovė derasi ir dėl kitų įsigijimų. Mat artėjant sunkesniems laikams nemažai IT bendrovių ieško pirkėjų,
IT rinkoje užderėjo naujas sandoris – "Baltnetos komunikacijos" iš tarptautinio investicijų fondo "Martinson Trigon" įsigijo 100% UAB "Norby Networks" akcijų.
Sandoris bus užbaigtas šiandien, jo vertė neskelbiama. Iki Naujųjų abi bendrovės bus sujungtos ir veiks pavadinimu "Baltnetos komunikacijos" (BK).
"Norby Networks" (NN) yra buvusios "Microlink Lietuva" (dabar UAB "Hostex") padalinys, teikiantis interneto, duomenų perdavimo, IT priežiūros ir telefonijos paslaugas. "Martinson Trigon" padalijo kompaniją "Microlink Lietuva" į UAB "Norby Networks" (NN) ir į duomenų centrų bei tinklalapių prieglobos (hosting) UAB "Hostex", siekdamas parduoti duomenų perdavimo verslą strateginiam investuotojui.
VŽ rašė, kad 2007 m. pabaigoje "Martinson Trigon" pasirašė sutartį dėl NN pardavimo su "Norby Telecom AS". Tačiau sandoris nebuvo įvykdytas sutartu laiku ir sąlygomis, todėl fondas rado kitą pirkėją.
Pasak Üllar Jaaksoo, "Martinson Trigon" atstovo, pardavęs NN, fondas ir toliau investuos bei plės UAB "Hostex" veiklą duomenų centrų ir tinklalapių prieglobos srityje.
2008 m. rugpjūčio 1 d., penktadienis
Reklamos internete daugėjo 76,3%
VZ.LT
2008.07.30 14:55
Skaityti komentarus (0)
Internetas šiemet pirmąjį pusmetį surinko net 76,3% daugiau negu kad pernai tuo pačiu laikotarpiu. Čia dažniausiai buvo galima išvysti „Omnitel“ - 4,9%, „Bitė“ - 4,3% ir „flyLAL – Lithuanian airlines“ - 4,2%. Reklamos apimtys mažėjo tik kine, skaičiuoja "TNS Gallup".
Kine šiais metais, palyginti su pernai pirmu pusmečiu, reklamos kiekis sumažėjo 56%. Didžiausi reklamuotojai „Bitė“, „Palink“ ir „Red Bull“, kurie sudarė 27%, 16% ir 13% kino reklamos rinkos.
Radijo reklamos apimtys nuosekliai auga. Radijo stotys per šių metų sausį-birželį transliavo 2,3 milijono sekundžių reklamos ir tai buvo beveik 40% reklamos daugiau negu pernai tuo pat laikotarpiu.
Pirmojo pusmečio radijo reklamuotojų top 3 pagal reklamos laiką buvo Lietuvos automobilių kelių direkcija - 5,7%, „Olifėja“ - 5%, „Tele2“ - 4,1%.
Šiemet sausį-birželį televizijos reklamos apimtys, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, augo 7% - ištransliuota 377.000 reklaminių klipų. Daugiausia TV reklamos laiko užėmė reklamuotojai „Procter&Gamble“ - 13,6%, „Studio moderna“ – 11,9%, „Reckitt Benckiser“ – 4,3%.
Spaudoje reklamos apimtys keitėsi skirtingai. Laikraščiuose reklamos plotas 1,9% mažėjo, tuo tarpu žurnaluose reklamos apimtys augo 18%. Laikraščiuose per pirmą šių metų pusmetį buvo išspausdinta 14,3 milijono, žurnaluose – 5,4 milijono kvadratinių centimetrų reklamos.
Spaudoje didžiausius reklamos plotus užėmė valstybinių institucijų, savivaldybių, bei prekybos tinklų maketai: „Maxima LT“ užėmė 2,2%, Žemės ūkio ministerija - 2,1% ir Nacionalinė mokėjimo agentūra - 1,7%.
Lauko reklamos vidutinis vienos dienos plotas, lyginant šių ir praeitų metų pirmus pusmečius, buvo 20,3% didesnis. Didžiausią lauko reklamos plotą išnaudojo „Maxima Lt“ - 6,2%, „Omnitel“ - 6,2%, „Bitė“ - 5,7%.
Lauko-TV reklamos ACM (Actual City Media) vaizdo ekranuose buvo transliuota beveik 2,6 milijono sekundžių reklamos, tai yra 22% daugiau nei pernai. Daugiausia klipų transliavo „Koliz laikrodžiai“ - 8,6%, „Senukai“ - 2,6%, ir „Lintel“ - 2,3%.
2008.07.30 14:55
Skaityti komentarus (0)
Internetas šiemet pirmąjį pusmetį surinko net 76,3% daugiau negu kad pernai tuo pačiu laikotarpiu. Čia dažniausiai buvo galima išvysti „Omnitel“ - 4,9%, „Bitė“ - 4,3% ir „flyLAL – Lithuanian airlines“ - 4,2%. Reklamos apimtys mažėjo tik kine, skaičiuoja "TNS Gallup".
Kine šiais metais, palyginti su pernai pirmu pusmečiu, reklamos kiekis sumažėjo 56%. Didžiausi reklamuotojai „Bitė“, „Palink“ ir „Red Bull“, kurie sudarė 27%, 16% ir 13% kino reklamos rinkos.
Radijo reklamos apimtys nuosekliai auga. Radijo stotys per šių metų sausį-birželį transliavo 2,3 milijono sekundžių reklamos ir tai buvo beveik 40% reklamos daugiau negu pernai tuo pat laikotarpiu.
Pirmojo pusmečio radijo reklamuotojų top 3 pagal reklamos laiką buvo Lietuvos automobilių kelių direkcija - 5,7%, „Olifėja“ - 5%, „Tele2“ - 4,1%.
Šiemet sausį-birželį televizijos reklamos apimtys, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, augo 7% - ištransliuota 377.000 reklaminių klipų. Daugiausia TV reklamos laiko užėmė reklamuotojai „Procter&Gamble“ - 13,6%, „Studio moderna“ – 11,9%, „Reckitt Benckiser“ – 4,3%.
Spaudoje reklamos apimtys keitėsi skirtingai. Laikraščiuose reklamos plotas 1,9% mažėjo, tuo tarpu žurnaluose reklamos apimtys augo 18%. Laikraščiuose per pirmą šių metų pusmetį buvo išspausdinta 14,3 milijono, žurnaluose – 5,4 milijono kvadratinių centimetrų reklamos.
Spaudoje didžiausius reklamos plotus užėmė valstybinių institucijų, savivaldybių, bei prekybos tinklų maketai: „Maxima LT“ užėmė 2,2%, Žemės ūkio ministerija - 2,1% ir Nacionalinė mokėjimo agentūra - 1,7%.
Lauko reklamos vidutinis vienos dienos plotas, lyginant šių ir praeitų metų pirmus pusmečius, buvo 20,3% didesnis. Didžiausią lauko reklamos plotą išnaudojo „Maxima Lt“ - 6,2%, „Omnitel“ - 6,2%, „Bitė“ - 5,7%.
Lauko-TV reklamos ACM (Actual City Media) vaizdo ekranuose buvo transliuota beveik 2,6 milijono sekundžių reklamos, tai yra 22% daugiau nei pernai. Daugiausia klipų transliavo „Koliz laikrodžiai“ - 8,6%, „Senukai“ - 2,6%, ir „Lintel“ - 2,3%.
2008 m. liepos 21 d., pirmadienis
Tinklaraštininkams trūksta tarpusavio pasitikėjimo
Tinklaraštininkams trūksta tarpusavio pasitikėjimo
Agnė Gintautaitė, "Verslo žinių" rubrika "Media"
2008.07.21 07:31
Skaityti komentarus (1)
Tinklaraščius skaitantys Lietuvos gyventojai labiau pasitiki jų informacija nei patys tinklaraštininkai, rodo tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ (GfK) apklausa.
GfK kartu su interaktyvios rinkodaros sprendimų įmone „Interactive Marketing Partner Baltic“ (IMPartner) birželio mėnesį atliko pirmąjį tinklaraščių tyrimą. Dviejų etapų apklausa – paprasta Lietuvos gyventojų (Omnibus) ir internetine portalo BLOGas.lt registruotų vartotojų – tikėtasi išsiaiškinti tinklaraščių skaitymo, rašymo principus ir tinklaraščių įtaką prekių ar paslaugų pasirinkimui.
Kaip paaiškėjo, pusė Lietuvos gyventojų, skaitančių tinklaraščius, pasitiki jų informacija, o ketvirtadalis netgi labiau nei kitais informaciniais šaltiniais. Tačiau tarp pačių tinklaraštininkų šia informavimo priemone, palyginti su kitomis, labiau pasitiki vos 3,1%. 44% tinklaraštininkų sako nei pasitikintys, nei nepasitikintys tinklaraščiais.
„Tarp tinklaraštininkų dažnai sklando gandai apie nupirktus tinklaraščius, apie reklamą juose. Greičiausiai dėl to ir mažiau pasitikima. Išoriniams skaitytojams tai ne taip pastebima“, – teigia Arnoldas Rogoznyj, IMPartner projektų vadovas, pats pildantis tinklaraštį žudykreklama.lt.
Džiugas Paršonis, vieno lankomiausių tinklaraščių technologijų tinklaraščio nezinau.lt įkūrėjas ir vienas autorių, sako, kad gyventojai greičiausiai pasitiki ne pačiais tinklaraščiais, bet juose skelbiamą informaciją apie produktus priima kaip draugo rekomendaciją, todėl laiko patikima.
„O tinklaraštininkų bendruomeniškumo atžvilgiu esu skeptikas. Pastebiu nepagrįstą negatyvumą, tarpusavio įtarumą ir nesolidarumą“, – sako jis.
Pasak apklausos, tinklaraštininkai linkę pasirašyti pseudonimu (draugams žinomu) (56,7%). Anonimais linkę išlikti 11,7% respondentų – BLOGas.lt vartotojų, o tikslų vardą ir pavardę skelbia 21,8%.
Apklausos duomenimis, nemalonumų dėl paskelbtų publikacijų sako turėję tik 11,4% respondentų – BLOGas.lt tinklaraštininkų, 73,9% teigia su jokiomis problemomis nesusidūrę.
Antroji tyrimo dalis – tinklaraščių žinomumas tarp visuomenės – parodė, kad kas yra tinklaraštis, žino 33,2% apklaustų Lietuvos gyventojų, o skaito juos tik kiek daugiau nei pusė iš žinančiųjų ir dažniausiai kartą per mėnesį ar kiek dažniau. Didžioji dauguma patys pradėti rašyti tinklaraščio neketina (76,5%).
Viena skaitomiausių tinklaraščio formų tiek tarp bendrai Lietuvos gyventojų, tiek tarp autorių – gyvenimiškų temų asmeniniai (anoniminiai) dienoraščiai. O ir patys tinklaraštininkai daugiausia rašo būtent šiomis temomis (71%). Beveik absoliuti dauguma dažniausiai tinklaraščiuose pateikia tekstą (91,5%). Ne ką mažiau daugiausia pildo nuotraukomis bei paveiksliukais – 78,2%.
Vaizdo medžiagą labiausiai pamėgę vos 18,6% respondentų – BLOGas.lt vartotojų. Garso medžiaga pagrindinę dalį tinklaraščio sudaro vos 7,5%. Kasdien tinklaraščius pildo vos 3,6% respondentų, populiariausias naujo įrašo skelbimo dažnumas – kas mėnesį ar kiek dažniau (30,9%). Viena rečiausių įrašų temų – žvaigždių tematika (3,9%).
GfK tyrimo aprėptis – 419 registruotų portalo BLOGas.lt vartotojų ir 515 bendrai Lietuvos gyventojų. BLOGas.lt sistemoje iš viso yra apie 55.000 registruotų vartotojų. Kiek iš viso Lietuvoje yra tinklaraštininkų, tikslių duomenų nesisteminama.
Agnė Gintautaitė, "Verslo žinių" rubrika "Media"
2008.07.21 07:31
Skaityti komentarus (1)
Tinklaraščius skaitantys Lietuvos gyventojai labiau pasitiki jų informacija nei patys tinklaraštininkai, rodo tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ (GfK) apklausa.
GfK kartu su interaktyvios rinkodaros sprendimų įmone „Interactive Marketing Partner Baltic“ (IMPartner) birželio mėnesį atliko pirmąjį tinklaraščių tyrimą. Dviejų etapų apklausa – paprasta Lietuvos gyventojų (Omnibus) ir internetine portalo BLOGas.lt registruotų vartotojų – tikėtasi išsiaiškinti tinklaraščių skaitymo, rašymo principus ir tinklaraščių įtaką prekių ar paslaugų pasirinkimui.
Kaip paaiškėjo, pusė Lietuvos gyventojų, skaitančių tinklaraščius, pasitiki jų informacija, o ketvirtadalis netgi labiau nei kitais informaciniais šaltiniais. Tačiau tarp pačių tinklaraštininkų šia informavimo priemone, palyginti su kitomis, labiau pasitiki vos 3,1%. 44% tinklaraštininkų sako nei pasitikintys, nei nepasitikintys tinklaraščiais.
„Tarp tinklaraštininkų dažnai sklando gandai apie nupirktus tinklaraščius, apie reklamą juose. Greičiausiai dėl to ir mažiau pasitikima. Išoriniams skaitytojams tai ne taip pastebima“, – teigia Arnoldas Rogoznyj, IMPartner projektų vadovas, pats pildantis tinklaraštį žudykreklama.lt.
Džiugas Paršonis, vieno lankomiausių tinklaraščių technologijų tinklaraščio nezinau.lt įkūrėjas ir vienas autorių, sako, kad gyventojai greičiausiai pasitiki ne pačiais tinklaraščiais, bet juose skelbiamą informaciją apie produktus priima kaip draugo rekomendaciją, todėl laiko patikima.
„O tinklaraštininkų bendruomeniškumo atžvilgiu esu skeptikas. Pastebiu nepagrįstą negatyvumą, tarpusavio įtarumą ir nesolidarumą“, – sako jis.
Pasak apklausos, tinklaraštininkai linkę pasirašyti pseudonimu (draugams žinomu) (56,7%). Anonimais linkę išlikti 11,7% respondentų – BLOGas.lt vartotojų, o tikslų vardą ir pavardę skelbia 21,8%.
Apklausos duomenimis, nemalonumų dėl paskelbtų publikacijų sako turėję tik 11,4% respondentų – BLOGas.lt tinklaraštininkų, 73,9% teigia su jokiomis problemomis nesusidūrę.
Antroji tyrimo dalis – tinklaraščių žinomumas tarp visuomenės – parodė, kad kas yra tinklaraštis, žino 33,2% apklaustų Lietuvos gyventojų, o skaito juos tik kiek daugiau nei pusė iš žinančiųjų ir dažniausiai kartą per mėnesį ar kiek dažniau. Didžioji dauguma patys pradėti rašyti tinklaraščio neketina (76,5%).
