Tinklaraštininkams trūksta tarpusavio pasitikėjimo

Tinklaraštininkams trūksta tarpusavio pasitikėjimo
Agnė Gintautaitė, "Verslo žinių" rubrika "Media"
2008.07.21 07:31
Skaityti komentarus (1)
Tinklaraščius skaitantys Lietuvos gyventojai labiau pasitiki jų informacija nei patys tinklaraštininkai, rodo tyrimų bendrovės „GfK CR Baltic“ (GfK) apklausa.

GfK kartu su interaktyvios rinkodaros sprendimų įmone „Interactive Marketing Partner Baltic“ (IMPartner) birželio mėnesį atliko pirmąjį tinklaraščių tyrimą. Dviejų etapų apklausa – paprasta Lietuvos gyventojų (Omnibus) ir internetine portalo BLOGas.lt registruotų vartotojų – tikėtasi išsiaiškinti tinklaraščių skaitymo, rašymo principus ir tinklaraščių įtaką prekių ar paslaugų pasirinkimui.

Kaip paaiškėjo, pusė Lietuvos gyventojų, skaitančių tinklaraščius, pasitiki jų informacija, o ketvirtadalis netgi labiau nei kitais informaciniais šaltiniais. Tačiau tarp pačių tinklaraštininkų šia informavimo priemone, palyginti su kitomis, labiau pasitiki vos 3,1%. 44% tinklaraštininkų sako nei pasitikintys, nei nepasitikintys tinklaraščiais.
„Tarp tinklaraštininkų dažnai sklando gandai apie nupirktus tinklaraščius, apie reklamą juose. Greičiausiai dėl to ir mažiau pasitikima. Išoriniams skaitytojams tai ne taip pastebima“, – teigia Arnoldas Rogoznyj, IMPartner projektų vadovas, pats pildantis tinklaraštį žudykreklama.lt.

Džiugas Paršonis, vieno lankomiausių tinklaraščių technologijų tinklaraščio nezinau.lt įkūrėjas ir vienas autorių, sako, kad gyventojai greičiausiai pasitiki ne pačiais tinklaraščiais, bet juose skelbiamą informaciją apie produktus priima kaip draugo rekomendaciją, todėl laiko patikima.

„O tinklaraštininkų bendruomeniškumo atžvilgiu esu skeptikas. Pastebiu nepagrįstą negatyvumą, tarpusavio įtarumą ir nesolidarumą“, – sako jis.

Pasak apklausos, tinklaraštininkai linkę pasirašyti pseudonimu (draugams žinomu) (56,7%). Anonimais linkę išlikti 11,7% respondentų – BLOGas.lt vartotojų, o tikslų vardą ir pavardę skelbia 21,8%.

Apklausos duomenimis, nemalonumų dėl paskelbtų publikacijų sako turėję tik 11,4% respondentų – BLOGas.lt tinklaraštininkų, 73,9% teigia su jokiomis problemomis nesusidūrę.

Antroji tyrimo dalis – tinklaraščių žinomumas tarp visuomenės – parodė, kad kas yra tinklaraštis, žino 33,2% apklaustų Lietuvos gyventojų, o skaito juos tik kiek daugiau nei pusė iš žinančiųjų ir dažniausiai kartą per mėnesį ar kiek dažniau. Didžioji dauguma patys pradėti rašyti tinklaraščio neketina (76,5%).

Viena skaitomiausių tinklaraščio formų tiek tarp bendrai Lietuvos gyventojų, tiek tarp autorių – gyvenimiškų temų asmeniniai (anoniminiai) dienoraščiai. O ir patys tinklaraštininkai daugiausia rašo būtent šiomis temomis (71%). Beveik absoliuti dauguma dažniausiai tinklaraščiuose pateikia tekstą (91,5%). Ne ką mažiau daugiausia pildo nuotraukomis bei paveiksliukais – 78,2%.

Vaizdo medžiagą labiausiai pamėgę vos 18,6% respondentų – BLOGas.lt vartotojų. Garso medžiaga pagrindinę dalį tinklaraščio sudaro vos 7,5%. Kasdien tinklaraščius pildo vos 3,6% respondentų, populiariausias naujo įrašo skelbimo dažnumas – kas mėnesį ar kiek dažniau (30,9%). Viena rečiausių įrašų temų – žvaigždių tematika (3,9%).

GfK tyrimo aprėptis – 419 registruotų portalo BLOGas.lt vartotojų ir 515 bendrai Lietuvos gyventojų. BLOGas.lt sistemoje iš viso yra apie 55.000 registruotų vartotojų. Kiek iš viso Lietuvoje yra tinklaraštininkų, tikslių duomenų nesisteminama.

26 žingsniai kaip pasiekti didelį svetainės populiarumą 5.000 apsilankymų per dieną

26 žingsniai kaip pasiekti didelį svetainės populiarumą 5.000 apsilankymų per dieną

rugpjūtis 19, 2007 · Tema Vadyba
* * 2 kart. jau balsavo...

Sekantys patarimai tik google pagalba per metus jums padės sukurti sėkmingą svetainę. Jei jūs pakankamai verslus ir iniciatyvus, galbūt pasiseks ir anksčiau.

1. Paruošiamieji darbai

Pradėkite ruošti turinį. Taip, dar ilgai iki domeno registracijos reikia jau turėti medžiagą bent šimtui jūsų svetainės puslapių. Ir tai tik pradžia. Ir tai turi būti tikrai naudinga informacija, ne nuorodos, ne informacija apie autorines teises ir panašiai.

