Aukščiausio lygio domeno .eu įdiegimo, funkcionavimo ir veiksmingumo ataskaita

LT

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA
Briuselis, 6.7.2007
KOM(2007) 385 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
Aukščiausio lygio domeno .eu įdiegimo, funkcionavimo ir veiksmingumo ataskaita

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
Aukščiausio lygio domeno .eu įdiegimo, funkcionavimo ir veiksmingumo ataskaita


(Tekstas svarbus EEE)
1. KONTEKSTAS. .EU POREIKIS
Interneto domenų vardų sistemą (DNS) sudaro hierarchinė katalogų, teikiančių informaciją apie įvairių viešai internetu pasiekiamų interneto išteklių (tinklavietės, elektroninio pašto serveriai, vardų serveriai ir kt.) vardus ir adresus, grupė. Domeno vardas – tai naudotojui patogi žymė, kurią domeno vardų sistema paverčia interneto adresu (skaitiniu vardu), kad palengvintų ryšį su susijusiu ištekliu. Aukščiausio lygio domenas (toliau – ALD) yra ta domeno vardo dalis, kuri žymi organizaciją (dar vadinamą registru), valdančią tam tikrą domenų vardų šeimą. Internete būna dviejų tipų ALD: arba dviejų raidžių ISO 3166 standarto šalies kodas, žymintis valstybės ALD kodą (toliau – vkALD), pavyzdžiui, .uk, .fr ar .jp, arba bendrinė santrumpa ar vardas, pavyzdžiui, .com, .net arba .museum.
ALD .eu – tai neseniai įdiegtas vkALD, žymintis Europos Sąjungą, kuriuo tikimasi Europos piliečiams, viešosioms ir privačiosioms organizacijoms bei įmonėms suteikti specialią ES kibernetinę tapatybę ir sukurti patikimą aplinką, išryškinančią jų Europos tapatybę internete ir palengvinančią jų dalyvavimą šios sparčiai besiplėtojančios virtualiosios rinkos ekonominėje veikloje. Kad ši aplinka būtų patikima, ES nuspręsta tvarkyti .eu domeno vardus, laikantis bendrųjų viešosios tvarkos taisyklių, kuriomis užtikrinamas tinkamas naudojimas, vienodos galimybės naudotis ir vienodos sąlygos užsiregistravusiesiems. Kaip visos Europos aukščiausio lygio domenas, .eu taip pat gali būti naudojamas kaip papildomas domeno vardas prie valstybių narių nacionalinių vkALD ir prie bendrinių ALD (toliau – bALD), kurių daugelis veikia visiškai ar iš dalies už ES teisinės jurisdikcijos ribų.
ALD .eu yra išskirtinė ir vertinga galimybė besiregistruojantiesiems domeno vardą Europos Sąjungoje, kuria interneto vartotojams ir ypač elektroninės prekybos rinkai siūlomos papildomos alternatyvos DNS esamoms galimybėms. Juo siekiama patenkinti ES piliečių poreikį turėti kibernetinę erdvę, kurioje jų, kaip vartotojų ir asmenų, teisės būtų apsaugotos Europos taisyklėmis, standartais ir teismine apsauga, suteikiant vidaus rinkos privalumus ir internetui.
Šiame komunikate įvertinamas parengiamasis darbas, kurį reikėjo atlikti kuriant ALD .eu , ir Europos Parlamentas ir Taryba informuojami apie ALD .eu įgyvendinimą, efektyvumą ir veikimą, kaip numatyta 2002 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 733/2002 dėl .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo 8 straipsnyje.
2. ĮGYVENDINIMAS
2.1. .eu modelis
ALD .eu modelio pagrindą sudaro registro nepriklausomumas vykdant kasdienę veiklą, prekyba domeno vardais per akredituotas komercines agentūras („registratorius“) ir galutinio naudotojo teisė apsaugoti savo domenų adresus nuo galimo trečiųjų šalių piktnaudžiavimo.
Pirmoji šios sistemos dalis yra registras. 2000 m. darbo dokumente Komisija pasiūlė kelias galimybes, kaip galėtų būti renkamas .eu registras, būtent: specializuota privati nepelno asociacija, kuri veiktų ES struktūroje, visiškai privatus komercinis subjektas, esama nacionalinio ar Europos lygmens viešoji arba privačioji organizacija ir galiausiai registro funkcijas paskirti esamos viešojo administravimo įstaigos kompetentingam departamentui.