Viena skaitomiausių tinklaraščio formų tiek tarp bendrai Lietuvos gyventojų, tiek tarp autorių – gyvenimiškų temų asmeniniai (anoniminiai) dienoraščiai. O ir patys tinklaraštininkai daugiausia rašo būtent šiomis temomis (71%). Beveik absoliuti dauguma dažniausiai tinklaraščiuose pateikia tekstą (91,5%). Ne ką mažiau daugiausia pildo nuotraukomis bei paveiksliukais – 78,2%.
Vaizdo medžiagą labiausiai pamėgę vos 18,6% respondentų – BLOGas.lt vartotojų. Garso medžiaga pagrindinę dalį tinklaraščio sudaro vos 7,5%. Kasdien tinklaraščius pildo vos 3,6% respondentų, populiariausias naujo įrašo skelbimo dažnumas – kas mėnesį ar kiek dažniau (30,9%). Viena rečiausių įrašų temų – žvaigždių tematika (3,9%).
GfK tyrimo aprėptis – 419 registruotų portalo BLOGas.lt vartotojų ir 515 bendrai Lietuvos gyventojų. BLOGas.lt sistemoje iš viso yra apie 55.000 registruotų vartotojų. Kiek iš viso Lietuvoje yra tinklaraštininkų, tikslių duomenų nesisteminama.
2008 m. liepos 18 d., penktadienis
26 žingsniai kaip pasiekti didelį svetainės populiarumą 5.000 apsilankymų per dieną
26 žingsniai kaip pasiekti didelį svetainės populiarumą 5.000 apsilankymų per dieną
rugpjūtis 19, 2007 · Tema Vadyba
* * 2 kart. jau balsavo...
Sekantys patarimai tik google pagalba per metus jums padės sukurti sėkmingą svetainę. Jei jūs pakankamai verslus ir iniciatyvus, galbūt pasiseks ir anksčiau.
1. Paruošiamieji darbai
Pradėkite ruošti turinį. Taip, dar ilgai iki domeno registracijos reikia jau turėti medžiagą bent šimtui jūsų svetainės puslapių. Ir tai tik pradžia. Ir tai turi būti tikrai naudinga informacija, ne nuorodos, ne informacija apie autorines teises ir panašiai.
2. Domeno vardas
Turi skambėti kaip „brandas“. Mums reikia „google.com“, o ne „manoraktiniszodis.com“. Adresų su raktiniais žodžiais laikas praėjo, atėjo domenų „brandų“ laikas. Turėti raktinį žodį pavadinime dar niekados nebuvo taip nenaudinga. Atkreipkite dėmesį „goto.com“ dabar tapo „Overture.com“ – pagalvokite apie tai. Tai vienas iš stipriausių žingsnių padarytų šiame versle – kampanija nepabijojo nubraukti metus reklamuoto pavadinimo, ir ko gero ne šiaip sau.
3. Svetainės dizainas
Kuo paprasčiau, tuo geriau. Naudinga taisyklė: tekstinė informacija turi užimti daugiau vietos nei HTML. Svetainė turi būti standartinė ir būti taip pat gerai skaitoma visomis naršyklėmis, nuo Linux iki pačių populiariausių. Pavyzdžiui, vertėtų svetainę daryti kuo artimesnę html 3.2 formatui, kiek tai įmanoma.
Paieškos sistemų programos ne itin mėgsta html 4.0 formatą, dėl jo painumo. Stenkitės išvengti sunkiasvorių: flash, dom, java, java-skriptai. Naudokite skriptus tik ten kur jie neišvengiami. Tačiau kur jie gali būti neišvengiami? Dažnai iš jų didelės naudos nėra, o kenkia dėl įvairių priežasčių kur kas daugiau (pvz.: blogai suprantami paieškos sistemų skriptams).
Svetainę apipavidalinkite racionaliai. Svetainės dalių pavadinimai turi įtraukti raktinius žodžius.
Neužkimškite svetainės nereikalingu „spamu“, tokiu kaip „geriausia viską žiūrėti … pagalba“, ar įvairiais skaitikliais. Stenkitės, kad jis atrodytų švarus ir profesionalus.
Remkitės paties Google pavyzdžiu – paprasta yra gerai – tai yra tai ko reikia vartotojui.
Greitis, tai ne vienas iš reikalingų dalių. Tai PATI pagrindinė savybė. Jūsų svetainė į vartotojo komandas turi sureaguoti akimirksniu. Jei reikia laukti 3-4 sekundes, kad kas nors pradėtų vykti, tai jūs turite problemų. Tai gali būti leista tik svetainėms orientuotoms į užsieni šalis. Jei paspaudęs nuorodą vartotojas laukia 3-4 sekunde tai kas sekundę jūs prarandate po 10% auditorijos. Ir tie 10% gali būti lemiami tarp svetainės sėkmės ir „įgriuvos“ (pravalo:).
4. Svetainės dydis
Kuo mažesnė tuo geriau. Jei sugebėsite ją padaryti 15 Kb. Kuo mažesnė tuo geriau. Jei sugebėsite 12 Kb. Kuo mažesnė tuo geriau. Jei sugebėsite ją padaryti 10 Kb, reiškia idėją supratote. Daugiau 5 ir mažiau 10 Kb. Taip, tai sudėtinga padaryti, bet tai veikia. Tai suveikia ir su paieškiukais (paieškos sistemomis) ir su vartotojais. Tikslios statistikos nėra, bet dar žymi dalis vartotojų turi negreitą internetą. Tai gali būti ir modernus GPRS internetas.
5. Turinio pildymas
Kiekvieną dieną sukurkite kokybiško turinio puslapį, kur talpinkite nuo 200 iki 500 žodžių. Jei jūs nežinote koks tiksliai tūrinis jums reikalingas, pamėginkite padirbti su raktinių žodžių parinkimo sistemomis. Panaudokite, kad ir Overture ir nustatykite savo turiniui tinkančius raktinius žodžius. Tai bus jūsų kūrybos pradžia. Tačiau pagrindinė priežastis, kodėl kas dieną turėtumėte talpinti ką nors naują – nuolat grįžtantys lankytojais, kurie žinos, kad ras naujos informacijos.
6. Išdėstymas, „tagai“ ir…
Paprasti, senamadiški paieškos optimizacijos metodai
Raktinius žodžius naudokite: vieną kartą pavadinime, vieną kartą aprašymo „tage“, vieną kartą antraštėje, vieną kartą nuorodoje, vieną kartą paryškintą (Bold), vieną kartą neparyškintą, vieną kartą puslapio viršuje. Rašykite gražius sakinius ir taisyklingai, nes paieškos sistemų pagalba žmonės ieško teisingai parašytus žodžius.
7. Išeinančios nuorodos
Kiekviename puslapyje įterpkite bent kelias nuorodas į svetaines, kurios pagal jūsų raktinius žodžius yra gerai reitinguojamos paieškos sistemų. Nuorodos tekstuose naudokite tuos žodžius (ateityje tai bus labai svarbu).
8. Vidinės nuorodos
(tai nuorodos tarp tos pačios svetainės puslapių)
Darykite nuorodas į kokybišką jūsų svetainės turinio dalį. Jei svetainė apie maistą, tai ten turėtų būti nuorodos apie kriaušes ir vegetarišką maistą. Ypač Google svarbios vidinės nuorodos, reitingai išsilygina tarp atskirų svetainės puslapių. Jums nereikia vieno populiaraus puslapio, kuris „užtemdys“ visus kitus. Jums reikia 50 puslapių, kurie duoda po 1 lankytoją per dieną, o ne 1 puslapio, kuris sulaukia 50 lankytojų kiekvieną dieną. Jei pas jus yra puslapis, kuris pagal populiarumą gerokai lenkia kitus, talpinkite jame vidines nuorodas. Senas geras metodas „Dievas liepė dalintis“.
9. Talpinimas tinkle
Nenaudokite virtualaus hostingo – turėkite savo IP. Įsitikinkite, kad svetainę galima indeksuoti. Kiekvienam puslapyje turi būti nuorodos ne mažiau kaip į du jūsų svetainės puslapius. Nuorodos turi vesti ne giliau kaip į du lygius nuo pagrindinio puslapio. Kiek galite, stenkitės talpinti vertikalias nuorodas su galimybe jas atsekti iki pradžios. Kiekviename puslapyje reikia talpinti meniu nuorodas su pagrindinėmis svetainės dalimis ir pagrindinėmis temomis (logiška struktūra ir kelias į būtiną turinį).
Netalpinkite svetainės internete kai jis dar nebaigtas. Kur kas blogiau patalpinti nebaigtą svetainę, nei visai nieko. Svetainė turi dirbti efektyviai nuo pat pradžios.
10. Registracija
Užregistruokite pagrindinę svetainę šiose sistemose: Google (registracija), Fast, Altavista, WiseNut, DirectHit ir Hotbot, bei kitose vietinėse. Dabar svarbiausia – pamirškite tai šešiems mėnesiams. Taip, taip – užsiregistruokite ir pamirškite.
11. Vartotojų tyrimas
Susiraskite kokybišką statistikos analizavimo variklį, kuris gali gerai fiksuoti iš kokių nuorodų pas jus ateina vartotojai. Nereikia naudotis grafiniais skaitliukais, kurių reklamos prikišti visi puslapiai. Jei jūsų hostingo operatorius tokio nesuteikia (kas būtų keista), tai kuo greičiau jį meskite ir eikite pas kitą. Negalima dirbti su šiuolaikiniu puslapiu be pilnų, realiu laiku pateikiamų statistinių duomenų 24×7x365.
12. Paieškos darbai
Atsekite indeksuojančias paieškos sistemų programas. Įsitikinkite, kad jie indeksuoja visą svetainę, ir jiems tai nesudėtinga. Jei ne taip patikrinkite jūsų nuorodų sistemą (naudokite juose standartinius tagus href.), kad įsitikintumėte, jog sistema gerai orientuojasi svetainėse. Nenustebkite jei pas jus užsuks tik du paieškos „voriukai“ – Google ir Yahoo. Kitos paieškos sistemos vargu ar apskritai jus suras, arba suindeksuos tik po gero pusmečio.
13. Tematiniai katalogai
Praktiškai kiekvienam populiariam raktiniam žodžiui yra atskiri katalogai. Suraskite juos ir užsiregistruokite.
14. Nuorodos
Patikrinkite savo raktinius žodžius Google sistemos katalogų srityje (tai geriausiai daryti po mėnesio kai užsiregistravote). Suraskite svetainės, kurie turi nuorodas į kitas svetaines arba tuos kurie siūlo laisvus nuorodų mainus. Tiesiog paprašykite apsikeisti. Padarykite puslapį su teminėmis nuorodomis ir visas jas ten laikykite.
Nenustebkite jei niekas nenorės keistis nuorodomis – tiesiog tęskite. Pasistenkite keistis nuorodomis su nauju puslapiu kasdien. Pakanka paprasto asmeninio laiško. Nesijaudinkite, kad svetainė Z nenorės talpinti nuorodos į jūsų svetainę – jis dar persigalvos. Ankščiau ar vėliau.
15. Turinys
Dar kartą: kokybiško turinio puslapį kas dieną. Laiku pateikti straipsniai su reikiama tema – tai visų geriausia. Geriau susilaikyti nuo pernelyg arimo „priėjimo“. Jūsų svetainės turinys turi atrodyti ne kaip asmeniniai pamastymai, o rimti straipsniai, kurie patiks auditorijai. Treniruokitės ir gilinkite savo sugebėjimus daugiau skaitydami jūsų temos straipsnius, kurie savo stiliumi imponuoja auditorijai.
Daug paryškinimų – trumpi sakiniai – daug brūkšnelių – tekstas turi skaitytis greitai.
Dauguma svetainės lankytojų neskaito o peržiūri puslapius. Todėl labai svarbu neperkrautas puslapis. Neprikiškite puslapio tekstu, nes lankytojas skaitys tik kas penktą ar dešimtą eilutę, o dažnas tiesiog paspaus „atgal“, net neįsigilinę į turinį. Jiems taip pat yra kuo užsiimti nei 15 sekundžių (apytiksliai) naudoti jūsų meniu sistemos pažinimui. Ir flash jums ne prie ko. Jei ir yra stambūs puslapiai, kurie sau gali leisti šią prabangą, tai jūs tikrai ne. Pas jus nėra tokios traukos, kurią turi jie.
Antraštes rašykite stambiu šriftu ir naudokite kaip loginį atkyrimą. Jos dar kitaip vadinamos „stotelėmis“, nes akys tikrai čia sustos pažiūrėt.
16. Triukai
Nereikia jais naudoti. Laikykitės kuo toliau nuo visko, kas asocijuojasi su spamu, nuo visko neetiško ir apgaulingo. Jūsų padėtis – „esate kenksmingoje žemėje kelio viduryje“.
17. Nuorodos į jūsų svetainę
Jei jums pasiūlys apsikeisti nuorodomis, visų pirma pažiūrėkite kas tai per svetainė. Nueikite į jį, paieškokite Google sistemoje, sužinokite koks jos reitingas. Patikrinkite kataloguose. Nesimainykite su „šiukšlių“ svetainėmis vien dėl to kad jos pasiūlė. Įsitikinkite, kad ši svetainė nagrinėja panašią tematiką.
18. Papildykite svetainę
Naudokite tokias funkcijas kaip „nusiųsti nuorodą draugui“, forumus ir laiško siuntimas tam kad papildyti jūsų svetainės turinį. Suraskite geriausius jūsų temos forumus ir skaitykite, skaitykite, skaitykite kol „neišžiūrėsite akių“.
Nesinaudokite tarpinėmis svetainėmis, kurios į jūsų svetainę talpiną papildomą medžiagą.
19. Venkite bukleto ar skrajutės sindromo
Jei jūs turite elektroninę parduotuvę, ar jūs turite paprastą parduotuvę, stenkitės savo svetainės nepaversti į reklaminę brošiūrą. Tai neveikia! Pagalvokite apie tai ko reikia žmonėms. Jie ateina į svetainę ieškoti jūsų turinio, o randa „savo“ turinį. Apie savo prekes ir save su savimi diskutuokite kuo rečiau (patikėkite, žinau ką sakau).
20. Kasdien sukurkite po vieną puslapį su turiniu
Naujoms idėjoms vėl pasinaudokite Overture įrankiu.
21. Nagrinėkite užklausas
Po 30-60 dienų jūs pradėsite matyti užėjimus iš tų svetainių kur registravotės. Pažiūrėkite kokius raktinius žodžius naudojo tie žmonės. Pagalvokite kodėl žmonės naudoja tokius keistus raktinius žodžius, kad surastų jūsų svetainę? Jei jūs ką nors praleidote, skirkite tam papildomą svetainės puslapį. Atnaujinkite svetainę, kad paieškos sistemos gautų tai ko nori. Jei jūsų svetainė apie apelsinus, o užklausos žodžiai „apelsinai citrusiniai vaisiai“, tai stenkitės daugiau rašyti apie citrusinius vaisius bei tiesiog vaisius, o ne tik apie apelsinus.