2. Domeno vardas

Turi skambėti kaip „brandas“. Mums reikia „google.com“, o ne „manoraktiniszodis.com“. Adresų su raktiniais žodžiais laikas praėjo, atėjo domenų „brandų“ laikas. Turėti raktinį žodį pavadinime dar niekados nebuvo taip nenaudinga. Atkreipkite dėmesį „goto.com“ dabar tapo „Overture.com“ – pagalvokite apie tai. Tai vienas iš stipriausių žingsnių padarytų šiame versle – kampanija nepabijojo nubraukti metus reklamuoto pavadinimo, ir ko gero ne šiaip sau.

3. Svetainės dizainas

Kuo paprasčiau, tuo geriau. Naudinga taisyklė: tekstinė informacija turi užimti daugiau vietos nei HTML. Svetainė turi būti standartinė ir būti taip pat gerai skaitoma visomis naršyklėmis, nuo Linux iki pačių populiariausių. Pavyzdžiui, vertėtų svetainę daryti kuo artimesnę html 3.2 formatui, kiek tai įmanoma.

Paieškos sistemų programos ne itin mėgsta html 4.0 formatą, dėl jo painumo. Stenkitės išvengti sunkiasvorių: flash, dom, java, java-skriptai. Naudokite skriptus tik ten kur jie neišvengiami. Tačiau kur jie gali būti neišvengiami? Dažnai iš jų didelės naudos nėra, o kenkia dėl įvairių priežasčių kur kas daugiau (pvz.: blogai suprantami paieškos sistemų skriptams).

Svetainę apipavidalinkite racionaliai. Svetainės dalių pavadinimai turi įtraukti raktinius žodžius.

Neužkimškite svetainės nereikalingu „spamu“, tokiu kaip „geriausia viską žiūrėti … pagalba“, ar įvairiais skaitikliais. Stenkitės, kad jis atrodytų švarus ir profesionalus.
Remkitės paties Google pavyzdžiu – paprasta yra gerai – tai yra tai ko reikia vartotojui.

Greitis, tai ne vienas iš reikalingų dalių. Tai PATI pagrindinė savybė. Jūsų svetainė į vartotojo komandas turi sureaguoti akimirksniu. Jei reikia laukti 3-4 sekundes, kad kas nors pradėtų vykti, tai jūs turite problemų. Tai gali būti leista tik svetainėms orientuotoms į užsieni šalis. Jei paspaudęs nuorodą vartotojas laukia 3-4 sekunde tai kas sekundę jūs prarandate po 10% auditorijos. Ir tie 10% gali būti lemiami tarp svetainės sėkmės ir „įgriuvos“ (pravalo:).

4. Svetainės dydis

Kuo mažesnė tuo geriau. Jei sugebėsite ją padaryti 15 Kb. Kuo mažesnė tuo geriau. Jei sugebėsite 12 Kb. Kuo mažesnė tuo geriau. Jei sugebėsite ją padaryti 10 Kb, reiškia idėją supratote. Daugiau 5 ir mažiau 10 Kb. Taip, tai sudėtinga padaryti, bet tai veikia. Tai suveikia ir su paieškiukais (paieškos sistemomis) ir su vartotojais. Tikslios statistikos nėra, bet dar žymi dalis vartotojų turi negreitą internetą. Tai gali būti ir modernus GPRS internetas.

5. Turinio pildymas

Kiekvieną dieną sukurkite kokybiško turinio puslapį, kur talpinkite nuo 200 iki 500 žodžių. Jei jūs nežinote koks tiksliai tūrinis jums reikalingas, pamėginkite padirbti su raktinių žodžių parinkimo sistemomis. Panaudokite, kad ir Overture ir nustatykite savo turiniui tinkančius raktinius žodžius. Tai bus jūsų kūrybos pradžia. Tačiau pagrindinė priežastis, kodėl kas dieną turėtumėte talpinti ką nors naują – nuolat grįžtantys lankytojais, kurie žinos, kad ras naujos informacijos.

6. Išdėstymas, „tagai“ ir…

Paprasti, senamadiški paieškos optimizacijos metodai
Raktinius žodžius naudokite: vieną kartą pavadinime, vieną kartą aprašymo „tage“, vieną kartą antraštėje, vieną kartą nuorodoje, vieną kartą paryškintą (Bold), vieną kartą neparyškintą, vieną kartą puslapio viršuje. Rašykite gražius sakinius ir taisyklingai, nes paieškos sistemų pagalba žmonės ieško teisingai parašytus žodžius.

7. Išeinančios nuorodos

Kiekviename puslapyje įterpkite bent kelias nuorodas į svetaines, kurios pagal jūsų raktinius žodžius yra gerai reitinguojamos paieškos sistemų. Nuorodos tekstuose naudokite tuos žodžius (ateityje tai bus labai svarbu).

8. Vidinės nuorodos

(tai nuorodos tarp tos pačios svetainės puslapių)
Darykite nuorodas į kokybišką jūsų svetainės turinio dalį. Jei svetainė apie maistą, tai ten turėtų būti nuorodos apie kriaušes ir vegetarišką maistą. Ypač Google svarbios vidinės nuorodos, reitingai išsilygina tarp atskirų svetainės puslapių. Jums nereikia vieno populiaraus puslapio, kuris „užtemdys“ visus kitus. Jums reikia 50 puslapių, kurie duoda po 1 lankytoją per dieną, o ne 1 puslapio, kuris sulaukia 50 lankytojų kiekvieną dieną. Jei pas jus yra puslapis, kuris pagal populiarumą gerokai lenkia kitus, talpinkite jame vidines nuorodas. Senas geras metodas „Dievas liepė dalintis“.