Diskutuojant dėl tinkamo ALD .eu modelio, paaiškėjo, kad Bendrijos institucijoms būtų tikslinga tik nustatyti bendrąją politiką. Visuotinai sutarta, kad specializuotas atskiras subjektas galėtų geriausiai tiesiogiai įgyvendinti ir valdyti ALD sistemą bei palaikyti kasdienius ryšius su naudotojais. Todėl Taryba ir Parlamentas nutarė patikėti ALD .eu valdymą nepriklausomam pelno nesiekiančiam registrui.
Šiuo sprendimu pakartota pasaulinė, tuo pačiu ir Europos, praktika, kuria ne kartą buvo sėkmingai įgyvendinti vkALD. Registras ir Komisija pasirašo susitarimą, pagal kurį pastarajai tenka bendrosios priežiūros vaidmuo. Tačiau Komisija neįgaliota priimti jokių sprendimų, susijusių su konkrečiais domeno vardų ar kasdiene registro veikla, bei nėra apeliacinė įstaiga, į kurią būtų galima kreiptis dėl registro priimtų sprendimų. Dėl šio aiškaus pareigų atskyrimo registras gali priimti savarankiškus sprendimus dėl domeno vardų registravimo ir laikytis nesikišimo, savivaldos ir savireguliavimo principų pagal Reglamentą (EB) Nr. 733/2002 .
Įgaliojimų atskyrimas reiškia daugiau nei registro nepriklausomumą nuo Komisijos. Siekiant užtikrinti, kad dirbdamas su domeno vardais registras laikytųsi neutralumo, .eu modeliu registrui draudžiama veikti kaip registratoriui . Toks metodas skatina konkurenciją domeno vardų rinkoje, kurioje registratoriai stengsis įvairinti savo pasiūlą, kad patenkintų įvairius galutinių naudotojų poreikius, ir užtikrina konkurencingas kainas.
Paskutinė .eu modelio dalis yra besiregistruojantysis, t. y., galutinis naudotojas, kurio pareiga − išnagrinėti registratorių pasiūlymus ir išsirinkti geriausiai jo poreikius atitinkantį pasiūlymą . Be to, registracijos laikotarpio pradiniame etape galutinis naudotojas yra taip pat atsakingas už išsamaus ir tikslaus prašymo pateikimą, kad užtikrintų, jog toks prašymas būtų patenkintas, ir prireikus jo pagrįstumo įrodymą. Šiuo atžvilgiu reikia pastebėti, kad .eu modelis yra pagrįstas tuo, kad galutiniai naudotojai būtų sąžiningi gindami savo teises ir paskatintų apsaugos mechanizmus pasitaikius piktnaudžiavimo atvejams.
2.2. Teisinė sistema
Bendrijos teisės aktų leidėjo sukurta ALD .eu sukūrimo ir įgyvendinimo teisinė sistema yra pagrįsta dviem teisinėmis priemonėmis − 2002 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 733/2002 dėl .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo (toliau – pagrindų reglamentas) ir 2004 m. balandžio 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 874/2004, nustatančiu .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus (toliau – Viešosios tvarkos taisyklės arba VTT). Šios dvi priemonės papildytos keliais Komisijos sprendimais dėl registro atrankos ir paskyrimo. Visų teisės aktų tekstų sąrašą, kurie sudaro ALD .eu kūrimo pagrindą, galima rasti Europos Komisijos tinklavietėje . Galiausiai registras priėmė keletą administracinių taisyklių, kuriomis reguliuojama kasdienė jo veikla registruojant domenų vardus.
Daugiau informacijos apie įvairias teisinės sistemos priemones ir jų priėmimo procedūras pateikta tinklavietėje: http://ec.europa.eu/information_society/policy/doteu/index_en.htm.
3. VEIKLA
3.1. Registras
Vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos pagrindų reglamentu suteiktu įgaliojimu, Komisija paskelbė kvietimą pareikšti susidomėjimą, kviesdama teikti paraiškas organizacijas, pageidaujančias būti atrinktomis registru . Atlikusi lyginamąjį prašymų įvertinimą, Komisija paskyrė Europos interneto domenų registrą (toliau – EURid) ALD .eu registru . Kaip numatyta pagrindų reglamente, 2004 m. spalio 12 d. Komisija ir EURid pasirašė paslaugos koncesijos sutartį .