Paieškos sistemos aiškiai jums pasakys ko joms reikia. Klausykite jų. Užklausose yra aukso gysla, svarbu iki jos prisikasti.
22. Savalaikės temos
Niekas taip nepritraukia sėkmės kaip sėkmė. Žinokite viską apie jūsų temos paskutinius pasiekimus. Jei didelė svetainė „Z“ metų pabaigoje išleidžia produktą „A“, paruoškite medžiaga apie tai lapkritį, kad paieškos sistemos gruodį jau surastų jūsų medžiagą. Pavyzdžiui, pažiūrėkite kiek Google suranda svetainių apie Xbox ir XP. Ir dauguma tų svetainių, kurių naujienos surandamos tik praeitos vasaros.
23. Draugai ir šeima
Bendruomenės kūrimas gyvybiškai svarbus jūsų svetainei. Štai kada bus naudingas laikas, kurį praleidote forumuose. Atkreipkite, kad vien forumo skaitymas jums nepadės! Forumo vertė – bendravimas su kolegomis ir suinteresuotais asmenimis. Bus kur kas daugiau nuo bendravimo su jais, o ne tik jų nuomonės skaitymo.
Bendruomenės kūrimas reiškia – naudingos nuorodos, patarimai, pašto mainai ir iš esmės jūs būsite savo temos „temoje“.
24. Pastabos, pastabos, pastabos
Jei jūs kasdieną parašysite po vieną svetainės puslapį, ankščiau ar vėliau jus pradės aplankyti įkvėpimas. Kur jūs bebūtumėte – duše (pirma apdžiūkite), mašinoje (tik ne vairuojant) ar prie stalo – būtinai viską užsirašykite. Po dešimties minučių jūs pamirsite genealią idėją, kuri jus aplankė. Užsirašykite viską ir nuosekliai. Kai įkvėpimas dings jūs surasite savo pastabas. Skamba paprastai, bei tai neįkainuojamas resursas kai neturite idėjų.
25. Registracijos patikrinimas po pusės metų
Ir štai, grįžkime prie jūsų paieškos sistemų ir pažiūrėsime, ar atsiradote jūs paieškos rezultatuose. Jei ne, dar kartą užsiregistruokite, dar kartą pamirškite. Ir dar kartą pabandykite laimę nemokamose duomenų bazėse.
26 Sukurkite vieną svetainės puslapį per dieną
Pradedate suprasti kur link aš lenkiu? Google myli turinį, kalnus kokybiško turinio. Kurio pagrindas didelis raktinių žodžių diapazonas. Gale metų jūs turėtumėte turėti apie 400 puslapių. Ir tai jums duos gerus reitingus su įvairiais raktiniais žodžiais, užtikrins nuolatines nuorodas, ir jūsų svetainė „atsistos ant kojų“.
Padarykite šiuos 26 žingsnius ir mes garantuojame, kad po metų jūsų svetainė bus sėkminga. Vien iš paieškos sistemų pas jus ateis nuo 500 iki 2000 lankytojų. Jei jūs padarysite savo svetinę pakankamai įdomią tai kiekvienas lankytojas vidutiniškai pravers 4-5 puslapius, o tai ir sudarys 10-15 tūkstančių peržiūrėtų puslapių per dieną po vienerių metų .
Ką daryti su visu šiuo srautu spręsti jums, na bet ką su juo daryti jūs tikrai žinosite.
Kritinis balsas
Straipsnio autorius yra amerikietis, todėl nevertėtų viską priimti itin rimtai. Tai ko gero žmogus užaugęs HTML pradžios ir vystimosi laikotarpiu, todėl paprasti dalykai internete jas kur kas priimtini nei sudėtingesni programiniai. Mes taip pat turim kelias pastabas šiam straipsniui.
Domeno vardas
Mūsų nuomone naudoti domeno pavadinimą su raktiniu žodžiu nėra jau taip blogai. Pavyzdžiui, jūs turite firmą, kuri konsultuoja svetainės populiarinimo paieškos sistemos pagalba srityje, ir jūsų svetainės pavadinimas seo-consulting.com būtų visai logiškas. Nes dažnai straipsniuose, aprašymuose ir kituose pristatymuose minimas jūsų svetainės pavadinimas, kur rašomas jos adresas. Tada minint jūsų adresą kartojama jūsų paslauga. Tuo pačiu tokį pavadinimą lengviau atsiminti nei pavyzdžiui seo-consulting-for-you.com. Tačiau iš kitos pusės šiandien labai sunku surasti laisvus domeno adresus su raktiniais žodžiais.
„Išeinančios nuorodos“
Kas liečia naudą paieškos sistemose dėl savo puslapyje pateiktų nuorodų į populiarias svetaines, galima ir suabejoti. Ko gero akivaizdesnis dalykas, nauda vartotojui. Nebijokite, kad jūsų lankytojai išeis į kitą svetainę. Jei jūs po kiekvieno straipsnio paliksite kelias naudingas nuorodas, jūsų lankytojas vis grįš pas jus, net ir jei jūsų straipsnis nebus jiems tiek naudingas. Tačiau jei lankytojas patenkintas tai jis ko gero grįš.
Registracija
Nedidelis pastebėjimas, autorius užsiminė apie registraciją Fast, Altavista, WiseNut, DirectHit ir Hotbot – nesivarginkite. Fast (tas pats kas AllTheWeb), ALtaVista - naudoja Yahoo duomenų bazę (registracija). DirectHit – kaip atskiras paieškos serveris jau seniai neegzistuoja. Dabar šis adresas jus nukreipia į paieškos sistemą Teoma. Na o HotBot dabar jau meta paieškos sistema leidžianti ieškoti AskJeeves arba Google pagalba. WiseNut nėra toks populiarus, kad iš jo gauti nemažai lankytojų, tačiau registruotis jame verta (registracija). Tiksliau net ne jame o LookSmartе arba Zealе, nes paieška vykdoma šiose paieškos sistemose.
Ne visada reikia naudoti rankinę registraciją paieškos sistemose. Dažnai po jūsų nuorodos atsiradimo internete, arba nuorodos publikavimo kitoje svetainėje (tai gali būti pasirašymas po straipsniu arba nuorodų apsikeitimas), paieškos robotai patys suras jūsų svetainę ir suindeksuos.
Ir nepamirškite pagrindinės taisyklės. Jei jūsų svetainė lietuvių kalba jums naudos iš šio straipsnio vos 50 %.
Šaltinis: Brett Tabke
Paruošė: Kriausė.com
rugpjūtis 19, 2007 · Tema Vadyba
* * 2 kart. jau balsavo...
Sekantys patarimai tik google pagalba per metus jums padės sukurti sėkmingą svetainę. Jei jūs pakankamai verslus ir iniciatyvus, galbūt pasiseks ir anksčiau.
1. Paruošiamieji darbai
Pradėkite ruošti turinį. Taip, dar ilgai iki domeno registracijos reikia jau turėti medžiagą bent šimtui jūsų svetainės puslapių. Ir tai tik pradžia. Ir tai turi būti tikrai naudinga informacija, ne nuorodos, ne informacija apie autorines teises ir panašiai.
2. Domeno vardas
Turi skambėti kaip „brandas“. Mums reikia „google.com“, o ne „manoraktiniszodis.com“. Adresų su raktiniais žodžiais laikas praėjo, atėjo domenų „brandų“ laikas. Turėti raktinį žodį pavadinime dar niekados nebuvo taip nenaudinga. Atkreipkite dėmesį „goto.com“ dabar tapo „Overture.com“ – pagalvokite apie tai. Tai vienas iš stipriausių žingsnių padarytų šiame versle – kampanija nepabijojo nubraukti metus reklamuoto pavadinimo, ir ko gero ne šiaip sau.
3. Svetainės dizainas
Kuo paprasčiau, tuo geriau. Naudinga taisyklė: tekstinė informacija turi užimti daugiau vietos nei HTML. Svetainė turi būti standartinė ir būti taip pat gerai skaitoma visomis naršyklėmis, nuo Linux iki pačių populiariausių. Pavyzdžiui, vertėtų svetainę daryti kuo artimesnę html 3.2 formatui, kiek tai įmanoma.
Paieškos sistemų programos ne itin mėgsta html 4.0 formatą, dėl jo painumo. Stenkitės išvengti sunkiasvorių: flash, dom, java, java-skriptai. Naudokite skriptus tik ten kur jie neišvengiami. Tačiau kur jie gali būti neišvengiami? Dažnai iš jų didelės naudos nėra, o kenkia dėl įvairių priežasčių kur kas daugiau (pvz.: blogai suprantami paieškos sistemų skriptams).
Svetainę apipavidalinkite racionaliai. Svetainės dalių pavadinimai turi įtraukti raktinius žodžius.
Neužkimškite svetainės nereikalingu „spamu“, tokiu kaip „geriausia viską žiūrėti … pagalba“, ar įvairiais skaitikliais. Stenkitės, kad jis atrodytų švarus ir profesionalus.
Remkitės paties Google pavyzdžiu – paprasta yra gerai – tai yra tai ko reikia vartotojui.
Greitis, tai ne vienas iš reikalingų dalių. Tai PATI pagrindinė savybė. Jūsų svetainė į vartotojo komandas turi sureaguoti akimirksniu. Jei reikia laukti 3-4 sekundes, kad kas nors pradėtų vykti, tai jūs turite problemų. Tai gali būti leista tik svetainėms orientuotoms į užsieni šalis. Jei paspaudęs nuorodą vartotojas laukia 3-4 sekunde tai kas sekundę jūs prarandate po 10% auditorijos. Ir tie 10% gali būti lemiami tarp svetainės sėkmės ir „įgriuvos“ (pravalo:).
4. Svetainės dydis
Kuo mažesnė tuo geriau. Jei sugebėsite ją padaryti 15 Kb. Kuo mažesnė tuo geriau. Jei sugebėsite 12 Kb. Kuo mažesnė tuo geriau. Jei sugebėsite ją padaryti 10 Kb, reiškia idėją supratote. Daugiau 5 ir mažiau 10 Kb. Taip, tai sudėtinga padaryti, bet tai veikia. Tai suveikia ir su paieškiukais (paieškos sistemomis) ir su vartotojais. Tikslios statistikos nėra, bet dar žymi dalis vartotojų turi negreitą internetą. Tai gali būti ir modernus GPRS internetas.
5. Turinio pildymas
Kiekvieną dieną sukurkite kokybiško turinio puslapį, kur talpinkite nuo 200 iki 500 žodžių. Jei jūs nežinote koks tiksliai tūrinis jums reikalingas, pamėginkite padirbti su raktinių žodžių parinkimo sistemomis. Panaudokite, kad ir Overture ir nustatykite savo turiniui tinkančius raktinius žodžius. Tai bus jūsų kūrybos pradžia. Tačiau pagrindinė priežastis, kodėl kas dieną turėtumėte talpinti ką nors naują – nuolat grįžtantys lankytojais, kurie žinos, kad ras naujos informacijos.
6. Išdėstymas, „tagai“ ir…
Paprasti, senamadiški paieškos optimizacijos metodai
Raktinius žodžius naudokite: vieną kartą pavadinime, vieną kartą aprašymo „tage“, vieną kartą antraštėje, vieną kartą nuorodoje, vieną kartą paryškintą (Bold), vieną kartą neparyškintą, vieną kartą puslapio viršuje. Rašykite gražius sakinius ir taisyklingai, nes paieškos sistemų pagalba žmonės ieško teisingai parašytus žodžius.
7. Išeinančios nuorodos
Kiekviename puslapyje įterpkite bent kelias nuorodas į svetaines, kurios pagal jūsų raktinius žodžius yra gerai reitinguojamos paieškos sistemų. Nuorodos tekstuose naudokite tuos žodžius (ateityje tai bus labai svarbu).
8. Vidinės nuorodos
(tai nuorodos tarp tos pačios svetainės puslapių)
Darykite nuorodas į kokybišką jūsų svetainės turinio dalį. Jei svetainė apie maistą, tai ten turėtų būti nuorodos apie kriaušes ir vegetarišką maistą. Ypač Google svarbios vidinės nuorodos, reitingai išsilygina tarp atskirų svetainės puslapių. Jums nereikia vieno populiaraus puslapio, kuris „užtemdys“ visus kitus. Jums reikia 50 puslapių, kurie duoda po 1 lankytoją per dieną, o ne 1 puslapio, kuris sulaukia 50 lankytojų kiekvieną dieną. Jei pas jus yra puslapis, kuris pagal populiarumą gerokai lenkia kitus, talpinkite jame vidines nuorodas. Senas geras metodas „Dievas liepė dalintis“.
9. Talpinimas tinkle
Nenaudokite virtualaus hostingo – turėkite savo IP. Įsitikinkite, kad svetainę galima indeksuoti. Kiekvienam puslapyje turi būti nuorodos ne mažiau kaip į du jūsų svetainės puslapius. Nuorodos turi vesti ne giliau kaip į du lygius nuo pagrindinio puslapio. Kiek galite, stenkitės talpinti vertikalias nuorodas su galimybe jas atsekti iki pradžios. Kiekviename puslapyje reikia talpinti meniu nuorodas su pagrindinėmis svetainės dalimis ir pagrindinėmis temomis (logiška struktūra ir kelias į būtiną turinį).
Netalpinkite svetainės internete kai jis dar nebaigtas. Kur kas blogiau patalpinti nebaigtą svetainę, nei visai nieko. Svetainė turi dirbti efektyviai nuo pat pradžios.
10. Registracija
Užregistruokite pagrindinę svetainę šiose sistemose: Google (registracija), Fast, Altavista, WiseNut, DirectHit ir Hotbot, bei kitose vietinėse. Dabar svarbiausia – pamirškite tai šešiems mėnesiams. Taip, taip – užsiregistruokite ir pamirškite.
11. Vartotojų tyrimas
Susiraskite kokybišką statistikos analizavimo variklį, kuris gali gerai fiksuoti iš kokių nuorodų pas jus ateina vartotojai. Nereikia naudotis grafiniais skaitliukais, kurių reklamos prikišti visi puslapiai. Jei jūsų hostingo operatorius tokio nesuteikia (kas būtų keista), tai kuo greičiau jį meskite ir eikite pas kitą. Negalima dirbti su šiuolaikiniu puslapiu be pilnų, realiu laiku pateikiamų statistinių duomenų 24×7x365.
12. Paieškos darbai
Atsekite indeksuojančias paieškos sistemų programas. Įsitikinkite, kad jie indeksuoja visą svetainę, ir jiems tai nesudėtinga. Jei ne taip patikrinkite jūsų nuorodų sistemą (naudokite juose standartinius tagus href.), kad įsitikintumėte, jog sistema gerai orientuojasi svetainėse. Nenustebkite jei pas jus užsuks tik du paieškos „voriukai“ – Google ir Yahoo. Kitos paieškos sistemos vargu ar apskritai jus suras, arba suindeksuos tik po gero pusmečio.