9. Talpinimas tinkle

Nenaudokite virtualaus hostingo – turėkite savo IP. Įsitikinkite, kad svetainę galima indeksuoti. Kiekvienam puslapyje turi būti nuorodos ne mažiau kaip į du jūsų svetainės puslapius. Nuorodos turi vesti ne giliau kaip į du lygius nuo pagrindinio puslapio. Kiek galite, stenkitės talpinti vertikalias nuorodas su galimybe jas atsekti iki pradžios. Kiekviename puslapyje reikia talpinti meniu nuorodas su pagrindinėmis svetainės dalimis ir pagrindinėmis temomis (logiška struktūra ir kelias į būtiną turinį).
Netalpinkite svetainės internete kai jis dar nebaigtas. Kur kas blogiau patalpinti nebaigtą svetainę, nei visai nieko. Svetainė turi dirbti efektyviai nuo pat pradžios.

10. Registracija

Užregistruokite pagrindinę svetainę šiose sistemose: Google (registracija), Fast, Altavista, WiseNut, DirectHit ir Hotbot, bei kitose vietinėse. Dabar svarbiausia – pamirškite tai šešiems mėnesiams. Taip, taip – užsiregistruokite ir pamirškite.

11. Vartotojų tyrimas

Susiraskite kokybišką statistikos analizavimo variklį, kuris gali gerai fiksuoti iš kokių nuorodų pas jus ateina vartotojai. Nereikia naudotis grafiniais skaitliukais, kurių reklamos prikišti visi puslapiai. Jei jūsų hostingo operatorius tokio nesuteikia (kas būtų keista), tai kuo greičiau jį meskite ir eikite pas kitą. Negalima dirbti su šiuolaikiniu puslapiu be pilnų, realiu laiku pateikiamų statistinių duomenų 24×7x365.

12. Paieškos darbai

Atsekite indeksuojančias paieškos sistemų programas. Įsitikinkite, kad jie indeksuoja visą svetainę, ir jiems tai nesudėtinga. Jei ne taip patikrinkite jūsų nuorodų sistemą (naudokite juose standartinius tagus href.), kad įsitikintumėte, jog sistema gerai orientuojasi svetainėse. Nenustebkite jei pas jus užsuks tik du paieškos „voriukai“ – Google ir Yahoo. Kitos paieškos sistemos vargu ar apskritai jus suras, arba suindeksuos tik po gero pusmečio.

13. Tematiniai katalogai

Praktiškai kiekvienam populiariam raktiniam žodžiui yra atskiri katalogai. Suraskite juos ir užsiregistruokite.

14. Nuorodos

Patikrinkite savo raktinius žodžius Google sistemos katalogų srityje (tai geriausiai daryti po mėnesio kai užsiregistravote). Suraskite svetainės, kurie turi nuorodas į kitas svetaines arba tuos kurie siūlo laisvus nuorodų mainus. Tiesiog paprašykite apsikeisti. Padarykite puslapį su teminėmis nuorodomis ir visas jas ten laikykite.
Nenustebkite jei niekas nenorės keistis nuorodomis – tiesiog tęskite. Pasistenkite keistis nuorodomis su nauju puslapiu kasdien. Pakanka paprasto asmeninio laiško. Nesijaudinkite, kad svetainė Z nenorės talpinti nuorodos į jūsų svetainę – jis dar persigalvos. Ankščiau ar vėliau.

15. Turinys

Dar kartą: kokybiško turinio puslapį kas dieną. Laiku pateikti straipsniai su reikiama tema – tai visų geriausia. Geriau susilaikyti nuo pernelyg arimo „priėjimo“. Jūsų svetainės turinys turi atrodyti ne kaip asmeniniai pamastymai, o rimti straipsniai, kurie patiks auditorijai. Treniruokitės ir gilinkite savo sugebėjimus daugiau skaitydami jūsų temos straipsnius, kurie savo stiliumi imponuoja auditorijai.

Daug paryškinimų – trumpi sakiniai – daug brūkšnelių – tekstas turi skaitytis greitai.
Dauguma svetainės lankytojų neskaito o peržiūri puslapius. Todėl labai svarbu neperkrautas puslapis. Neprikiškite puslapio tekstu, nes lankytojas skaitys tik kas penktą ar dešimtą eilutę, o dažnas tiesiog paspaus „atgal“, net neįsigilinę į turinį. Jiems taip pat yra kuo užsiimti nei 15 sekundžių (apytiksliai) naudoti jūsų meniu sistemos pažinimui. Ir flash jums ne prie ko. Jei ir yra stambūs puslapiai, kurie sau gali leisti šią prabangą, tai jūs tikrai ne. Pas jus nėra tokios traukos, kurią turi jie.

Antraštes rašykite stambiu šriftu ir naudokite kaip loginį atkyrimą. Jos dar kitaip vadinamos „stotelėmis“, nes akys tikrai čia sustos pažiūrėt.

16. Triukai

Nereikia jais naudoti. Laikykitės kuo toliau nuo visko, kas asocijuojasi su spamu, nuo visko neetiško ir apgaulingo. Jūsų padėtis – „esate kenksmingoje žemėje kelio viduryje“.

17. Nuorodos į jūsų svetainę

Jei jums pasiūlys apsikeisti nuorodomis, visų pirma pažiūrėkite kas tai per svetainė. Nueikite į jį, paieškokite Google sistemoje, sužinokite koks jos reitingas. Patikrinkite kataloguose. Nesimainykite su „šiukšlių“ svetainėmis vien dėl to kad jos pasiūlė. Įsitikinkite, kad ši svetainė nagrinėja panašią tematiką.

18. Papildykite svetainę

Naudokite tokias funkcijas kaip „nusiųsti nuorodą draugui“, forumus ir laiško siuntimas tam kad papildyti jūsų svetainės turinį. Suraskite geriausius jūsų temos forumus ir skaitykite, skaitykite, skaitykite kol „neišžiūrėsite akių“.
Nesinaudokite tarpinėmis svetainėmis, kurios į jūsų svetainę talpiną papildomą medžiagą.