EURid yra nepelno organizacija, kurią 2003 m. balandžio mėn. įsteigė organizacijos, administruojančios Belgijos, Italijos ir Švedijos nacionalinius aukščiausio lygio domenus. Vėliau prie EURid prisijungė ir organizacijos, administruojančios Čekijos ir Slovėnijos aukščiausio lygio domenus. EURid buveinė yra Diegeme (Belgijoje.)
Pasirašiusi su EURid sutartį dėl ALD .eu administravimo, Komisija įgaliojo EURid derėtis su Interneto vardų ir numerių paskyrimo korporacija (ICANN) dėl ALD .eu delegavimo susitarimo . Taip ICANN pripažino EURid kaip įstaigą, kurią Europos Sąjunga paskyrė administruoti ALD .eu bent iki 2009 m. Pasirašius šį susitarimą, 2005 m. kovo mėn. .eu buvo patalpintas interneto domenų vardų sistemos pagrindinėje zonoje; techniniu požiūriu tai reiškia, kad .eu egzistuoja nuo tada.
3.2. Galutinių naudotojų apsaugos priemonės
Apskritai DNS verslui būdingas dažnas bylinėjimasis, ginčai ir netinkama komercinė praktika. Besiregistruojančiųjų skaičius visame pasaulyje ir domenų vardų rinkos vertė lėmė ryžtingus registratorių ir ypač perpardavėjų konkurencinius veiksmus. Todėl nenuostabu, kad kai kurie besiregistruojantieji, siekdami kuo daugiau naudos iš patrauklios rinkos, piktnaudžiauja.
Būtina užtikrinti, kad toks piktnaudžiavimas registravimu ir susijusi registratorių praktika būtų veiksmingai nustatyti ir su jais būtų tinkamai kovojama. .eu teisinė sistema buvo rengiama remiantis tokiais ketinimais.
Siekdami sumažinti domeno vardų grobimo (angl. „cybersquatting“) pavojų .eu domene, Europos teisės aktų leidėjas sukūrė priemones, dėl kurių galutiniai naudotojai gali apginti savo teises. Šiuo tikslu buvo sukurtos trys priemonės: vardų rezervavimas, registracijos etapais laikotarpis ir alternatyvaus ginčų sprendimo (AGS) procedūra.
3.2.1. Rezervuoti arba neregistruotini vardai
Akivaizdi pagrindinė taisyklė apsaugojant vardą nuo domeno vardo pagrobimo yra neleisti registruoti vardo domeno vardu arba jį rezervuoti, kad jį galėtų užregistruoti teisėtas jo savininkas. Pagrindų reglamente numatoma procedūra, pagal kurią, valstybių narių prašymu, sudaromas sąrašas vardų, kurių arba negalima registruoti (5 straipsnio 2 punkto a papunktis), arba galima registruoti tik antrojo lygio domene (5 straipsnio 2 punkto b papunktis). Remdamasi pagrindų reglamento 5 straipsniu Komisija taip pat gali rezervuoti domenų vardus valstybių narių arba Bendrijos institucijų ir įstaigų naudojimui (VTT 8 ir 9 straipsniai).
Daugiau informacijos apie šių vardų neregistravimo arba rezervavimo procedūrą pateikta Komisijos ALD .eu tinklavietėje adresu http://ec.europa.eu/information_society/policy/doteu/index_en.htm. Visas ALD .eu neregistruotinų arba rezervuotų vardų sąrašas pateiktas .eu registro tinklavietėje .
3.2.2. „Saulėtekio laikotarpis“
Pagal Europos Parlamento ir Tarybos pagrindų reglamente suteiktą įgaliojimą viešosios tvarkos taisyklėmis turėtų būti numatyta, kad ankstesnių teisių turėtojai, pripažinti arba įsteigti remiantis nacionaline ir (arba) Bendrijos teise, bei viešosios įstaigos galėtų pasinaudoti tam tikru laiko tarpu („saulėtekio laikotarpis“), kurį jų domenų vardų registravimas yra rezervuotas išimtinai tik tokiems ankstesnių teisių turėtojams, pripažintiems arba įsteigtiems remiantis nacionaline ir (arba) Bendrijos teise, bei viešosioms įstaigoms .