13. Tematiniai katalogai
Praktiškai kiekvienam populiariam raktiniam žodžiui yra atskiri katalogai. Suraskite juos ir užsiregistruokite.
14. Nuorodos
Patikrinkite savo raktinius žodžius Google sistemos katalogų srityje (tai geriausiai daryti po mėnesio kai užsiregistravote). Suraskite svetainės, kurie turi nuorodas į kitas svetaines arba tuos kurie siūlo laisvus nuorodų mainus. Tiesiog paprašykite apsikeisti. Padarykite puslapį su teminėmis nuorodomis ir visas jas ten laikykite.
Nenustebkite jei niekas nenorės keistis nuorodomis – tiesiog tęskite. Pasistenkite keistis nuorodomis su nauju puslapiu kasdien. Pakanka paprasto asmeninio laiško. Nesijaudinkite, kad svetainė Z nenorės talpinti nuorodos į jūsų svetainę – jis dar persigalvos. Ankščiau ar vėliau.
15. Turinys
Dar kartą: kokybiško turinio puslapį kas dieną. Laiku pateikti straipsniai su reikiama tema – tai visų geriausia. Geriau susilaikyti nuo pernelyg arimo „priėjimo“. Jūsų svetainės turinys turi atrodyti ne kaip asmeniniai pamastymai, o rimti straipsniai, kurie patiks auditorijai. Treniruokitės ir gilinkite savo sugebėjimus daugiau skaitydami jūsų temos straipsnius, kurie savo stiliumi imponuoja auditorijai.
Daug paryškinimų – trumpi sakiniai – daug brūkšnelių – tekstas turi skaitytis greitai.
Dauguma svetainės lankytojų neskaito o peržiūri puslapius. Todėl labai svarbu neperkrautas puslapis. Neprikiškite puslapio tekstu, nes lankytojas skaitys tik kas penktą ar dešimtą eilutę, o dažnas tiesiog paspaus „atgal“, net neįsigilinę į turinį. Jiems taip pat yra kuo užsiimti nei 15 sekundžių (apytiksliai) naudoti jūsų meniu sistemos pažinimui. Ir flash jums ne prie ko. Jei ir yra stambūs puslapiai, kurie sau gali leisti šią prabangą, tai jūs tikrai ne. Pas jus nėra tokios traukos, kurią turi jie.
Antraštes rašykite stambiu šriftu ir naudokite kaip loginį atkyrimą. Jos dar kitaip vadinamos „stotelėmis“, nes akys tikrai čia sustos pažiūrėt.
16. Triukai
Nereikia jais naudoti. Laikykitės kuo toliau nuo visko, kas asocijuojasi su spamu, nuo visko neetiško ir apgaulingo. Jūsų padėtis – „esate kenksmingoje žemėje kelio viduryje“.
17. Nuorodos į jūsų svetainę
Jei jums pasiūlys apsikeisti nuorodomis, visų pirma pažiūrėkite kas tai per svetainė. Nueikite į jį, paieškokite Google sistemoje, sužinokite koks jos reitingas. Patikrinkite kataloguose. Nesimainykite su „šiukšlių“ svetainėmis vien dėl to kad jos pasiūlė. Įsitikinkite, kad ši svetainė nagrinėja panašią tematiką.
18. Papildykite svetainę
Naudokite tokias funkcijas kaip „nusiųsti nuorodą draugui“, forumus ir laiško siuntimas tam kad papildyti jūsų svetainės turinį. Suraskite geriausius jūsų temos forumus ir skaitykite, skaitykite, skaitykite kol „neišžiūrėsite akių“.
Nesinaudokite tarpinėmis svetainėmis, kurios į jūsų svetainę talpiną papildomą medžiagą.
19. Venkite bukleto ar skrajutės sindromo
Jei jūs turite elektroninę parduotuvę, ar jūs turite paprastą parduotuvę, stenkitės savo svetainės nepaversti į reklaminę brošiūrą. Tai neveikia! Pagalvokite apie tai ko reikia žmonėms. Jie ateina į svetainę ieškoti jūsų turinio, o randa „savo“ turinį. Apie savo prekes ir save su savimi diskutuokite kuo rečiau (patikėkite, žinau ką sakau).
20. Kasdien sukurkite po vieną puslapį su turiniu
Naujoms idėjoms vėl pasinaudokite Overture įrankiu.
21. Nagrinėkite užklausas
Po 30-60 dienų jūs pradėsite matyti užėjimus iš tų svetainių kur registravotės. Pažiūrėkite kokius raktinius žodžius naudojo tie žmonės. Pagalvokite kodėl žmonės naudoja tokius keistus raktinius žodžius, kad surastų jūsų svetainę? Jei jūs ką nors praleidote, skirkite tam papildomą svetainės puslapį. Atnaujinkite svetainę, kad paieškos sistemos gautų tai ko nori. Jei jūsų svetainė apie apelsinus, o užklausos žodžiai „apelsinai citrusiniai vaisiai“, tai stenkitės daugiau rašyti apie citrusinius vaisius bei tiesiog vaisius, o ne tik apie apelsinus.
Paieškos sistemos aiškiai jums pasakys ko joms reikia. Klausykite jų. Užklausose yra aukso gysla, svarbu iki jos prisikasti.
22. Savalaikės temos
Niekas taip nepritraukia sėkmės kaip sėkmė. Žinokite viską apie jūsų temos paskutinius pasiekimus. Jei didelė svetainė „Z“ metų pabaigoje išleidžia produktą „A“, paruoškite medžiaga apie tai lapkritį, kad paieškos sistemos gruodį jau surastų jūsų medžiagą. Pavyzdžiui, pažiūrėkite kiek Google suranda svetainių apie Xbox ir XP. Ir dauguma tų svetainių, kurių naujienos surandamos tik praeitos vasaros.
23. Draugai ir šeima
Bendruomenės kūrimas gyvybiškai svarbus jūsų svetainei. Štai kada bus naudingas laikas, kurį praleidote forumuose. Atkreipkite, kad vien forumo skaitymas jums nepadės! Forumo vertė – bendravimas su kolegomis ir suinteresuotais asmenimis. Bus kur kas daugiau nuo bendravimo su jais, o ne tik jų nuomonės skaitymo.
Bendruomenės kūrimas reiškia – naudingos nuorodos, patarimai, pašto mainai ir iš esmės jūs būsite savo temos „temoje“.
24. Pastabos, pastabos, pastabos
Jei jūs kasdieną parašysite po vieną svetainės puslapį, ankščiau ar vėliau jus pradės aplankyti įkvėpimas. Kur jūs bebūtumėte – duše (pirma apdžiūkite), mašinoje (tik ne vairuojant) ar prie stalo – būtinai viską užsirašykite. Po dešimties minučių jūs pamirsite genealią idėją, kuri jus aplankė. Užsirašykite viską ir nuosekliai. Kai įkvėpimas dings jūs surasite savo pastabas. Skamba paprastai, bei tai neįkainuojamas resursas kai neturite idėjų.
25. Registracijos patikrinimas po pusės metų
Ir štai, grįžkime prie jūsų paieškos sistemų ir pažiūrėsime, ar atsiradote jūs paieškos rezultatuose. Jei ne, dar kartą užsiregistruokite, dar kartą pamirškite. Ir dar kartą pabandykite laimę nemokamose duomenų bazėse.
26 Sukurkite vieną svetainės puslapį per dieną
Pradedate suprasti kur link aš lenkiu? Google myli turinį, kalnus kokybiško turinio. Kurio pagrindas didelis raktinių žodžių diapazonas. Gale metų jūs turėtumėte turėti apie 400 puslapių. Ir tai jums duos gerus reitingus su įvairiais raktiniais žodžiais, užtikrins nuolatines nuorodas, ir jūsų svetainė „atsistos ant kojų“.
Padarykite šiuos 26 žingsnius ir mes garantuojame, kad po metų jūsų svetainė bus sėkminga. Vien iš paieškos sistemų pas jus ateis nuo 500 iki 2000 lankytojų. Jei jūs padarysite savo svetinę pakankamai įdomią tai kiekvienas lankytojas vidutiniškai pravers 4-5 puslapius, o tai ir sudarys 10-15 tūkstančių peržiūrėtų puslapių per dieną po vienerių metų .
Ką daryti su visu šiuo srautu spręsti jums, na bet ką su juo daryti jūs tikrai žinosite.
Kritinis balsas
Straipsnio autorius yra amerikietis, todėl nevertėtų viską priimti itin rimtai. Tai ko gero žmogus užaugęs HTML pradžios ir vystimosi laikotarpiu, todėl paprasti dalykai internete jas kur kas priimtini nei sudėtingesni programiniai. Mes taip pat turim kelias pastabas šiam straipsniui.
Domeno vardas
Mūsų nuomone naudoti domeno pavadinimą su raktiniu žodžiu nėra jau taip blogai. Pavyzdžiui, jūs turite firmą, kuri konsultuoja svetainės populiarinimo paieškos sistemos pagalba srityje, ir jūsų svetainės pavadinimas seo-consulting.com būtų visai logiškas. Nes dažnai straipsniuose, aprašymuose ir kituose pristatymuose minimas jūsų svetainės pavadinimas, kur rašomas jos adresas. Tada minint jūsų adresą kartojama jūsų paslauga. Tuo pačiu tokį pavadinimą lengviau atsiminti nei pavyzdžiui seo-consulting-for-you.com. Tačiau iš kitos pusės šiandien labai sunku surasti laisvus domeno adresus su raktiniais žodžiais.
„Išeinančios nuorodos“
Kas liečia naudą paieškos sistemose dėl savo puslapyje pateiktų nuorodų į populiarias svetaines, galima ir suabejoti. Ko gero akivaizdesnis dalykas, nauda vartotojui. Nebijokite, kad jūsų lankytojai išeis į kitą svetainę. Jei jūs po kiekvieno straipsnio paliksite kelias naudingas nuorodas, jūsų lankytojas vis grįš pas jus, net ir jei jūsų straipsnis nebus jiems tiek naudingas. Tačiau jei lankytojas patenkintas tai jis ko gero grįš.
Registracija
Nedidelis pastebėjimas, autorius užsiminė apie registraciją Fast, Altavista, WiseNut, DirectHit ir Hotbot – nesivarginkite. Fast (tas pats kas AllTheWeb), ALtaVista - naudoja Yahoo duomenų bazę (registracija). DirectHit – kaip atskiras paieškos serveris jau seniai neegzistuoja. Dabar šis adresas jus nukreipia į paieškos sistemą Teoma. Na o HotBot dabar jau meta paieškos sistema leidžianti ieškoti AskJeeves arba Google pagalba. WiseNut nėra toks populiarus, kad iš jo gauti nemažai lankytojų, tačiau registruotis jame verta (registracija). Tiksliau net ne jame o LookSmartе arba Zealе, nes paieška vykdoma šiose paieškos sistemose.
Ne visada reikia naudoti rankinę registraciją paieškos sistemose. Dažnai po jūsų nuorodos atsiradimo internete, arba nuorodos publikavimo kitoje svetainėje (tai gali būti pasirašymas po straipsniu arba nuorodų apsikeitimas), paieškos robotai patys suras jūsų svetainę ir suindeksuos.
Ir nepamirškite pagrindinės taisyklės. Jei jūsų svetainė lietuvių kalba jums naudos iš šio straipsnio vos 50 %.
Šaltinis: Brett Tabke
Paruošė: Kriausė.com
Aukščiausio lygio domeno .eu įdiegimo, funkcionavimo ir veiksmingumo ataskaita
LT
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA
Briuselis, 6.7.2007
KOM(2007) 385 galutinis
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
Aukščiausio lygio domeno .eu įdiegimo, funkcionavimo ir veiksmingumo ataskaita
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
Aukščiausio lygio domeno .eu įdiegimo, funkcionavimo ir veiksmingumo ataskaita
(Tekstas svarbus EEE)
1. KONTEKSTAS. .EU POREIKIS
Interneto domenų vardų sistemą (DNS) sudaro hierarchinė katalogų, teikiančių informaciją apie įvairių viešai internetu pasiekiamų interneto išteklių (tinklavietės, elektroninio pašto serveriai, vardų serveriai ir kt.) vardus ir adresus, grupė. Domeno vardas – tai naudotojui patogi žymė, kurią domeno vardų sistema paverčia interneto adresu (skaitiniu vardu), kad palengvintų ryšį su susijusiu ištekliu. Aukščiausio lygio domenas (toliau – ALD) yra ta domeno vardo dalis, kuri žymi organizaciją (dar vadinamą registru), valdančią tam tikrą domenų vardų šeimą. Internete būna dviejų tipų ALD: arba dviejų raidžių ISO 3166 standarto šalies kodas, žymintis valstybės ALD kodą (toliau – vkALD), pavyzdžiui, .uk, .fr ar .jp, arba bendrinė santrumpa ar vardas, pavyzdžiui, .com, .net arba .museum.
ALD .eu – tai neseniai įdiegtas vkALD, žymintis Europos Sąjungą, kuriuo tikimasi Europos piliečiams, viešosioms ir privačiosioms organizacijoms bei įmonėms suteikti specialią ES kibernetinę tapatybę ir sukurti patikimą aplinką, išryškinančią jų Europos tapatybę internete ir palengvinančią jų dalyvavimą šios sparčiai besiplėtojančios virtualiosios rinkos ekonominėje veikloje. Kad ši aplinka būtų patikima, ES nuspręsta tvarkyti .eu domeno vardus, laikantis bendrųjų viešosios tvarkos taisyklių, kuriomis užtikrinamas tinkamas naudojimas, vienodos galimybės naudotis ir vienodos sąlygos užsiregistravusiesiems. Kaip visos Europos aukščiausio lygio domenas, .eu taip pat gali būti naudojamas kaip papildomas domeno vardas prie valstybių narių nacionalinių vkALD ir prie bendrinių ALD (toliau – bALD), kurių daugelis veikia visiškai ar iš dalies už ES teisinės jurisdikcijos ribų.
ALD .eu yra išskirtinė ir vertinga galimybė besiregistruojantiesiems domeno vardą Europos Sąjungoje, kuria interneto vartotojams ir ypač elektroninės prekybos rinkai siūlomos papildomos alternatyvos DNS esamoms galimybėms. Juo siekiama patenkinti ES piliečių poreikį turėti kibernetinę erdvę, kurioje jų, kaip vartotojų ir asmenų, teisės būtų apsaugotos Europos taisyklėmis, standartais ir teismine apsauga, suteikiant vidaus rinkos privalumus ir internetui.
Šiame komunikate įvertinamas parengiamasis darbas, kurį reikėjo atlikti kuriant ALD .eu , ir Europos Parlamentas ir Taryba informuojami apie ALD .eu įgyvendinimą, efektyvumą ir veikimą, kaip numatyta 2002 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 733/2002 dėl .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo 8 straipsnyje.
2. ĮGYVENDINIMAS
2.1. .eu modelis
ALD .eu modelio pagrindą sudaro registro nepriklausomumas vykdant kasdienę veiklą, prekyba domeno vardais per akredituotas komercines agentūras („registratorius“) ir galutinio naudotojo teisė apsaugoti savo domenų adresus nuo galimo trečiųjų šalių piktnaudžiavimo.