19. Venkite bukleto ar skrajutės sindromo

Jei jūs turite elektroninę parduotuvę, ar jūs turite paprastą parduotuvę, stenkitės savo svetainės nepaversti į reklaminę brošiūrą. Tai neveikia! Pagalvokite apie tai ko reikia žmonėms. Jie ateina į svetainę ieškoti jūsų turinio, o randa „savo“ turinį. Apie savo prekes ir save su savimi diskutuokite kuo rečiau (patikėkite, žinau ką sakau).

20. Kasdien sukurkite po vieną puslapį su turiniu

Naujoms idėjoms vėl pasinaudokite Overture įrankiu.

21. Nagrinėkite užklausas

Po 30-60 dienų jūs pradėsite matyti užėjimus iš tų svetainių kur registravotės. Pažiūrėkite kokius raktinius žodžius naudojo tie žmonės. Pagalvokite kodėl žmonės naudoja tokius keistus raktinius žodžius, kad surastų jūsų svetainę? Jei jūs ką nors praleidote, skirkite tam papildomą svetainės puslapį. Atnaujinkite svetainę, kad paieškos sistemos gautų tai ko nori. Jei jūsų svetainė apie apelsinus, o užklausos žodžiai „apelsinai citrusiniai vaisiai“, tai stenkitės daugiau rašyti apie citrusinius vaisius bei tiesiog vaisius, o ne tik apie apelsinus.

Paieškos sistemos aiškiai jums pasakys ko joms reikia. Klausykite jų. Užklausose yra aukso gysla, svarbu iki jos prisikasti.

22. Savalaikės temos

Niekas taip nepritraukia sėkmės kaip sėkmė. Žinokite viską apie jūsų temos paskutinius pasiekimus. Jei didelė svetainė „Z“ metų pabaigoje išleidžia produktą „A“, paruoškite medžiaga apie tai lapkritį, kad paieškos sistemos gruodį jau surastų jūsų medžiagą. Pavyzdžiui, pažiūrėkite kiek Google suranda svetainių apie Xbox ir XP. Ir dauguma tų svetainių, kurių naujienos surandamos tik praeitos vasaros.

23. Draugai ir šeima

Bendruomenės kūrimas gyvybiškai svarbus jūsų svetainei. Štai kada bus naudingas laikas, kurį praleidote forumuose. Atkreipkite, kad vien forumo skaitymas jums nepadės! Forumo vertė – bendravimas su kolegomis ir suinteresuotais asmenimis. Bus kur kas daugiau nuo bendravimo su jais, o ne tik jų nuomonės skaitymo.
Bendruomenės kūrimas reiškia – naudingos nuorodos, patarimai, pašto mainai ir iš esmės jūs būsite savo temos „temoje“.

24. Pastabos, pastabos, pastabos

Jei jūs kasdieną parašysite po vieną svetainės puslapį, ankščiau ar vėliau jus pradės aplankyti įkvėpimas. Kur jūs bebūtumėte – duše (pirma apdžiūkite), mašinoje (tik ne vairuojant) ar prie stalo – būtinai viską užsirašykite. Po dešimties minučių jūs pamirsite genealią idėją, kuri jus aplankė. Užsirašykite viską ir nuosekliai. Kai įkvėpimas dings jūs surasite savo pastabas. Skamba paprastai, bei tai neįkainuojamas resursas kai neturite idėjų.

25. Registracijos patikrinimas po pusės metų

Ir štai, grįžkime prie jūsų paieškos sistemų ir pažiūrėsime, ar atsiradote jūs paieškos rezultatuose. Jei ne, dar kartą užsiregistruokite, dar kartą pamirškite. Ir dar kartą pabandykite laimę nemokamose duomenų bazėse.

26 Sukurkite vieną svetainės puslapį per dieną

Pradedate suprasti kur link aš lenkiu? Google myli turinį, kalnus kokybiško turinio. Kurio pagrindas didelis raktinių žodžių diapazonas. Gale metų jūs turėtumėte turėti apie 400 puslapių. Ir tai jums duos gerus reitingus su įvairiais raktiniais žodžiais, užtikrins nuolatines nuorodas, ir jūsų svetainė „atsistos ant kojų“.

Padarykite šiuos 26 žingsnius ir mes garantuojame, kad po metų jūsų svetainė bus sėkminga. Vien iš paieškos sistemų pas jus ateis nuo 500 iki 2000 lankytojų. Jei jūs padarysite savo svetinę pakankamai įdomią tai kiekvienas lankytojas vidutiniškai pravers 4-5 puslapius, o tai ir sudarys 10-15 tūkstančių peržiūrėtų puslapių per dieną po vienerių metų .

Ką daryti su visu šiuo srautu spręsti jums, na bet ką su juo daryti jūs tikrai žinosite.

Kritinis balsas

Straipsnio autorius yra amerikietis, todėl nevertėtų viską priimti itin rimtai. Tai ko gero žmogus užaugęs HTML pradžios ir vystimosi laikotarpiu, todėl paprasti dalykai internete jas kur kas priimtini nei sudėtingesni programiniai. Mes taip pat turim kelias pastabas šiam straipsniui.

Domeno vardas

Mūsų nuomone naudoti domeno pavadinimą su raktiniu žodžiu nėra jau taip blogai. Pavyzdžiui, jūs turite firmą, kuri konsultuoja svetainės populiarinimo paieškos sistemos pagalba srityje, ir jūsų svetainės pavadinimas seo-consulting.com būtų visai logiškas. Nes dažnai straipsniuose, aprašymuose ir kituose pristatymuose minimas jūsų svetainės pavadinimas, kur rašomas jos adresas. Tada minint jūsų adresą kartojama jūsų paslauga. Tuo pačiu tokį pavadinimą lengviau atsiminti nei pavyzdžiui seo-consulting-for-you.com. Tačiau iš kitos pusės šiandien labai sunku surasti laisvus domeno adresus su raktiniais žodžiais.