Šis įgaliojimas įgyvendinamas Viešosios tvarkos taisyklių, kuriomis nustatomos kai kurios pagrindinės pradinio registracijos etapais laikotarpio gairės, IV skyriuje (10–14 straipsniai). Registras išplėtojo šias taisykles „saulėtekio laikotarpio taisyklėmis“. Registras įdėjo nemažai pastangų, kad kuo labiau supaprastintų „saulėtekio laikotarpio“ procedūras, atsižvelgdamas į tai, kad „saulėtekio laikotarpis“ yra susijęs su ankstesnėmis teisėmis, kurios nustatytos pagal valstybių narių įstatymus. Ypač svarbu buvo atsižvelgti į teisės sistemų skirtumus ir skirtingas priemones, kurių reikėjo tų teisių buvimui ir galiojimui įrodyti. Tai neabejotinai turėjo įtakos prašymų teikimo procedūros sudėtingumui. Gali būti nesudėtinga pateikti dokumentus, būtinus įrodyti registruoto prekės ženklo buvimą, tačiau gali būti kur kas sudėtingiau įrodyti neregistruotos teisės arba − tam tikrose administracinėse sistemose − neregistruoto bendrovės pavadinimo buvimą. Tokiais atvejais kompetentingo, prašymą parengti padedančio registratoriaus pasirinkimas dažnai lemia, ar tas prašymas bus patenkintas.
„Saulėtekio laikotarpį“ sudarė du etapai, kurių kiekvienas truko du mėnesius. Pirmuoju etapu buvo galima teikti prašymus tik valstybinių įstaigų domenų vardams, valstybinių įstaigų administruojamų teritorijų domenų vardams ir registruotų Bendrijos arba nacionalinių prekės ženklų domenų vardams; o juos teikti galėjo tik valstybinės įstaigos arba prekės ženklo (licencijos) turėtojai. Antruoju etapu buvo galima kreiptis ir dėl domenų vardų, pagrįstų kitomis nacionaliniais įstatymais ginamomis teisėmis, pavyzdžiui, bendrovių pavadinimai, verslo identifikatorius, skiriamieji apsaugotų literatūros ir meno kūrinių pavadinimai, neregistruoti prekės ženklai arba komerciniai pavadinimai.
Kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui „saulėtekio laikotarpiu“, visas ankstesnių teisių pareiškimai turėjo būti galima patikrinti pagal dokumentinius įrodymus, kuriuose teisė įrodoma remiantis įstatymais, pagal kuriuos ji egzistuoja . Teisių patvirtinimą atliko registro paskirtas patvirtinimo įgaliotinis (t. y. PriceWaterhouseCoopers). Reikia pastebėti, kad ALD .eu sukurtoje teisinėje sistemoje nenukrypstama nuo esamų įstatymų, taigi patvirtinimo įgaliotinis turėjo pripažinti galiojančiu kiekvieną prašymą, pagrįstą valstybės narės suteiktu galiojančiu prekės ženklu ar bet kuria kita ankstesne teise.
Prašymai dėl to paties vardo buvo svarstomi remiantis principu „kas pirmas, tas laimi“. Jei registrui priėmus sprendimą dėl domeno vardo registravimo jis buvo ginčijamas, pareiškėjai galėjo spręsti ginčą kreipdamiesi į įprastą teismą arba pasinaudodami neteisminio konfliktų sureguliavimo sistema AGS (žr. toliau).
Patvirtinimo procedūrą turėjo vykdyti kvalifikuoti specialistai, todėl už domeno vardo registravimą „saulėtekio laikotarpiu“ teko imti didesnį mokestį nei registrui įprastai veikiant. Atsižvelgiant į ankstesnės teisės, kuria buvo grindžiamas prašymas, , patvirtinimo sudėtingumą, kaina buvo 35 EUR už valstybinių įstaigų pateiktus prašymus, 45 EUR už registruotais prekių ženklais pagrįstus prašymus ir 85 EUR už kitomis teisėmis pagrįstus prašymus. Prie šio mokesčio registratoriai pridėjo savo pelno maržą. Galutinio naudotojo mokama kaina paprastai atspindėjo registratoriaus teikiamų paslaugų lygį ir kokybę.