Pirmoji šios sistemos dalis yra registras. 2000 m. darbo dokumente Komisija pasiūlė kelias galimybes, kaip galėtų būti renkamas .eu registras, būtent: specializuota privati nepelno asociacija, kuri veiktų ES struktūroje, visiškai privatus komercinis subjektas, esama nacionalinio ar Europos lygmens viešoji arba privačioji organizacija ir galiausiai registro funkcijas paskirti esamos viešojo administravimo įstaigos kompetentingam departamentui.
Diskutuojant dėl tinkamo ALD .eu modelio, paaiškėjo, kad Bendrijos institucijoms būtų tikslinga tik nustatyti bendrąją politiką. Visuotinai sutarta, kad specializuotas atskiras subjektas galėtų geriausiai tiesiogiai įgyvendinti ir valdyti ALD sistemą bei palaikyti kasdienius ryšius su naudotojais. Todėl Taryba ir Parlamentas nutarė patikėti ALD .eu valdymą nepriklausomam pelno nesiekiančiam registrui.
Šiuo sprendimu pakartota pasaulinė, tuo pačiu ir Europos, praktika, kuria ne kartą buvo sėkmingai įgyvendinti vkALD. Registras ir Komisija pasirašo susitarimą, pagal kurį pastarajai tenka bendrosios priežiūros vaidmuo. Tačiau Komisija neįgaliota priimti jokių sprendimų, susijusių su konkrečiais domeno vardų ar kasdiene registro veikla, bei nėra apeliacinė įstaiga, į kurią būtų galima kreiptis dėl registro priimtų sprendimų. Dėl šio aiškaus pareigų atskyrimo registras gali priimti savarankiškus sprendimus dėl domeno vardų registravimo ir laikytis nesikišimo, savivaldos ir savireguliavimo principų pagal Reglamentą (EB) Nr. 733/2002 .
Įgaliojimų atskyrimas reiškia daugiau nei registro nepriklausomumą nuo Komisijos. Siekiant užtikrinti, kad dirbdamas su domeno vardais registras laikytųsi neutralumo, .eu modeliu registrui draudžiama veikti kaip registratoriui . Toks metodas skatina konkurenciją domeno vardų rinkoje, kurioje registratoriai stengsis įvairinti savo pasiūlą, kad patenkintų įvairius galutinių naudotojų poreikius, ir užtikrina konkurencingas kainas.
Paskutinė .eu modelio dalis yra besiregistruojantysis, t. y., galutinis naudotojas, kurio pareiga − išnagrinėti registratorių pasiūlymus ir išsirinkti geriausiai jo poreikius atitinkantį pasiūlymą . Be to, registracijos laikotarpio pradiniame etape galutinis naudotojas yra taip pat atsakingas už išsamaus ir tikslaus prašymo pateikimą, kad užtikrintų, jog toks prašymas būtų patenkintas, ir prireikus jo pagrįstumo įrodymą. Šiuo atžvilgiu reikia pastebėti, kad .eu modelis yra pagrįstas tuo, kad galutiniai naudotojai būtų sąžiningi gindami savo teises ir paskatintų apsaugos mechanizmus pasitaikius piktnaudžiavimo atvejams.
2.2. Teisinė sistema
Bendrijos teisės aktų leidėjo sukurta ALD .eu sukūrimo ir įgyvendinimo teisinė sistema yra pagrįsta dviem teisinėmis priemonėmis − 2002 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 733/2002 dėl .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo (toliau – pagrindų reglamentas) ir 2004 m. balandžio 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 874/2004, nustatančiu .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus (toliau – Viešosios tvarkos taisyklės arba VTT). Šios dvi priemonės papildytos keliais Komisijos sprendimais dėl registro atrankos ir paskyrimo. Visų teisės aktų tekstų sąrašą, kurie sudaro ALD .eu kūrimo pagrindą, galima rasti Europos Komisijos tinklavietėje . Galiausiai registras priėmė keletą administracinių taisyklių, kuriomis reguliuojama kasdienė jo veikla registruojant domenų vardus.
Daugiau informacijos apie įvairias teisinės sistemos priemones ir jų priėmimo procedūras pateikta tinklavietėje: http://ec.europa.eu/information_society/policy/doteu/index_en.htm.
3. VEIKLA
3.1. Registras
Vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos pagrindų reglamentu suteiktu įgaliojimu, Komisija paskelbė kvietimą pareikšti susidomėjimą, kviesdama teikti paraiškas organizacijas, pageidaujančias būti atrinktomis registru . Atlikusi lyginamąjį prašymų įvertinimą, Komisija paskyrė Europos interneto domenų registrą (toliau – EURid) ALD .eu registru . Kaip numatyta pagrindų reglamente, 2004 m. spalio 12 d. Komisija ir EURid pasirašė paslaugos koncesijos sutartį .
EURid yra nepelno organizacija, kurią 2003 m. balandžio mėn. įsteigė organizacijos, administruojančios Belgijos, Italijos ir Švedijos nacionalinius aukščiausio lygio domenus. Vėliau prie EURid prisijungė ir organizacijos, administruojančios Čekijos ir Slovėnijos aukščiausio lygio domenus. EURid buveinė yra Diegeme (Belgijoje.)
Pasirašiusi su EURid sutartį dėl ALD .eu administravimo, Komisija įgaliojo EURid derėtis su Interneto vardų ir numerių paskyrimo korporacija (ICANN) dėl ALD .eu delegavimo susitarimo . Taip ICANN pripažino EURid kaip įstaigą, kurią Europos Sąjunga paskyrė administruoti ALD .eu bent iki 2009 m. Pasirašius šį susitarimą, 2005 m. kovo mėn. .eu buvo patalpintas interneto domenų vardų sistemos pagrindinėje zonoje; techniniu požiūriu tai reiškia, kad .eu egzistuoja nuo tada.
3.2. Galutinių naudotojų apsaugos priemonės
Apskritai DNS verslui būdingas dažnas bylinėjimasis, ginčai ir netinkama komercinė praktika. Besiregistruojančiųjų skaičius visame pasaulyje ir domenų vardų rinkos vertė lėmė ryžtingus registratorių ir ypač perpardavėjų konkurencinius veiksmus. Todėl nenuostabu, kad kai kurie besiregistruojantieji, siekdami kuo daugiau naudos iš patrauklios rinkos, piktnaudžiauja.
Būtina užtikrinti, kad toks piktnaudžiavimas registravimu ir susijusi registratorių praktika būtų veiksmingai nustatyti ir su jais būtų tinkamai kovojama. .eu teisinė sistema buvo rengiama remiantis tokiais ketinimais.
Siekdami sumažinti domeno vardų grobimo (angl. „cybersquatting“) pavojų .eu domene, Europos teisės aktų leidėjas sukūrė priemones, dėl kurių galutiniai naudotojai gali apginti savo teises. Šiuo tikslu buvo sukurtos trys priemonės: vardų rezervavimas, registracijos etapais laikotarpis ir alternatyvaus ginčų sprendimo (AGS) procedūra.
3.2.1. Rezervuoti arba neregistruotini vardai
Akivaizdi pagrindinė taisyklė apsaugojant vardą nuo domeno vardo pagrobimo yra neleisti registruoti vardo domeno vardu arba jį rezervuoti, kad jį galėtų užregistruoti teisėtas jo savininkas. Pagrindų reglamente numatoma procedūra, pagal kurią, valstybių narių prašymu, sudaromas sąrašas vardų, kurių arba negalima registruoti (5 straipsnio 2 punkto a papunktis), arba galima registruoti tik antrojo lygio domene (5 straipsnio 2 punkto b papunktis). Remdamasi pagrindų reglamento 5 straipsniu Komisija taip pat gali rezervuoti domenų vardus valstybių narių arba Bendrijos institucijų ir įstaigų naudojimui (VTT 8 ir 9 straipsniai).
Daugiau informacijos apie šių vardų neregistravimo arba rezervavimo procedūrą pateikta Komisijos ALD .eu tinklavietėje adresu http://ec.europa.eu/information_society/policy/doteu/index_en.htm. Visas ALD .eu neregistruotinų arba rezervuotų vardų sąrašas pateiktas .eu registro tinklavietėje .
3.2.2. „Saulėtekio laikotarpis“
Pagal Europos Parlamento ir Tarybos pagrindų reglamente suteiktą įgaliojimą viešosios tvarkos taisyklėmis turėtų būti numatyta, kad ankstesnių teisių turėtojai, pripažinti arba įsteigti remiantis nacionaline ir (arba) Bendrijos teise, bei viešosios įstaigos galėtų pasinaudoti tam tikru laiko tarpu („saulėtekio laikotarpis“), kurį jų domenų vardų registravimas yra rezervuotas išimtinai tik tokiems ankstesnių teisių turėtojams, pripažintiems arba įsteigtiems remiantis nacionaline ir (arba) Bendrijos teise, bei viešosioms įstaigoms .
Šis įgaliojimas įgyvendinamas Viešosios tvarkos taisyklių, kuriomis nustatomos kai kurios pagrindinės pradinio registracijos etapais laikotarpio gairės, IV skyriuje (10–14 straipsniai). Registras išplėtojo šias taisykles „saulėtekio laikotarpio taisyklėmis“. Registras įdėjo nemažai pastangų, kad kuo labiau supaprastintų „saulėtekio laikotarpio“ procedūras, atsižvelgdamas į tai, kad „saulėtekio laikotarpis“ yra susijęs su ankstesnėmis teisėmis, kurios nustatytos pagal valstybių narių įstatymus. Ypač svarbu buvo atsižvelgti į teisės sistemų skirtumus ir skirtingas priemones, kurių reikėjo tų teisių buvimui ir galiojimui įrodyti. Tai neabejotinai turėjo įtakos prašymų teikimo procedūros sudėtingumui. Gali būti nesudėtinga pateikti dokumentus, būtinus įrodyti registruoto prekės ženklo buvimą, tačiau gali būti kur kas sudėtingiau įrodyti neregistruotos teisės arba − tam tikrose administracinėse sistemose − neregistruoto bendrovės pavadinimo buvimą. Tokiais atvejais kompetentingo, prašymą parengti padedančio registratoriaus pasirinkimas dažnai lemia, ar tas prašymas bus patenkintas.
„Saulėtekio laikotarpį“ sudarė du etapai, kurių kiekvienas truko du mėnesius. Pirmuoju etapu buvo galima teikti prašymus tik valstybinių įstaigų domenų vardams, valstybinių įstaigų administruojamų teritorijų domenų vardams ir registruotų Bendrijos arba nacionalinių prekės ženklų domenų vardams; o juos teikti galėjo tik valstybinės įstaigos arba prekės ženklo (licencijos) turėtojai. Antruoju etapu buvo galima kreiptis ir dėl domenų vardų, pagrįstų kitomis nacionaliniais įstatymais ginamomis teisėmis, pavyzdžiui, bendrovių pavadinimai, verslo identifikatorius, skiriamieji apsaugotų literatūros ir meno kūrinių pavadinimai, neregistruoti prekės ženklai arba komerciniai pavadinimai.
Kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui „saulėtekio laikotarpiu“, visas ankstesnių teisių pareiškimai turėjo būti galima patikrinti pagal dokumentinius įrodymus, kuriuose teisė įrodoma remiantis įstatymais, pagal kuriuos ji egzistuoja . Teisių patvirtinimą atliko registro paskirtas patvirtinimo įgaliotinis (t. y. PriceWaterhouseCoopers). Reikia pastebėti, kad ALD .eu sukurtoje teisinėje sistemoje nenukrypstama nuo esamų įstatymų, taigi patvirtinimo įgaliotinis turėjo pripažinti galiojančiu kiekvieną prašymą, pagrįstą valstybės narės suteiktu galiojančiu prekės ženklu ar bet kuria kita ankstesne teise.
Prašymai dėl to paties vardo buvo svarstomi remiantis principu „kas pirmas, tas laimi“. Jei registrui priėmus sprendimą dėl domeno vardo registravimo jis buvo ginčijamas, pareiškėjai galėjo spręsti ginčą kreipdamiesi į įprastą teismą arba pasinaudodami neteisminio konfliktų sureguliavimo sistema AGS (žr. toliau).
Patvirtinimo procedūrą turėjo vykdyti kvalifikuoti specialistai, todėl už domeno vardo registravimą „saulėtekio laikotarpiu“ teko imti didesnį mokestį nei registrui įprastai veikiant. Atsižvelgiant į ankstesnės teisės, kuria buvo grindžiamas prašymas, , patvirtinimo sudėtingumą, kaina buvo 35 EUR už valstybinių įstaigų pateiktus prašymus, 45 EUR už registruotais prekių ženklais pagrįstus prašymus ir 85 EUR už kitomis teisėmis pagrįstus prašymus. Prie šio mokesčio registratoriai pridėjo savo pelno maržą. Galutinio naudotojo mokama kaina paprastai atspindėjo registratoriaus teikiamų paslaugų lygį ir kokybę.
3.2.3. Neteisminio konfliktų sureguliavimo politika
ALD .eu teisinėje sistemoje numatyta Alternatyvus ginčų sprendimo (AGS) procedūra, taikoma ginčams dėl domenų vardų, esančių ALD .eu, spręsti. Šia sistema numatomos procedūrinės garantijos suinteresuotosioms šalims, ji yra taikoma nepažeidžiant jokio teismo proceso, kurį gali pradėti kiekviena suinteresuotoji šalis prieš domeno vardo turėtoją arba Registro sprendimą.
Po atrankos procedūros 2005 m. balandžio 12 d. registras paskyrė Čekijos Respublikos Ekonomikos rūmų ir Žemės ūkio rūmų Arbitražo teismą (toliau − Čekijos arbitražo teismas), esantį Prahoje, vykdyti alternatyvaus ginčų sprendimo procedūrą, iškilus ginčams dėl .eu domeno vardų.
2005 m. rugpjūčio mėn., padedamas intelektinės nuosavybės ir informacinių technologijų specialistų iš visos Europos parengiamosios grupės, Čekijos arbitražo teismas pradėjo viešąją konsultaciją dėl praktinių taisyklių, kuriomis būtų patobulintos VTT AGS sistemai nustatytos gairės. 2005 m. lapkričio mėn. Čekijos arbitražo teismas savo tinklavietėje paskelbė galutines taisykles, kuriomis nustatomos administracinės procedūros AGS skundų teikimui ir tvarkymui .
Ginčai .eu AGS sistemoje gali būti pradėti dėl trečiųjų šalių nesąžiningumo arba piktnaudžiavimo registravimu, arba dėl registro priimtų sprendimų . Mokestis už AGS procesą nustatomas laikantis išlaidų susigrąžinimo principo. AGS mokesčiai (nuo 1 850 EUR) yra priimtinesni, palyginti su panašių arbitražo įstaigų imamais mokesčiais. Atsižvelgęs į gerus pirmųjų veiklos metų rezultatus, Čekijos arbitražo teismas nuo 2007 m. sausio 1 d. sumažino savo mokesčius 7 %. Be to, 10 % nuolaida suteikiama šalims, kurios AGS proceso metu naudoja pažangų elektroninį parašą.