„Išeinančios nuorodos“

Kas liečia naudą paieškos sistemose dėl savo puslapyje pateiktų nuorodų į populiarias svetaines, galima ir suabejoti. Ko gero akivaizdesnis dalykas, nauda vartotojui. Nebijokite, kad jūsų lankytojai išeis į kitą svetainę. Jei jūs po kiekvieno straipsnio paliksite kelias naudingas nuorodas, jūsų lankytojas vis grįš pas jus, net ir jei jūsų straipsnis nebus jiems tiek naudingas. Tačiau jei lankytojas patenkintas tai jis ko gero grįš.

Registracija

Nedidelis pastebėjimas, autorius užsiminė apie registraciją Fast, Altavista, WiseNut, DirectHit ir Hotbot – nesivarginkite. Fast (tas pats kas AllTheWeb), ALtaVista - naudoja Yahoo duomenų bazę (registracija). DirectHit – kaip atskiras paieškos serveris jau seniai neegzistuoja. Dabar šis adresas jus nukreipia į paieškos sistemą Teoma. Na o HotBot dabar jau meta paieškos sistema leidžianti ieškoti AskJeeves arba Google pagalba. WiseNut nėra toks populiarus, kad iš jo gauti nemažai lankytojų, tačiau registruotis jame verta (registracija). Tiksliau net ne jame o LookSmartе arba Zealе, nes paieška vykdoma šiose paieškos sistemose.
Ne visada reikia naudoti rankinę registraciją paieškos sistemose. Dažnai po jūsų nuorodos atsiradimo internete, arba nuorodos publikavimo kitoje svetainėje (tai gali būti pasirašymas po straipsniu arba nuorodų apsikeitimas), paieškos robotai patys suras jūsų svetainę ir suindeksuos.

Ir nepamirškite pagrindinės taisyklės. Jei jūsų svetainė lietuvių kalba jums naudos iš šio straipsnio vos 50 %.

Šaltinis: Brett Tabke
Paruošė: Kriausė.com

Aukščiausio lygio domeno .eu įdiegimo, funkcionavimo ir veiksmingumo ataskaita

LT

EUROPOS BENDRIJŲ KOMISIJA
Briuselis, 6.7.2007
KOM(2007) 385 galutinis

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
Aukščiausio lygio domeno .eu įdiegimo, funkcionavimo ir veiksmingumo ataskaita

KOMISIJOS KOMUNIKATAS EUROPOS PARLAMENTUI IR TARYBAI
Aukščiausio lygio domeno .eu įdiegimo, funkcionavimo ir veiksmingumo ataskaita