3.2.3. Neteisminio konfliktų sureguliavimo politika
ALD .eu teisinėje sistemoje numatyta Alternatyvus ginčų sprendimo (AGS) procedūra, taikoma ginčams dėl domenų vardų, esančių ALD .eu, spręsti. Šia sistema numatomos procedūrinės garantijos suinteresuotosioms šalims, ji yra taikoma nepažeidžiant jokio teismo proceso, kurį gali pradėti kiekviena suinteresuotoji šalis prieš domeno vardo turėtoją arba Registro sprendimą.
Po atrankos procedūros 2005 m. balandžio 12 d. registras paskyrė Čekijos Respublikos Ekonomikos rūmų ir Žemės ūkio rūmų Arbitražo teismą (toliau − Čekijos arbitražo teismas), esantį Prahoje, vykdyti alternatyvaus ginčų sprendimo procedūrą, iškilus ginčams dėl .eu domeno vardų.
2005 m. rugpjūčio mėn., padedamas intelektinės nuosavybės ir informacinių technologijų specialistų iš visos Europos parengiamosios grupės, Čekijos arbitražo teismas pradėjo viešąją konsultaciją dėl praktinių taisyklių, kuriomis būtų patobulintos VTT AGS sistemai nustatytos gairės. 2005 m. lapkričio mėn. Čekijos arbitražo teismas savo tinklavietėje paskelbė galutines taisykles, kuriomis nustatomos administracinės procedūros AGS skundų teikimui ir tvarkymui .
Ginčai .eu AGS sistemoje gali būti pradėti dėl trečiųjų šalių nesąžiningumo arba piktnaudžiavimo registravimu, arba dėl registro priimtų sprendimų . Mokestis už AGS procesą nustatomas laikantis išlaidų susigrąžinimo principo. AGS mokesčiai (nuo 1 850 EUR) yra priimtinesni, palyginti su panašių arbitražo įstaigų imamais mokesčiais. Atsižvelgęs į gerus pirmųjų veiklos metų rezultatus, Čekijos arbitražo teismas nuo 2007 m. sausio 1 d. sumažino savo mokesčius 7 %. Be to, 10 % nuolaida suteikiama šalims, kurios AGS proceso metu naudoja pažangų elektroninį parašą.
4. VEIKSMINGUMAS
ALD .eu sistemos veiksmingumą galima nustatyti pagal du rodiklius: prašomų domenų vardų skaičius ir registro kasdienio darbo su registravimo sistema veiksmingumas.
4.1. Prašomų ir užregistruotų domenų vardų skaičius
Praėjus metams nuo ALD .eu pradžios, užregistruota apie 2,4 milijono .eu vardų ALD .eu, taigi šiuo metu Europoje .eu yra trečias pagal populiarumą valstybės kodo aukščiausio lygio domeno vardas ir septintas pagal populiarumą ALD pasaulyje. Europos Sąjungoje .eu domeną lenkia tik Vokietijos ir Jungtinės Karalystės nacionaliniai aukščiausio lygio domenai (vkALD), o pasaulyje daugiau registruojama tik .com, .net, .org ir .info domenų. Be to, šiuo metu atslūgus pradinei registravimo bangai, didėja tendencija užregistravus .eu domenus juos naudoti, o ne registruoti juos tik prevencijos tikslais.
Naujausi rodikliai su paskirstymu pagal šalis pateikiami http://status.eurid.eu/.
„Saulėtekio laikotarpiu“ buvo pateikta 346218 prašymų užregistruoti 245221 domenų vardus. Kadangi dėl kai kurių domeno vardų prašymus pateikė daugiau nei vienas pareiškėjas, prašymų skaičius skiriasi nuo skaičiaus domenų vardų, kurių prašyta.
Nuo 2006 m. gegužės iki gruodžio mėn. domenų vardų registravimo vidutinis augimo tempas per mėnesį siekė 4,7 % ir buvo vienas didžiausių šioje pramonės srityje. Be to, didėja kasdienis naudojimasis .eu. DNS užklausų registrui skaičius, t. y. kaip dažnai atveriamos tinklavietės su .eu vardu ar siunčiamas el. paštas į el. pašto adresus, kurių pabaiga − .eu, per pusmetį nuo 2006 m. birželio pabaigos iki gruodžio pabaigos padidėjo penkis kartus.