4. VEIKSMINGUMAS
ALD .eu sistemos veiksmingumą galima nustatyti pagal du rodiklius: prašomų domenų vardų skaičius ir registro kasdienio darbo su registravimo sistema veiksmingumas.
4.1. Prašomų ir užregistruotų domenų vardų skaičius
Praėjus metams nuo ALD .eu pradžios, užregistruota apie 2,4 milijono .eu vardų ALD .eu, taigi šiuo metu Europoje .eu yra trečias pagal populiarumą valstybės kodo aukščiausio lygio domeno vardas ir septintas pagal populiarumą ALD pasaulyje. Europos Sąjungoje .eu domeną lenkia tik Vokietijos ir Jungtinės Karalystės nacionaliniai aukščiausio lygio domenai (vkALD), o pasaulyje daugiau registruojama tik .com, .net, .org ir .info domenų. Be to, šiuo metu atslūgus pradinei registravimo bangai, didėja tendencija užregistravus .eu domenus juos naudoti, o ne registruoti juos tik prevencijos tikslais.
Naujausi rodikliai su paskirstymu pagal šalis pateikiami http://status.eurid.eu/.
„Saulėtekio laikotarpiu“ buvo pateikta 346218 prašymų užregistruoti 245221 domenų vardus. Kadangi dėl kai kurių domeno vardų prašymus pateikė daugiau nei vienas pareiškėjas, prašymų skaičius skiriasi nuo skaičiaus domenų vardų, kurių prašyta.
Nuo 2006 m. gegužės iki gruodžio mėn. domenų vardų registravimo vidutinis augimo tempas per mėnesį siekė 4,7 % ir buvo vienas didžiausių šioje pramonės srityje. Be to, didėja kasdienis naudojimasis .eu. DNS užklausų registrui skaičius, t. y. kaip dažnai atveriamos tinklavietės su .eu vardu ar siunčiamas el. paštas į el. pašto adresus, kurių pabaiga − .eu, per pusmetį nuo 2006 m. birželio pabaigos iki gruodžio pabaigos padidėjo penkis kartus.
Be to, 2007 m. sausio mėn. 78 % visų .eu domeno vardų kreipė į veikiančias tinklavietes ar veikiančius el. pašto serverius. Iš visų veikiančių tinklaviečių, tik viena penktoji buvo pereinamosios, t. y. vienu spragtelėjimu automatiškai nukreipdavo lankytoją į kitą tinklavietę ar interneto adresą. Šie skaičiai rodo, kad aktyviai naudojamasi .eu domeno vardais. Be to, registras neseniai atliko tyrimą, pagal kurį 79 % interneto vartotojų Europoje yra susipažinę su ALD ir domeno vardų sąvoka, o dar 63 % žino apie .eu buvimą. 45 % interneto vartotojų žino, kad gyvendami ES, jie gali užregistruoti .eu domeną, o 11 % svarsto galimybę užregistruoti domeno vardą šiame ALD.
Esant nepaprastam susidomėjimui .eu ir dideliam registracijų skaičiui, registras galėjo sumažinti mokesčius, susijusius su .eu domeno vardo turėjimu. Nuo 2007 m. sausio 1 d., domeno vardo registracijos kaina ir mokestis už registracijos pratęsimą metams buvo sumažinti nuo 10 EUR iki 5 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad .eu registras nesiekia pelno, ateityje galima numatyti tolesnį kainų mažinimą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šis mokestis imamas iš akredituotų .eu registratorių, kurie savo ruožtu nustato kainas savo klientams. Kai kurie registratoriai siūlo paslaugų paketus, pavyzdžiui prieglobos (angl. „hosting“) ir el. pašto paslaugas. Šiuo metu .eu domeno vardas kainuoja nuo maždaug 15 EUR, taigi apytiksliai prilygsta kitiems domenų vardams − .com, .net, .co.uk, .de ir t. t. nustatomoms kainoms.
Apibendrinant galima daryti išvadą, kad ALD .eu buvo pradėtas naudoti sėkmingai ir veiksmingai ir atitinka Europos piliečių, pramonės ir kitų organizacijų poreikius.
4.2. Registravimo sistemos veikimas
Kad būtų įvertinta registracijos sistemos veikla, Viešosios tvarkos taisyklėse numatyta, kad registracijos etapais pabaigoje yra atliekamas nepriklausomas auditas ir kad auditorius pateikia išvadas Komisijai. Audito tikslas – patvirtinti, kad registras sąžiningai, tinkamai ir pagrįstai atliko veiklos ir techninį administravimą registracijos etapais laikotarpiu.
Į audito metodus buvo įtrauktas išsamus registro procesų „saulėtekio laikotarpiu“ tyrimas. Auditorius siekė gauti atitinkamus statistinius duomenis ir trečiųjų šalių nuomones (įskaitant intelektinės nuosavybės ekspertų nuomonę). Be to, buvo atliktas procesų, kuriais registras įsikiša į piktnaudžiavimo atvejus, tyrimas. Šie procesai buvo palyginti su panašiomis priemonėmis, kurias naudoja analogiški registrai. Galiausiai auditorius atliko atrankųjį pasitenkinimo registratoriumi tyrimą ir teiravosi atrankos būdu pasirinktų domenų portfelių savininkų nuomonės
Pagrindines audito išvadas galima apibendrinti taip:
i) Dėl teisių patvirtinimo „saulėtekio laikotarpiu“ auditorius nustatė, kad patvirtinimo įgaliotinis parinktas ir „saulėtekio laikotarpiu“ taikomų taisyklių sąrašas sudarytas pagal VTT reikalavimus ir neperžengiant priimtino ekonominio (sąnaudos) ir veiklos (našumas) modelio procesui vykdyti, ribų. Šios taisyklės sukurtos, siekiant kuo labiau suvienodinti procesą aplinkoje, kurioje įvairių Europos Sąjungos valstybių narių įstatymai yra skirtingi . Remdamiesi statistiniais duomenimis, auditoriai padarė išvadą, kad nė vienos valstybės narės piliečiai nebuvo diskriminuojami.
ii) Dėl piktnaudžiavimo registracijos metu, registras nuosekliai taikė ir išlaikė „kas pirmas, tas laimi“ principą. Dėl kai kurių registratorių taikomos „sandėliavimo praktikos“ (angl. „warehousing practices“) registras atliko atranka ir skundais pagrįstus tyrimus ir nutraukė sutartis su tais registratoriais, kurių praktika buvo pripažinta nepriimtina.
iii) Dėl reikalavimų neatitinkančių besiregistruojančiųjų registravimo registras atliko tyrimus po registravimo ir, jei buvo būtina, atšaukė domeno vardus, kurie vėl tapo prieinami viešai.
iv) Dėl kelių šimtų registratorių, kurie registro akreditaciją turėjo tik tam, kad masiškai įsigytų tam tikrų besiregistruojančiųjų domeno vardus (vadinamieji fiktyvieji registratoriai, angl. „phantom registrars“), registras pradėjo teisminius veiksmus atitinkamuose teismuose.
v) dėl veiklos ir techninių klausimų audito ataskaitos išvadomis patvirtinamas EURid įgyvendintos sistemos patikimumas, kuris pasirodė pakankamas, atsižvelgiant į prašymų, pateiktų „saulėtekio laikotarpiu“ ir vėliau, apimtį ir kiekį.
vi) Dėl registravimo antplūdžio po 2006 m. balandžio 7 d., t. y. tuo metu, kai prašymus galėjo teikti visuomenė („pikas“) ir vėlesniais etapais („mažasis pikas“), tokį reiškinį patyrė ir daugelis kitų registrų. Tikėtina, kad tokios praktikos priežastis yra registratorių techniniai ir praktiniai sugebėjimai. Atidžiai atlikę išsamų atrankųjį EURid registro įrašų patikrinimą, auditoriai nerado jokių įrodymų, kad kuriai nors šaliai būtų buvusi nepagrįstai suteikta pirmenybė, ar kad būtų buvęs pažeistas „kas pirmas, tas laimi“ principas, ar kad kuri šalis būtų atlikusi draudžiamus veiksmus su duomenų baze, ar kad būtų buvę bandoma falsifikuoti sisteminius žurnalus, ar kad būtų buvę pralaužtos EURid įdiegtos apsauginės užkardos.
vii) Dėl pagalbos galutiniams naudotojams, registras įkūrė pagalbos grupę, kuri nuo „saulėtekio“ etapo pradžios (2005 m. gruodžio 7 d.) atsako į telefono skambučius, el. pašto laiškus ir pašto korespondenciją bei faksus. Tačiau pasirodė, kad pagalbos grupė neregistravo savo kontaktų su trečiosiomis šalimis tinkamoje užklausų apskaitos sistemoje iki 2006 m. liepos mėn.
5. IŠVADOS
Iš audito ataskaitos išvadų matyti, kad pradiniu ALD .eu diegimo etapu registras veikė labai efektyviai, visiškai laikydamasis teisinės sistemos. Nėra jokių požymių, kad ginčų ar problemų dėl .eu buvo daugiau nei dėl bet kurio kito analogiško ALD. ALD yra sėkmingas ir pritraukia daug besiregistruojančiųjų, todėl skundai dėl ginčytinų domeno vardų neišvengiami. Prisimenant ginčų, laikui bėgant susijusių su kitais ALD, istoriją, reikia tikėtis tam tikro skundų kiekio. Kai kurių stebėtojų nuostabai pasirodęs .eu sulaukė kur kas daugiau registracijų nei tikėtasi. Dalis registracijų vyko spekuliacijos tikslais ir (arba) siekiant iš anksto apsisaugoti, tačiau daugiausiai registruotasi sąžiningai. Neišvengiamai registravosi ir armenys, bandantys pasinaudoti sistema dėl finansinės naudos. Apskritai tokio elgesio buvo tikėtasi. Europos Parlamentui ir Tarybai priimant teisės aktus, diskusijose dėl .eu daugiausiai buvo svarstoma, kaip sumažinti piktnaudžiavimo atvejų skaičių. Sprendžiant iš faktų, teisinė sistema ir EURid įdiegtos apsaugos priemonės šiuo atžvilgiu buvo labai efektyvios.
Pradiniam etapui pasibaigus prieš kurį laiką, .eu registro uždaviniai pasikeitė. Dabar būtina toliau gerinti klientams teikiamas paslaugas, pavyzdžiui, primant registratorių elgesio kodeksą. Be to, turėtų būti užtikrinta, kad būtų skatinamos tolesnis registravimasis ir faktinis ES piliečių, institucijų ir bendrovių naudojimasis ALD .eu.
EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA
Briuselis, 6.7.2007
KOM(2007) 385 galutinis
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
Aukščiausio lygio domeno .eu įdiegimo, funkcionavimo ir veiksmingumo ataskaita
KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
Aukščiausio lygio domeno .eu įdiegimo, funkcionavimo ir veiksmingumo ataskaita
(Tekstas svarbus EEE)
1. KONTEKSTAS. .EU POREIKIS
Interneto domenų vardų sistemą (DNS) sudaro hierarchinė katalogų, teikiančių informaciją apie įvairių viešai internetu pasiekiamų interneto išteklių (tinklavietės, elektroninio pašto serveriai, vardų serveriai ir kt.) vardus ir adresus, grupė. Domeno vardas – tai naudotojui patogi žymė, kurią domeno vardų sistema paverčia interneto adresu (skaitiniu vardu), kad palengvintų ryšį su susijusiu ištekliu. Aukščiausio lygio domenas (toliau – ALD) yra ta domeno vardo dalis, kuri žymi organizaciją (dar vadinamą registru), valdančią tam tikrą domenų vardų šeimą. Internete būna dviejų tipų ALD: arba dviejų raidžių ISO 3166 standarto šalies kodas, žymintis valstybės ALD kodą (toliau – vkALD), pavyzdžiui, .uk, .fr ar .jp, arba bendrinė santrumpa ar vardas, pavyzdžiui, .com, .net arba .museum.
ALD .eu – tai neseniai įdiegtas vkALD, žymintis Europos Sąjungą, kuriuo tikimasi Europos piliečiams, viešosioms ir privačiosioms organizacijoms bei įmonėms suteikti specialią ES kibernetinę tapatybę ir sukurti patikimą aplinką, išryškinančią jų Europos tapatybę internete ir palengvinančią jų dalyvavimą šios sparčiai besiplėtojančios virtualiosios rinkos ekonominėje veikloje. Kad ši aplinka būtų patikima, ES nuspręsta tvarkyti .eu domeno vardus, laikantis bendrųjų viešosios tvarkos taisyklių, kuriomis užtikrinamas tinkamas naudojimas, vienodos galimybės naudotis ir vienodos sąlygos užsiregistravusiesiems. Kaip visos Europos aukščiausio lygio domenas, .eu taip pat gali būti naudojamas kaip papildomas domeno vardas prie valstybių narių nacionalinių vkALD ir prie bendrinių ALD (toliau – bALD), kurių daugelis veikia visiškai ar iš dalies už ES teisinės jurisdikcijos ribų.
ALD .eu yra išskirtinė ir vertinga galimybė besiregistruojantiesiems domeno vardą Europos Sąjungoje, kuria interneto vartotojams ir ypač elektroninės prekybos rinkai siūlomos papildomos alternatyvos DNS esamoms galimybėms. Juo siekiama patenkinti ES piliečių poreikį turėti kibernetinę erdvę, kurioje jų, kaip vartotojų ir asmenų, teisės būtų apsaugotos Europos taisyklėmis, standartais ir teismine apsauga, suteikiant vidaus rinkos privalumus ir internetui.
Šiame komunikate įvertinamas parengiamasis darbas, kurį reikėjo atlikti kuriant ALD .eu , ir Europos Parlamentas ir Taryba informuojami apie ALD .eu įgyvendinimą, efektyvumą ir veikimą, kaip numatyta 2002 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 733/2002 dėl .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo 8 straipsnyje.
2. ĮGYVENDINIMAS
2.1. .eu modelis
ALD .eu modelio pagrindą sudaro registro nepriklausomumas vykdant kasdienę veiklą, prekyba domeno vardais per akredituotas komercines agentūras („registratorius“) ir galutinio naudotojo teisė apsaugoti savo domenų adresus nuo galimo trečiųjų šalių piktnaudžiavimo.
Pirmoji šios sistemos dalis yra registras. 2000 m. darbo dokumente Komisija pasiūlė kelias galimybes, kaip galėtų būti renkamas .eu registras, būtent: specializuota privati nepelno asociacija, kuri veiktų ES struktūroje, visiškai privatus komercinis subjektas, esama nacionalinio ar Europos lygmens viešoji arba privačioji organizacija ir galiausiai registro funkcijas paskirti esamos viešojo administravimo įstaigos kompetentingam departamentui.