(Tekstas svarbus EEE)
1. KONTEKSTAS. .EU POREIKIS
Interneto domenų vardų sistemą (DNS) sudaro hierarchinė katalogų, teikiančių informaciją apie įvairių viešai internetu pasiekiamų interneto išteklių (tinklavietės, elektroninio pašto serveriai, vardų serveriai ir kt.) vardus ir adresus, grupė. Domeno vardas – tai naudotojui patogi žymė, kurią domeno vardų sistema paverčia interneto adresu (skaitiniu vardu), kad palengvintų ryšį su susijusiu ištekliu. Aukščiausio lygio domenas (toliau – ALD) yra ta domeno vardo dalis, kuri žymi organizaciją (dar vadinamą registru), valdančią tam tikrą domenų vardų šeimą. Internete būna dviejų tipų ALD: arba dviejų raidžių ISO 3166 standarto šalies kodas, žymintis valstybės ALD kodą (toliau – vkALD), pavyzdžiui, .uk, .fr ar .jp, arba bendrinė santrumpa ar vardas, pavyzdžiui, .com, .net arba .museum.
ALD .eu – tai neseniai įdiegtas vkALD, žymintis Europos Sąjungą, kuriuo tikimasi Europos piliečiams, viešosioms ir privačiosioms organizacijoms bei įmonėms suteikti specialią ES kibernetinę tapatybę ir sukurti patikimą aplinką, išryškinančią jų Europos tapatybę internete ir palengvinančią jų dalyvavimą šios sparčiai besiplėtojančios virtualiosios rinkos ekonominėje veikloje. Kad ši aplinka būtų patikima, ES nuspręsta tvarkyti .eu domeno vardus, laikantis bendrųjų viešosios tvarkos taisyklių, kuriomis užtikrinamas tinkamas naudojimas, vienodos galimybės naudotis ir vienodos sąlygos užsiregistravusiesiems. Kaip visos Europos aukščiausio lygio domenas, .eu taip pat gali būti naudojamas kaip papildomas domeno vardas prie valstybių narių nacionalinių vkALD ir prie bendrinių ALD (toliau – bALD), kurių daugelis veikia visiškai ar iš dalies už ES teisinės jurisdikcijos ribų.
ALD .eu yra išskirtinė ir vertinga galimybė besiregistruojantiesiems domeno vardą Europos Sąjungoje, kuria interneto vartotojams ir ypač elektroninės prekybos rinkai siūlomos papildomos alternatyvos DNS esamoms galimybėms. Juo siekiama patenkinti ES piliečių poreikį turėti kibernetinę erdvę, kurioje jų, kaip vartotojų ir asmenų, teisės būtų apsaugotos Europos taisyklėmis, standartais ir teismine apsauga, suteikiant vidaus rinkos privalumus ir internetui.
Šiame komunikate įvertinamas parengiamasis darbas, kurį reikėjo atlikti kuriant ALD .eu , ir Europos Parlamentas ir Taryba informuojami apie ALD .eu įgyvendinimą, efektyvumą ir veikimą, kaip numatyta 2002 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 733/2002 dėl .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo 8 straipsnyje.
2. ĮGYVENDINIMAS
2.1. .eu modelis
ALD .eu modelio pagrindą sudaro registro nepriklausomumas vykdant kasdienę veiklą, prekyba domeno vardais per akredituotas komercines agentūras („registratorius“) ir galutinio naudotojo teisė apsaugoti savo domenų adresus nuo galimo trečiųjų šalių piktnaudžiavimo.
Pirmoji šios sistemos dalis yra registras. 2000 m. darbo dokumente Komisija pasiūlė kelias galimybes, kaip galėtų būti renkamas .eu registras, būtent: specializuota privati nepelno asociacija, kuri veiktų ES struktūroje, visiškai privatus komercinis subjektas, esama nacionalinio ar Europos lygmens viešoji arba privačioji organizacija ir galiausiai registro funkcijas paskirti esamos viešojo administravimo įstaigos kompetentingam departamentui.
Diskutuojant dėl tinkamo ALD .eu modelio, paaiškėjo, kad Bendrijos institucijoms būtų tikslinga tik nustatyti bendrąją politiką. Visuotinai sutarta, kad specializuotas atskiras subjektas galėtų geriausiai tiesiogiai įgyvendinti ir valdyti ALD sistemą bei palaikyti kasdienius ryšius su naudotojais. Todėl Taryba ir Parlamentas nutarė patikėti ALD .eu valdymą nepriklausomam pelno nesiekiančiam registrui.
Šiuo sprendimu pakartota pasaulinė, tuo pačiu ir Europos, praktika, kuria ne kartą buvo sėkmingai įgyvendinti vkALD. Registras ir Komisija pasirašo susitarimą, pagal kurį pastarajai tenka bendrosios priežiūros vaidmuo. Tačiau Komisija neįgaliota priimti jokių sprendimų, susijusių su konkrečiais domeno vardų ar kasdiene registro veikla, bei nėra apeliacinė įstaiga, į kurią būtų galima kreiptis dėl registro priimtų sprendimų. Dėl šio aiškaus pareigų atskyrimo registras gali priimti savarankiškus sprendimus dėl domeno vardų registravimo ir laikytis nesikišimo, savivaldos ir savireguliavimo principų pagal Reglamentą (EB) Nr. 733/2002 .
Įgaliojimų atskyrimas reiškia daugiau nei registro nepriklausomumą nuo Komisijos. Siekiant užtikrinti, kad dirbdamas su domeno vardais registras laikytųsi neutralumo, .eu modeliu registrui draudžiama veikti kaip registratoriui . Toks metodas skatina konkurenciją domeno vardų rinkoje, kurioje registratoriai stengsis įvairinti savo pasiūlą, kad patenkintų įvairius galutinių naudotojų poreikius, ir užtikrina konkurencingas kainas.
Paskutinė .eu modelio dalis yra besiregistruojantysis, t. y., galutinis naudotojas, kurio pareiga − išnagrinėti registratorių pasiūlymus ir išsirinkti geriausiai jo poreikius atitinkantį pasiūlymą . Be to, registracijos laikotarpio pradiniame etape galutinis naudotojas yra taip pat atsakingas už išsamaus ir tikslaus prašymo pateikimą, kad užtikrintų, jog toks prašymas būtų patenkintas, ir prireikus jo pagrįstumo įrodymą. Šiuo atžvilgiu reikia pastebėti, kad .eu modelis yra pagrįstas tuo, kad galutiniai naudotojai būtų sąžiningi gindami savo teises ir paskatintų apsaugos mechanizmus pasitaikius piktnaudžiavimo atvejams.
2.2. Teisinė sistema