Be to, 2007 m. sausio mėn. 78 % visų .eu domeno vardų kreipė į veikiančias tinklavietes ar veikiančius el. pašto serverius. Iš visų veikiančių tinklaviečių, tik viena penktoji buvo pereinamosios, t. y. vienu spragtelėjimu automatiškai nukreipdavo lankytoją į kitą tinklavietę ar interneto adresą. Šie skaičiai rodo, kad aktyviai naudojamasi .eu domeno vardais. Be to, registras neseniai atliko tyrimą, pagal kurį 79 % interneto vartotojų Europoje yra susipažinę su ALD ir domeno vardų sąvoka, o dar 63 % žino apie .eu buvimą. 45 % interneto vartotojų žino, kad gyvendami ES, jie gali užregistruoti .eu domeną, o 11 % svarsto galimybę užregistruoti domeno vardą šiame ALD.
Esant nepaprastam susidomėjimui .eu ir dideliam registracijų skaičiui, registras galėjo sumažinti mokesčius, susijusius su .eu domeno vardo turėjimu. Nuo 2007 m. sausio 1 d., domeno vardo registracijos kaina ir mokestis už registracijos pratęsimą metams buvo sumažinti nuo 10 EUR iki 5 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad .eu registras nesiekia pelno, ateityje galima numatyti tolesnį kainų mažinimą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šis mokestis imamas iš akredituotų .eu registratorių, kurie savo ruožtu nustato kainas savo klientams. Kai kurie registratoriai siūlo paslaugų paketus, pavyzdžiui prieglobos (angl. „hosting“) ir el. pašto paslaugas. Šiuo metu .eu domeno vardas kainuoja nuo maždaug 15 EUR, taigi apytiksliai prilygsta kitiems domenų vardams − .com, .net, .co.uk, .de ir t. t. nustatomoms kainoms.
Apibendrinant galima daryti išvadą, kad ALD .eu buvo pradėtas naudoti sėkmingai ir veiksmingai ir atitinka Europos piliečių, pramonės ir kitų organizacijų poreikius.
4.2. Registravimo sistemos veikimas
Kad būtų įvertinta registracijos sistemos veikla, Viešosios tvarkos taisyklėse numatyta, kad registracijos etapais pabaigoje yra atliekamas nepriklausomas auditas ir kad auditorius pateikia išvadas Komisijai. Audito tikslas – patvirtinti, kad registras sąžiningai, tinkamai ir pagrįstai atliko veiklos ir techninį administravimą registracijos etapais laikotarpiu.
Į audito metodus buvo įtrauktas išsamus registro procesų „saulėtekio laikotarpiu“ tyrimas. Auditorius siekė gauti atitinkamus statistinius duomenis ir trečiųjų šalių nuomones (įskaitant intelektinės nuosavybės ekspertų nuomonę). Be to, buvo atliktas procesų, kuriais registras įsikiša į piktnaudžiavimo atvejus, tyrimas. Šie procesai buvo palyginti su panašiomis priemonėmis, kurias naudoja analogiški registrai. Galiausiai auditorius atliko atrankųjį pasitenkinimo registratoriumi tyrimą ir teiravosi atrankos būdu pasirinktų domenų portfelių savininkų nuomonės
Pagrindines audito išvadas galima apibendrinti taip:
i) Dėl teisių patvirtinimo „saulėtekio laikotarpiu“ auditorius nustatė, kad patvirtinimo įgaliotinis parinktas ir „saulėtekio laikotarpiu“ taikomų taisyklių sąrašas sudarytas pagal VTT reikalavimus ir neperžengiant priimtino ekonominio (sąnaudos) ir veiklos (našumas) modelio procesui vykdyti, ribų. Šios taisyklės sukurtos, siekiant kuo labiau suvienodinti procesą aplinkoje, kurioje įvairių Europos Sąjungos valstybių narių įstatymai yra skirtingi . Remdamiesi statistiniais duomenimis, auditoriai padarė išvadą, kad nė vienos valstybės narės piliečiai nebuvo diskriminuojami.
ii) Dėl piktnaudžiavimo registracijos metu, registras nuosekliai taikė ir išlaikė „kas pirmas, tas laimi“ principą. Dėl kai kurių registratorių taikomos „sandėliavimo praktikos“ (angl. „warehousing practices“) registras atliko atranka ir skundais pagrįstus tyrimus ir nutraukė sutartis su tais registratoriais, kurių praktika buvo pripažinta nepriimtina.