Diskutuojant dėl tinkamo ALD .eu modelio, paaiškėjo, kad Bendrijos institucijoms būtų tikslinga tik nustatyti bendrąją politiką. Visuotinai sutarta, kad specializuotas atskiras subjektas galėtų geriausiai tiesiogiai įgyvendinti ir valdyti ALD sistemą bei palaikyti kasdienius ryšius su naudotojais. Todėl Taryba ir Parlamentas nutarė patikėti ALD .eu valdymą nepriklausomam pelno nesiekiančiam registrui.
Šiuo sprendimu pakartota pasaulinė, tuo pačiu ir Europos, praktika, kuria ne kartą buvo sėkmingai įgyvendinti vkALD. Registras ir Komisija pasirašo susitarimą, pagal kurį pastarajai tenka bendrosios priežiūros vaidmuo. Tačiau Komisija neįgaliota priimti jokių sprendimų, susijusių su konkrečiais domeno vardų ar kasdiene registro veikla, bei nėra apeliacinė įstaiga, į kurią būtų galima kreiptis dėl registro priimtų sprendimų. Dėl šio aiškaus pareigų atskyrimo registras gali priimti savarankiškus sprendimus dėl domeno vardų registravimo ir laikytis nesikišimo, savivaldos ir savireguliavimo principų pagal Reglamentą (EB) Nr. 733/2002 .
Įgaliojimų atskyrimas reiškia daugiau nei registro nepriklausomumą nuo Komisijos. Siekiant užtikrinti, kad dirbdamas su domeno vardais registras laikytųsi neutralumo, .eu modeliu registrui draudžiama veikti kaip registratoriui . Toks metodas skatina konkurenciją domeno vardų rinkoje, kurioje registratoriai stengsis įvairinti savo pasiūlą, kad patenkintų įvairius galutinių naudotojų poreikius, ir užtikrina konkurencingas kainas.
Paskutinė .eu modelio dalis yra besiregistruojantysis, t. y., galutinis naudotojas, kurio pareiga − išnagrinėti registratorių pasiūlymus ir išsirinkti geriausiai jo poreikius atitinkantį pasiūlymą . Be to, registracijos laikotarpio pradiniame etape galutinis naudotojas yra taip pat atsakingas už išsamaus ir tikslaus prašymo pateikimą, kad užtikrintų, jog toks prašymas būtų patenkintas, ir prireikus jo pagrįstumo įrodymą. Šiuo atžvilgiu reikia pastebėti, kad .eu modelis yra pagrįstas tuo, kad galutiniai naudotojai būtų sąžiningi gindami savo teises ir paskatintų apsaugos mechanizmus pasitaikius piktnaudžiavimo atvejams.
2.2. Teisinė sistema
Bendrijos teisės aktų leidėjo sukurta ALD .eu sukūrimo ir įgyvendinimo teisinė sistema yra pagrįsta dviem teisinėmis priemonėmis − 2002 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 733/2002 dėl .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo (toliau – pagrindų reglamentas) ir 2004 m. balandžio 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 874/2004, nustatančiu .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus (toliau – Viešosios tvarkos taisyklės arba VTT). Šios dvi priemonės papildytos keliais Komisijos sprendimais dėl registro atrankos ir paskyrimo. Visų teisės aktų tekstų sąrašą, kurie sudaro ALD .eu kūrimo pagrindą, galima rasti Europos Komisijos tinklavietėje . Galiausiai registras priėmė keletą administracinių taisyklių, kuriomis reguliuojama kasdienė jo veikla registruojant domenų vardus.
Daugiau informacijos apie įvairias teisinės sistemos priemones ir jų priėmimo procedūras pateikta tinklavietėje: http://ec.europa.eu/information_society/policy/doteu/index_en.htm.
3. VEIKLA
3.1. Registras
Vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos pagrindų reglamentu suteiktu įgaliojimu, Komisija paskelbė kvietimą pareikšti susidomėjimą, kviesdama teikti paraiškas organizacijas, pageidaujančias būti atrinktomis registru . Atlikusi lyginamąjį prašymų įvertinimą, Komisija paskyrė Europos interneto domenų registrą (toliau – EURid) ALD .eu registru . Kaip numatyta pagrindų reglamente, 2004 m. spalio 12 d. Komisija ir EURid pasirašė paslaugos koncesijos sutartį .
EURid yra nepelno organizacija, kurią 2003 m. balandžio mėn. įsteigė organizacijos, administruojančios Belgijos, Italijos ir Švedijos nacionalinius aukščiausio lygio domenus. Vėliau prie EURid prisijungė ir organizacijos, administruojančios Čekijos ir Slovėnijos aukščiausio lygio domenus. EURid buveinė yra Diegeme (Belgijoje.)
Pasirašiusi su EURid sutartį dėl ALD .eu administravimo, Komisija įgaliojo EURid derėtis su Interneto vardų ir numerių paskyrimo korporacija (ICANN) dėl ALD .eu delegavimo susitarimo . Taip ICANN pripažino EURid kaip įstaigą, kurią Europos Sąjunga paskyrė administruoti ALD .eu bent iki 2009 m. Pasirašius šį susitarimą, 2005 m. kovo mėn. .eu buvo patalpintas interneto domenų vardų sistemos pagrindinėje zonoje; techniniu požiūriu tai reiškia, kad .eu egzistuoja nuo tada.
3.2. Galutinių naudotojų apsaugos priemonės
Apskritai DNS verslui būdingas dažnas bylinėjimasis, ginčai ir netinkama komercinė praktika. Besiregistruojančiųjų skaičius visame pasaulyje ir domenų vardų rinkos vertė lėmė ryžtingus registratorių ir ypač perpardavėjų konkurencinius veiksmus. Todėl nenuostabu, kad kai kurie besiregistruojantieji, siekdami kuo daugiau naudos iš patrauklios rinkos, piktnaudžiauja.
Būtina užtikrinti, kad toks piktnaudžiavimas registravimu ir susijusi registratorių praktika būtų veiksmingai nustatyti ir su jais būtų tinkamai kovojama. .eu teisinė sistema buvo rengiama remiantis tokiais ketinimais.
Siekdami sumažinti domeno vardų grobimo (angl. „cybersquatting“) pavojų .eu domene, Europos teisės aktų leidėjas sukūrė priemones, dėl kurių galutiniai naudotojai gali apginti savo teises. Šiuo tikslu buvo sukurtos trys priemonės: vardų rezervavimas, registracijos etapais laikotarpis ir alternatyvaus ginčų sprendimo (AGS) procedūra.
3.2.1. Rezervuoti arba neregistruotini vardai
Akivaizdi pagrindinė taisyklė apsaugojant vardą nuo domeno vardo pagrobimo yra neleisti registruoti vardo domeno vardu arba jį rezervuoti, kad jį galėtų užregistruoti teisėtas jo savininkas. Pagrindų reglamente numatoma procedūra, pagal kurią, valstybių narių prašymu, sudaromas sąrašas vardų, kurių arba negalima registruoti (5 straipsnio 2 punkto a papunktis), arba galima registruoti tik antrojo lygio domene (5 straipsnio 2 punkto b papunktis). Remdamasi pagrindų reglamento 5 straipsniu Komisija taip pat gali rezervuoti domenų vardus valstybių narių arba Bendrijos institucijų ir įstaigų naudojimui (VTT 8 ir 9 straipsniai).
Daugiau informacijos apie šių vardų neregistravimo arba rezervavimo procedūrą pateikta Komisijos ALD .eu tinklavietėje adresu http://ec.europa.eu/information_society/policy/doteu/index_en.htm. Visas ALD .eu neregistruotinų arba rezervuotų vardų sąrašas pateiktas .eu registro tinklavietėje .
3.2.2. „Saulėtekio laikotarpis“
Pagal Europos Parlamento ir Tarybos pagrindų reglamente suteiktą įgaliojimą viešosios tvarkos taisyklėmis turėtų būti numatyta, kad ankstesnių teisių turėtojai, pripažinti arba įsteigti remiantis nacionaline ir (arba) Bendrijos teise, bei viešosios įstaigos galėtų pasinaudoti tam tikru laiko tarpu („saulėtekio laikotarpis“), kurį jų domenų vardų registravimas yra rezervuotas išimtinai tik tokiems ankstesnių teisių turėtojams, pripažintiems arba įsteigtiems remiantis nacionaline ir (arba) Bendrijos teise, bei viešosioms įstaigoms .
Šis įgaliojimas įgyvendinamas Viešosios tvarkos taisyklių, kuriomis nustatomos kai kurios pagrindinės pradinio registracijos etapais laikotarpio gairės, IV skyriuje (10–14 straipsniai). Registras išplėtojo šias taisykles „saulėtekio laikotarpio taisyklėmis“. Registras įdėjo nemažai pastangų, kad kuo labiau supaprastintų „saulėtekio laikotarpio“ procedūras, atsižvelgdamas į tai, kad „saulėtekio laikotarpis“ yra susijęs su ankstesnėmis teisėmis, kurios nustatytos pagal valstybių narių įstatymus. Ypač svarbu buvo atsižvelgti į teisės sistemų skirtumus ir skirtingas priemones, kurių reikėjo tų teisių buvimui ir galiojimui įrodyti. Tai neabejotinai turėjo įtakos prašymų teikimo procedūros sudėtingumui. Gali būti nesudėtinga pateikti dokumentus, būtinus įrodyti registruoto prekės ženklo buvimą, tačiau gali būti kur kas sudėtingiau įrodyti neregistruotos teisės arba − tam tikrose administracinėse sistemose − neregistruoto bendrovės pavadinimo buvimą. Tokiais atvejais kompetentingo, prašymą parengti padedančio registratoriaus pasirinkimas dažnai lemia, ar tas prašymas bus patenkintas.
„Saulėtekio laikotarpį“ sudarė du etapai, kurių kiekvienas truko du mėnesius. Pirmuoju etapu buvo galima teikti prašymus tik valstybinių įstaigų domenų vardams, valstybinių įstaigų administruojamų teritorijų domenų vardams ir registruotų Bendrijos arba nacionalinių prekės ženklų domenų vardams; o juos teikti galėjo tik valstybinės įstaigos arba prekės ženklo (licencijos) turėtojai. Antruoju etapu buvo galima kreiptis ir dėl domenų vardų, pagrįstų kitomis nacionaliniais įstatymais ginamomis teisėmis, pavyzdžiui, bendrovių pavadinimai, verslo identifikatorius, skiriamieji apsaugotų literatūros ir meno kūrinių pavadinimai, neregistruoti prekės ženklai arba komerciniai pavadinimai.
Kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui „saulėtekio laikotarpiu“, visas ankstesnių teisių pareiškimai turėjo būti galima patikrinti pagal dokumentinius įrodymus, kuriuose teisė įrodoma remiantis įstatymais, pagal kuriuos ji egzistuoja . Teisių patvirtinimą atliko registro paskirtas patvirtinimo įgaliotinis (t. y. PriceWaterhouseCoopers). Reikia pastebėti, kad ALD .eu sukurtoje teisinėje sistemoje nenukrypstama nuo esamų įstatymų, taigi patvirtinimo įgaliotinis turėjo pripažinti galiojančiu kiekvieną prašymą, pagrįstą valstybės narės suteiktu galiojančiu prekės ženklu ar bet kuria kita ankstesne teise.
Prašymai dėl to paties vardo buvo svarstomi remiantis principu „kas pirmas, tas laimi“. Jei registrui priėmus sprendimą dėl domeno vardo registravimo jis buvo ginčijamas, pareiškėjai galėjo spręsti ginčą kreipdamiesi į įprastą teismą arba pasinaudodami neteisminio konfliktų sureguliavimo sistema AGS (žr. toliau).
Patvirtinimo procedūrą turėjo vykdyti kvalifikuoti specialistai, todėl už domeno vardo registravimą „saulėtekio laikotarpiu“ teko imti didesnį mokestį nei registrui įprastai veikiant. Atsižvelgiant į ankstesnės teisės, kuria buvo grindžiamas prašymas, , patvirtinimo sudėtingumą, kaina buvo 35 EUR už valstybinių įstaigų pateiktus prašymus, 45 EUR už registruotais prekių ženklais pagrįstus prašymus ir 85 EUR už kitomis teisėmis pagrįstus prašymus. Prie šio mokesčio registratoriai pridėjo savo pelno maržą. Galutinio naudotojo mokama kaina paprastai atspindėjo registratoriaus teikiamų paslaugų lygį ir kokybę.
3.2.3. Neteisminio konfliktų sureguliavimo politika
ALD .eu teisinėje sistemoje numatyta Alternatyvus ginčų sprendimo (AGS) procedūra, taikoma ginčams dėl domenų vardų, esančių ALD .eu, spręsti. Šia sistema numatomos procedūrinės garantijos suinteresuotosioms šalims, ji yra taikoma nepažeidžiant jokio teismo proceso, kurį gali pradėti kiekviena suinteresuotoji šalis prieš domeno vardo turėtoją arba Registro sprendimą.
Po atrankos procedūros 2005 m. balandžio 12 d. registras paskyrė Čekijos Respublikos Ekonomikos rūmų ir Žemės ūkio rūmų Arbitražo teismą (toliau − Čekijos arbitražo teismas), esantį Prahoje, vykdyti alternatyvaus ginčų sprendimo procedūrą, iškilus ginčams dėl .eu domeno vardų.
2005 m. rugpjūčio mėn., padedamas intelektinės nuosavybės ir informacinių technologijų specialistų iš visos Europos parengiamosios grupės, Čekijos arbitražo teismas pradėjo viešąją konsultaciją dėl praktinių taisyklių, kuriomis būtų patobulintos VTT AGS sistemai nustatytos gairės. 2005 m. lapkričio mėn. Čekijos arbitražo teismas savo tinklavietėje paskelbė galutines taisykles, kuriomis nustatomos administracinės procedūros AGS skundų teikimui ir tvarkymui .
Ginčai .eu AGS sistemoje gali būti pradėti dėl trečiųjų šalių nesąžiningumo arba piktnaudžiavimo registravimu, arba dėl registro priimtų sprendimų . Mokestis už AGS procesą nustatomas laikantis išlaidų susigrąžinimo principo. AGS mokesčiai (nuo 1 850 EUR) yra priimtinesni, palyginti su panašių arbitražo įstaigų imamais mokesčiais. Atsižvelgęs į gerus pirmųjų veiklos metų rezultatus, Čekijos arbitražo teismas nuo 2007 m. sausio 1 d. sumažino savo mokesčius 7 %. Be to, 10 % nuolaida suteikiama šalims, kurios AGS proceso metu naudoja pažangų elektroninį parašą.
4. VEIKSMINGUMAS
ALD .eu sistemos veiksmingumą galima nustatyti pagal du rodiklius: prašomų domenų vardų skaičius ir registro kasdienio darbo su registravimo sistema veiksmingumas.