Bendrijos teisės aktų leidėjo sukurta ALD .eu sukūrimo ir įgyvendinimo teisinė sistema yra pagrįsta dviem teisinėmis priemonėmis − 2002 m. balandžio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 733/2002 dėl .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo (toliau – pagrindų reglamentas) ir 2004 m. balandžio 28 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 874/2004, nustatančiu .eu Aukščiausio lygio domeno įdiegimo ir funkcijų viešosios tvarkos taisykles bei registracijai taikomus principus (toliau – Viešosios tvarkos taisyklės arba VTT). Šios dvi priemonės papildytos keliais Komisijos sprendimais dėl registro atrankos ir paskyrimo. Visų teisės aktų tekstų sąrašą, kurie sudaro ALD .eu kūrimo pagrindą, galima rasti Europos Komisijos tinklavietėje . Galiausiai registras priėmė keletą administracinių taisyklių, kuriomis reguliuojama kasdienė jo veikla registruojant domenų vardus.
Daugiau informacijos apie įvairias teisinės sistemos priemones ir jų priėmimo procedūras pateikta tinklavietėje: http://ec.europa.eu/information_society/policy/doteu/index_en.htm.
3. VEIKLA
3.1. Registras
Vadovaudamasi Europos Parlamento ir Tarybos pagrindų reglamentu suteiktu įgaliojimu, Komisija paskelbė kvietimą pareikšti susidomėjimą, kviesdama teikti paraiškas organizacijas, pageidaujančias būti atrinktomis registru . Atlikusi lyginamąjį prašymų įvertinimą, Komisija paskyrė Europos interneto domenų registrą (toliau – EURid) ALD .eu registru . Kaip numatyta pagrindų reglamente, 2004 m. spalio 12 d. Komisija ir EURid pasirašė paslaugos koncesijos sutartį .
EURid yra nepelno organizacija, kurią 2003 m. balandžio mėn. įsteigė organizacijos, administruojančios Belgijos, Italijos ir Švedijos nacionalinius aukščiausio lygio domenus. Vėliau prie EURid prisijungė ir organizacijos, administruojančios Čekijos ir Slovėnijos aukščiausio lygio domenus. EURid buveinė yra Diegeme (Belgijoje.)
Pasirašiusi su EURid sutartį dėl ALD .eu administravimo, Komisija įgaliojo EURid derėtis su Interneto vardų ir numerių paskyrimo korporacija (ICANN) dėl ALD .eu delegavimo susitarimo . Taip ICANN pripažino EURid kaip įstaigą, kurią Europos Sąjunga paskyrė administruoti ALD .eu bent iki 2009 m. Pasirašius šį susitarimą, 2005 m. kovo mėn. .eu buvo patalpintas interneto domenų vardų sistemos pagrindinėje zonoje; techniniu požiūriu tai reiškia, kad .eu egzistuoja nuo tada.
3.2. Galutinių naudotojų apsaugos priemonės
Apskritai DNS verslui būdingas dažnas bylinėjimasis, ginčai ir netinkama komercinė praktika. Besiregistruojančiųjų skaičius visame pasaulyje ir domenų vardų rinkos vertė lėmė ryžtingus registratorių ir ypač perpardavėjų konkurencinius veiksmus. Todėl nenuostabu, kad kai kurie besiregistruojantieji, siekdami kuo daugiau naudos iš patrauklios rinkos, piktnaudžiauja.
Būtina užtikrinti, kad toks piktnaudžiavimas registravimu ir susijusi registratorių praktika būtų veiksmingai nustatyti ir su jais būtų tinkamai kovojama. .eu teisinė sistema buvo rengiama remiantis tokiais ketinimais.
Siekdami sumažinti domeno vardų grobimo (angl. „cybersquatting“) pavojų .eu domene, Europos teisės aktų leidėjas sukūrė priemones, dėl kurių galutiniai naudotojai gali apginti savo teises. Šiuo tikslu buvo sukurtos trys priemonės: vardų rezervavimas, registracijos etapais laikotarpis ir alternatyvaus ginčų sprendimo (AGS) procedūra.
3.2.1. Rezervuoti arba neregistruotini vardai
Akivaizdi pagrindinė taisyklė apsaugojant vardą nuo domeno vardo pagrobimo yra neleisti registruoti vardo domeno vardu arba jį rezervuoti, kad jį galėtų užregistruoti teisėtas jo savininkas. Pagrindų reglamente numatoma procedūra, pagal kurią, valstybių narių prašymu, sudaromas sąrašas vardų, kurių arba negalima registruoti (5 straipsnio 2 punkto a papunktis), arba galima registruoti tik antrojo lygio domene (5 straipsnio 2 punkto b papunktis). Remdamasi pagrindų reglamento 5 straipsniu Komisija taip pat gali rezervuoti domenų vardus valstybių narių arba Bendrijos institucijų ir įstaigų naudojimui (VTT 8 ir 9 straipsniai).
Daugiau informacijos apie šių vardų neregistravimo arba rezervavimo procedūrą pateikta Komisijos ALD .eu tinklavietėje adresu http://ec.europa.eu/information_society/policy/doteu/index_en.htm. Visas ALD .eu neregistruotinų arba rezervuotų vardų sąrašas pateiktas .eu registro tinklavietėje .
3.2.2. „Saulėtekio laikotarpis“
Pagal Europos Parlamento ir Tarybos pagrindų reglamente suteiktą įgaliojimą viešosios tvarkos taisyklėmis turėtų būti numatyta, kad ankstesnių teisių turėtojai, pripažinti arba įsteigti remiantis nacionaline ir (arba) Bendrijos teise, bei viešosios įstaigos galėtų pasinaudoti tam tikru laiko tarpu („saulėtekio laikotarpis“), kurį jų domenų vardų registravimas yra rezervuotas išimtinai tik tokiems ankstesnių teisių turėtojams, pripažintiems arba įsteigtiems remiantis nacionaline ir (arba) Bendrijos teise, bei viešosioms įstaigoms .
Šis įgaliojimas įgyvendinamas Viešosios tvarkos taisyklių, kuriomis nustatomos kai kurios pagrindinės pradinio registracijos etapais laikotarpio gairės, IV skyriuje (10–14 straipsniai). Registras išplėtojo šias taisykles „saulėtekio laikotarpio taisyklėmis“. Registras įdėjo nemažai pastangų, kad kuo labiau supaprastintų „saulėtekio laikotarpio“ procedūras, atsižvelgdamas į tai, kad „saulėtekio laikotarpis“ yra susijęs su ankstesnėmis teisėmis, kurios nustatytos pagal valstybių narių įstatymus. Ypač svarbu buvo atsižvelgti į teisės sistemų skirtumus ir skirtingas priemones, kurių reikėjo tų teisių buvimui ir galiojimui įrodyti. Tai neabejotinai turėjo įtakos prašymų teikimo procedūros sudėtingumui. Gali būti nesudėtinga pateikti dokumentus, būtinus įrodyti registruoto prekės ženklo buvimą, tačiau gali būti kur kas sudėtingiau įrodyti neregistruotos teisės arba − tam tikrose administracinėse sistemose − neregistruoto bendrovės pavadinimo buvimą. Tokiais atvejais kompetentingo, prašymą parengti padedančio registratoriaus pasirinkimas dažnai lemia, ar tas prašymas bus patenkintas.