iii) Dėl reikalavimų neatitinkančių besiregistruojančiųjų registravimo registras atliko tyrimus po registravimo ir, jei buvo būtina, atšaukė domeno vardus, kurie vėl tapo prieinami viešai.
iv) Dėl kelių šimtų registratorių, kurie registro akreditaciją turėjo tik tam, kad masiškai įsigytų tam tikrų besiregistruojančiųjų domeno vardus (vadinamieji fiktyvieji registratoriai, angl. „phantom registrars“), registras pradėjo teisminius veiksmus atitinkamuose teismuose.
v) dėl veiklos ir techninių klausimų audito ataskaitos išvadomis patvirtinamas EURid įgyvendintos sistemos patikimumas, kuris pasirodė pakankamas, atsižvelgiant į prašymų, pateiktų „saulėtekio laikotarpiu“ ir vėliau, apimtį ir kiekį.
vi) Dėl registravimo antplūdžio po 2006 m. balandžio 7 d., t. y. tuo metu, kai prašymus galėjo teikti visuomenė („pikas“) ir vėlesniais etapais („mažasis pikas“), tokį reiškinį patyrė ir daugelis kitų registrų. Tikėtina, kad tokios praktikos priežastis yra registratorių techniniai ir praktiniai sugebėjimai. Atidžiai atlikę išsamų atrankųjį EURid registro įrašų patikrinimą, auditoriai nerado jokių įrodymų, kad kuriai nors šaliai būtų buvusi nepagrįstai suteikta pirmenybė, ar kad būtų buvęs pažeistas „kas pirmas, tas laimi“ principas, ar kad kuri šalis būtų atlikusi draudžiamus veiksmus su duomenų baze, ar kad būtų buvę bandoma falsifikuoti sisteminius žurnalus, ar kad būtų buvę pralaužtos EURid įdiegtos apsauginės užkardos.
vii) Dėl pagalbos galutiniams naudotojams, registras įkūrė pagalbos grupę, kuri nuo „saulėtekio“ etapo pradžios (2005 m. gruodžio 7 d.) atsako į telefono skambučius, el. pašto laiškus ir pašto korespondenciją bei faksus. Tačiau pasirodė, kad pagalbos grupė neregistravo savo kontaktų su trečiosiomis šalimis tinkamoje užklausų apskaitos sistemoje iki 2006 m. liepos mėn.
5. IŠVADOS
Iš audito ataskaitos išvadų matyti, kad pradiniu ALD .eu diegimo etapu registras veikė labai efektyviai, visiškai laikydamasis teisinės sistemos. Nėra jokių požymių, kad ginčų ar problemų dėl .eu buvo daugiau nei dėl bet kurio kito analogiško ALD. ALD yra sėkmingas ir pritraukia daug besiregistruojančiųjų, todėl skundai dėl ginčytinų domeno vardų neišvengiami. Prisimenant ginčų, laikui bėgant susijusių su kitais ALD, istoriją, reikia tikėtis tam tikro skundų kiekio. Kai kurių stebėtojų nuostabai pasirodęs .eu sulaukė kur kas daugiau registracijų nei tikėtasi. Dalis registracijų vyko spekuliacijos tikslais ir (arba) siekiant iš anksto apsisaugoti, tačiau daugiausiai registruotasi sąžiningai. Neišvengiamai registravosi ir armenys, bandantys pasinaudoti sistema dėl finansinės naudos. Apskritai tokio elgesio buvo tikėtasi. Europos Parlamentui ir Tarybai priimant teisės aktus, diskusijose dėl .eu daugiausiai buvo svarstoma, kaip sumažinti piktnaudžiavimo atvejų skaičių. Sprendžiant iš faktų, teisinė sistema ir EURid įdiegtos apsaugos priemonės šiuo atžvilgiu buvo labai efektyvios.
Pradiniam etapui pasibaigus prieš kurį laiką, .eu registro uždaviniai pasikeitė. Dabar būtina toliau gerinti klientams teikiamas paslaugas, pavyzdžiui, primant registratorių elgesio kodeksą. Be to, turėtų būti užtikrinta, kad būtų skatinamos tolesnis registravimasis ir faktinis ES piliečių, institucijų ir bendrovių naudojimasis ALD .eu.