4.1. Prašomų ir užregistruotų domenų vardų skaičius
Praėjus metams nuo ALD .eu pradžios, užregistruota apie 2,4 milijono .eu vardų ALD .eu, taigi šiuo metu Europoje .eu yra trečias pagal populiarumą valstybės kodo aukščiausio lygio domeno vardas ir septintas pagal populiarumą ALD pasaulyje. Europos Sąjungoje .eu domeną lenkia tik Vokietijos ir Jungtinės Karalystės nacionaliniai aukščiausio lygio domenai (vkALD), o pasaulyje daugiau registruojama tik .com, .net, .org ir .info domenų. Be to, šiuo metu atslūgus pradinei registravimo bangai, didėja tendencija užregistravus .eu domenus juos naudoti, o ne registruoti juos tik prevencijos tikslais.
Naujausi rodikliai su paskirstymu pagal šalis pateikiami http://status.eurid.eu/.
„Saulėtekio laikotarpiu“ buvo pateikta 346218 prašymų užregistruoti 245221 domenų vardus. Kadangi dėl kai kurių domeno vardų prašymus pateikė daugiau nei vienas pareiškėjas, prašymų skaičius skiriasi nuo skaičiaus domenų vardų, kurių prašyta.
Nuo 2006 m. gegužės iki gruodžio mėn. domenų vardų registravimo vidutinis augimo tempas per mėnesį siekė 4,7 % ir buvo vienas didžiausių šioje pramonės srityje. Be to, didėja kasdienis naudojimasis .eu. DNS užklausų registrui skaičius, t. y. kaip dažnai atveriamos tinklavietės su .eu vardu ar siunčiamas el. paštas į el. pašto adresus, kurių pabaiga − .eu, per pusmetį nuo 2006 m. birželio pabaigos iki gruodžio pabaigos padidėjo penkis kartus.
Be to, 2007 m. sausio mėn. 78 % visų .eu domeno vardų kreipė į veikiančias tinklavietes ar veikiančius el. pašto serverius. Iš visų veikiančių tinklaviečių, tik viena penktoji buvo pereinamosios, t. y. vienu spragtelėjimu automatiškai nukreipdavo lankytoją į kitą tinklavietę ar interneto adresą. Šie skaičiai rodo, kad aktyviai naudojamasi .eu domeno vardais. Be to, registras neseniai atliko tyrimą, pagal kurį 79 % interneto vartotojų Europoje yra susipažinę su ALD ir domeno vardų sąvoka, o dar 63 % žino apie .eu buvimą. 45 % interneto vartotojų žino, kad gyvendami ES, jie gali užregistruoti .eu domeną, o 11 % svarsto galimybę užregistruoti domeno vardą šiame ALD.
Esant nepaprastam susidomėjimui .eu ir dideliam registracijų skaičiui, registras galėjo sumažinti mokesčius, susijusius su .eu domeno vardo turėjimu. Nuo 2007 m. sausio 1 d., domeno vardo registracijos kaina ir mokestis už registracijos pratęsimą metams buvo sumažinti nuo 10 EUR iki 5 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad .eu registras nesiekia pelno, ateityje galima numatyti tolesnį kainų mažinimą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šis mokestis imamas iš akredituotų .eu registratorių, kurie savo ruožtu nustato kainas savo klientams. Kai kurie registratoriai siūlo paslaugų paketus, pavyzdžiui prieglobos (angl. „hosting“) ir el. pašto paslaugas. Šiuo metu .eu domeno vardas kainuoja nuo maždaug 15 EUR, taigi apytiksliai prilygsta kitiems domenų vardams − .com, .net, .co.uk, .de ir t. t. nustatomoms kainoms.
Apibendrinant galima daryti išvadą, kad ALD .eu buvo pradėtas naudoti sėkmingai ir veiksmingai ir atitinka Europos piliečių, pramonės ir kitų organizacijų poreikius.
4.2. Registravimo sistemos veikimas
Kad būtų įvertinta registracijos sistemos veikla, Viešosios tvarkos taisyklėse numatyta, kad registracijos etapais pabaigoje yra atliekamas nepriklausomas auditas ir kad auditorius pateikia išvadas Komisijai. Audito tikslas – patvirtinti, kad registras sąžiningai, tinkamai ir pagrįstai atliko veiklos ir techninį administravimą registracijos etapais laikotarpiu.
Į audito metodus buvo įtrauktas išsamus registro procesų „saulėtekio laikotarpiu“ tyrimas. Auditorius siekė gauti atitinkamus statistinius duomenis ir trečiųjų šalių nuomones (įskaitant intelektinės nuosavybės ekspertų nuomonę). Be to, buvo atliktas procesų, kuriais registras įsikiša į piktnaudžiavimo atvejus, tyrimas. Šie procesai buvo palyginti su panašiomis priemonėmis, kurias naudoja analogiški registrai. Galiausiai auditorius atliko atrankųjį pasitenkinimo registratoriumi tyrimą ir teiravosi atrankos būdu pasirinktų domenų portfelių savininkų nuomonės
Pagrindines audito išvadas galima apibendrinti taip:
i) Dėl teisių patvirtinimo „saulėtekio laikotarpiu“ auditorius nustatė, kad patvirtinimo įgaliotinis parinktas ir „saulėtekio laikotarpiu“ taikomų taisyklių sąrašas sudarytas pagal VTT reikalavimus ir neperžengiant priimtino ekonominio (sąnaudos) ir veiklos (našumas) modelio procesui vykdyti, ribų. Šios taisyklės sukurtos, siekiant kuo labiau suvienodinti procesą aplinkoje, kurioje įvairių Europos Sąjungos valstybių narių įstatymai yra skirtingi . Remdamiesi statistiniais duomenimis, auditoriai padarė išvadą, kad nė vienos valstybės narės piliečiai nebuvo diskriminuojami.
ii) Dėl piktnaudžiavimo registracijos metu, registras nuosekliai taikė ir išlaikė „kas pirmas, tas laimi“ principą. Dėl kai kurių registratorių taikomos „sandėliavimo praktikos“ (angl. „warehousing practices“) registras atliko atranka ir skundais pagrįstus tyrimus ir nutraukė sutartis su tais registratoriais, kurių praktika buvo pripažinta nepriimtina.
iii) Dėl reikalavimų neatitinkančių besiregistruojančiųjų registravimo registras atliko tyrimus po registravimo ir, jei buvo būtina, atšaukė domeno vardus, kurie vėl tapo prieinami viešai.
iv) Dėl kelių šimtų registratorių, kurie registro akreditaciją turėjo tik tam, kad masiškai įsigytų tam tikrų besiregistruojančiųjų domeno vardus (vadinamieji fiktyvieji registratoriai, angl. „phantom registrars“), registras pradėjo teisminius veiksmus atitinkamuose teismuose.
v) dėl veiklos ir techninių klausimų audito ataskaitos išvadomis patvirtinamas EURid įgyvendintos sistemos patikimumas, kuris pasirodė pakankamas, atsižvelgiant į prašymų, pateiktų „saulėtekio laikotarpiu“ ir vėliau, apimtį ir kiekį.
vi) Dėl registravimo antplūdžio po 2006 m. balandžio 7 d., t. y. tuo metu, kai prašymus galėjo teikti visuomenė („pikas“) ir vėlesniais etapais („mažasis pikas“), tokį reiškinį patyrė ir daugelis kitų registrų. Tikėtina, kad tokios praktikos priežastis yra registratorių techniniai ir praktiniai sugebėjimai. Atidžiai atlikę išsamų atrankųjį EURid registro įrašų patikrinimą, auditoriai nerado jokių įrodymų, kad kuriai nors šaliai būtų buvusi nepagrįstai suteikta pirmenybė, ar kad būtų buvęs pažeistas „kas pirmas, tas laimi“ principas, ar kad kuri šalis būtų atlikusi draudžiamus veiksmus su duomenų baze, ar kad būtų buvę bandoma falsifikuoti sisteminius žurnalus, ar kad būtų buvę pralaužtos EURid įdiegtos apsauginės užkardos.
vii) Dėl pagalbos galutiniams naudotojams, registras įkūrė pagalbos grupę, kuri nuo „saulėtekio“ etapo pradžios (2005 m. gruodžio 7 d.) atsako į telefono skambučius, el. pašto laiškus ir pašto korespondenciją bei faksus. Tačiau pasirodė, kad pagalbos grupė neregistravo savo kontaktų su trečiosiomis šalimis tinkamoje užklausų apskaitos sistemoje iki 2006 m. liepos mėn.
5. IŠVADOS
Iš audito ataskaitos išvadų matyti, kad pradiniu ALD .eu diegimo etapu registras veikė labai efektyviai, visiškai laikydamasis teisinės sistemos. Nėra jokių požymių, kad ginčų ar problemų dėl .eu buvo daugiau nei dėl bet kurio kito analogiško ALD. ALD yra sėkmingas ir pritraukia daug besiregistruojančiųjų, todėl skundai dėl ginčytinų domeno vardų neišvengiami. Prisimenant ginčų, laikui bėgant susijusių su kitais ALD, istoriją, reikia tikėtis tam tikro skundų kiekio. Kai kurių stebėtojų nuostabai pasirodęs .eu sulaukė kur kas daugiau registracijų nei tikėtasi. Dalis registracijų vyko spekuliacijos tikslais ir (arba) siekiant iš anksto apsisaugoti, tačiau daugiausiai registruotasi sąžiningai. Neišvengiamai registravosi ir armenys, bandantys pasinaudoti sistema dėl finansinės naudos. Apskritai tokio elgesio buvo tikėtasi. Europos Parlamentui ir Tarybai priimant teisės aktus, diskusijose dėl .eu daugiausiai buvo svarstoma, kaip sumažinti piktnaudžiavimo atvejų skaičių. Sprendžiant iš faktų, teisinė sistema ir EURid įdiegtos apsaugos priemonės šiuo atžvilgiu buvo labai efektyvios.
Pradiniam etapui pasibaigus prieš kurį laiką, .eu registro uždaviniai pasikeitė. Dabar būtina toliau gerinti klientams teikiamas paslaugas, pavyzdžiui, primant registratorių elgesio kodeksą. Be to, turėtų būti užtikrinta, kad būtų skatinamos tolesnis registravimasis ir faktinis ES piliečių, institucijų ir bendrovių naudojimasis ALD .eu.
Сколько зарабатывают сотрудники Google, Microsoft и других крупнейших компаний?
BizNews.lv
26.06.2008 14:56
Прочитать комментарии(0)
На ту же тему в форуме ({PostCount})
Оценить статью(0)
[1] [2] [3] [4] [5]
Вы уже оценивали эту статью!
Спасибо, что Вы оценили статью! Новые результаты оценивания появляются каждые 5 минуты.
Постоянный адрес статьи
В интернете появилась новое сообщество Glassdoor, в котором люди могут рассказывать о реальных зарплатах и внутреннем климате компании, и, таким образом, предостеречь или, наоборот, привлечь в свою организацию новых сотрудников.
По данным блоггеров, «идея Glassdoor довольно проста: «ты говоришь мне свою зарплату, а я тебе – свою». Этот хитрый стартап, которому удалось получить 3 млн. долларов от Benchmark Capital, появился совсем недавно. На сайте собираются отзывы о компаниях и реальные заработные платы работников этих компаний. Все эти данные анонимны и доступны абсолютно всем зарегистрированным пользователям.
Идея состоит в том, чтобы собрать наиболее подробные данные о зарплате и требования для каждой должности в компании, чтобы соискатели могли знать, как реагировать на то или иное предложение, а уже устроившиеся работники смогут сравнить свою зарплату с зарплатами своих коллег.
Интересно, что создатели проекта планируют зарабатывать деньги на предоставлении собранной информации соискателям работы, премиум сервисом, то есть просто-напросто продавать собранную и упорядоченную информацию потенциальным рабочим».
На сайте Glassdoor уже доступна информация о реальных зарплатах в Google, Microsoft и других гигантах.
По данным Glassdoor, разработчик ПО в Google зарабатывает в среднем (данные получены от десяти работников) 97,840 долларов - зарплата варьируется от 80 тыс. до 150 тыс. долларов в год. Кроме этого рабочие получают премии, размер которых за год составляет от 20 тыс. – 45 тыс. долларов. Если сложить зарплату и премии, то по данным Glassdoor программист Google в среднем за год получает 112 573 долларов.
В свою очередь, инженеры Yahooи Microsoft получают за год 105 642 долларов и 105 375 долларов, соответственно.
Кроме информации о заработной плате, на сайте Glassdoor доступны отзывы, которые наиболее полно отражают картину. Однако, не стоит забывать, что в интернете, в том числе и на этом сайте, быть уверенным в том, что человек действительно представляет компанию, о которой говорит – нельзя.
26.06.2008 14:56
Прочитать комментарии(0)
На ту же тему в форуме ({PostCount})
Оценить статью(0)
[1] [2] [3] [4] [5]
Вы уже оценивали эту статью!
Спасибо, что Вы оценили статью! Новые результаты оценивания появляются каждые 5 минуты.
Постоянный адрес статьи
В интернете появилась новое сообщество Glassdoor, в котором люди могут рассказывать о реальных зарплатах и внутреннем климате компании, и, таким образом, предостеречь или, наоборот, привлечь в свою организацию новых сотрудников.
По данным блоггеров, «идея Glassdoor довольно проста: «ты говоришь мне свою зарплату, а я тебе – свою». Этот хитрый стартап, которому удалось получить 3 млн. долларов от Benchmark Capital, появился совсем недавно. На сайте собираются отзывы о компаниях и реальные заработные платы работников этих компаний. Все эти данные анонимны и доступны абсолютно всем зарегистрированным пользователям.
Идея состоит в том, чтобы собрать наиболее подробные данные о зарплате и требования для каждой должности в компании, чтобы соискатели могли знать, как реагировать на то или иное предложение, а уже устроившиеся работники смогут сравнить свою зарплату с зарплатами своих коллег.
Интересно, что создатели проекта планируют зарабатывать деньги на предоставлении собранной информации соискателям работы, премиум сервисом, то есть просто-напросто продавать собранную и упорядоченную информацию потенциальным рабочим».
На сайте Glassdoor уже доступна информация о реальных зарплатах в Google, Microsoft и других гигантах.
По данным Glassdoor, разработчик ПО в Google зарабатывает в среднем (данные получены от десяти работников) 97,840 долларов - зарплата варьируется от 80 тыс. до 150 тыс. долларов в год. Кроме этого рабочие получают премии, размер которых за год составляет от 20 тыс. – 45 тыс. долларов. Если сложить зарплату и премии, то по данным Glassdoor программист Google в среднем за год получает 112 573 долларов.
В свою очередь, инженеры Yahooи Microsoft получают за год 105 642 долларов и 105 375 долларов, соответственно.
Кроме информации о заработной плате, на сайте Glassdoor доступны отзывы, которые наиболее полно отражают картину. Однако, не стоит забывать, что в интернете, в том числе и на этом сайте, быть уверенным в том, что человек действительно представляет компанию, о которой говорит – нельзя.
2008 m. liepos 17 d., ketvirtadienis
Domainingo apibudinimas naujokams
Ši suvestinė nepasiekiama.
Spustelėkite čia, kad peržiūrėtumėte įrašą.
Užsisakykite:
Komentarai (Atom)