„Saulėtekio laikotarpį“ sudarė du etapai, kurių kiekvienas truko du mėnesius. Pirmuoju etapu buvo galima teikti prašymus tik valstybinių įstaigų domenų vardams, valstybinių įstaigų administruojamų teritorijų domenų vardams ir registruotų Bendrijos arba nacionalinių prekės ženklų domenų vardams; o juos teikti galėjo tik valstybinės įstaigos arba prekės ženklo (licencijos) turėtojai. Antruoju etapu buvo galima kreiptis ir dėl domenų vardų, pagrįstų kitomis nacionaliniais įstatymais ginamomis teisėmis, pavyzdžiui, bendrovių pavadinimai, verslo identifikatorius, skiriamieji apsaugotų literatūros ir meno kūrinių pavadinimai, neregistruoti prekės ženklai arba komerciniai pavadinimai.
Kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiavimui „saulėtekio laikotarpiu“, visas ankstesnių teisių pareiškimai turėjo būti galima patikrinti pagal dokumentinius įrodymus, kuriuose teisė įrodoma remiantis įstatymais, pagal kuriuos ji egzistuoja . Teisių patvirtinimą atliko registro paskirtas patvirtinimo įgaliotinis (t. y. PriceWaterhouseCoopers). Reikia pastebėti, kad ALD .eu sukurtoje teisinėje sistemoje nenukrypstama nuo esamų įstatymų, taigi patvirtinimo įgaliotinis turėjo pripažinti galiojančiu kiekvieną prašymą, pagrįstą valstybės narės suteiktu galiojančiu prekės ženklu ar bet kuria kita ankstesne teise.
Prašymai dėl to paties vardo buvo svarstomi remiantis principu „kas pirmas, tas laimi“. Jei registrui priėmus sprendimą dėl domeno vardo registravimo jis buvo ginčijamas, pareiškėjai galėjo spręsti ginčą kreipdamiesi į įprastą teismą arba pasinaudodami neteisminio konfliktų sureguliavimo sistema AGS (žr. toliau).
Patvirtinimo procedūrą turėjo vykdyti kvalifikuoti specialistai, todėl už domeno vardo registravimą „saulėtekio laikotarpiu“ teko imti didesnį mokestį nei registrui įprastai veikiant. Atsižvelgiant į ankstesnės teisės, kuria buvo grindžiamas prašymas, , patvirtinimo sudėtingumą, kaina buvo 35 EUR už valstybinių įstaigų pateiktus prašymus, 45 EUR už registruotais prekių ženklais pagrįstus prašymus ir 85 EUR už kitomis teisėmis pagrįstus prašymus. Prie šio mokesčio registratoriai pridėjo savo pelno maržą. Galutinio naudotojo mokama kaina paprastai atspindėjo registratoriaus teikiamų paslaugų lygį ir kokybę.
3.2.3. Neteisminio konfliktų sureguliavimo politika
ALD .eu teisinėje sistemoje numatyta Alternatyvus ginčų sprendimo (AGS) procedūra, taikoma ginčams dėl domenų vardų, esančių ALD .eu, spręsti. Šia sistema numatomos procedūrinės garantijos suinteresuotosioms šalims, ji yra taikoma nepažeidžiant jokio teismo proceso, kurį gali pradėti kiekviena suinteresuotoji šalis prieš domeno vardo turėtoją arba Registro sprendimą.
Po atrankos procedūros 2005 m. balandžio 12 d. registras paskyrė Čekijos Respublikos Ekonomikos rūmų ir Žemės ūkio rūmų Arbitražo teismą (toliau − Čekijos arbitražo teismas), esantį Prahoje, vykdyti alternatyvaus ginčų sprendimo procedūrą, iškilus ginčams dėl .eu domeno vardų.
2005 m. rugpjūčio mėn., padedamas intelektinės nuosavybės ir informacinių technologijų specialistų iš visos Europos parengiamosios grupės, Čekijos arbitražo teismas pradėjo viešąją konsultaciją dėl praktinių taisyklių, kuriomis būtų patobulintos VTT AGS sistemai nustatytos gairės. 2005 m. lapkričio mėn. Čekijos arbitražo teismas savo tinklavietėje paskelbė galutines taisykles, kuriomis nustatomos administracinės procedūros AGS skundų teikimui ir tvarkymui .
Ginčai .eu AGS sistemoje gali būti pradėti dėl trečiųjų šalių nesąžiningumo arba piktnaudžiavimo registravimu, arba dėl registro priimtų sprendimų . Mokestis už AGS procesą nustatomas laikantis išlaidų susigrąžinimo principo. AGS mokesčiai (nuo 1 850 EUR) yra priimtinesni, palyginti su panašių arbitražo įstaigų imamais mokesčiais. Atsižvelgęs į gerus pirmųjų veiklos metų rezultatus, Čekijos arbitražo teismas nuo 2007 m. sausio 1 d. sumažino savo mokesčius 7 %. Be to, 10 % nuolaida suteikiama šalims, kurios AGS proceso metu naudoja pažangų elektroninį parašą.
4. VEIKSMINGUMAS
ALD .eu sistemos veiksmingumą galima nustatyti pagal du rodiklius: prašomų domenų vardų skaičius ir registro kasdienio darbo su registravimo sistema veiksmingumas.
4.1. Prašomų ir užregistruotų domenų vardų skaičius
Praėjus metams nuo ALD .eu pradžios, užregistruota apie 2,4 milijono .eu vardų ALD .eu, taigi šiuo metu Europoje .eu yra trečias pagal populiarumą valstybės kodo aukščiausio lygio domeno vardas ir septintas pagal populiarumą ALD pasaulyje. Europos Sąjungoje .eu domeną lenkia tik Vokietijos ir Jungtinės Karalystės nacionaliniai aukščiausio lygio domenai (vkALD), o pasaulyje daugiau registruojama tik .com, .net, .org ir .info domenų. Be to, šiuo metu atslūgus pradinei registravimo bangai, didėja tendencija užregistravus .eu domenus juos naudoti, o ne registruoti juos tik prevencijos tikslais.
Naujausi rodikliai su paskirstymu pagal šalis pateikiami http://status.eurid.eu/.
„Saulėtekio laikotarpiu“ buvo pateikta 346218 prašymų užregistruoti 245221 domenų vardus. Kadangi dėl kai kurių domeno vardų prašymus pateikė daugiau nei vienas pareiškėjas, prašymų skaičius skiriasi nuo skaičiaus domenų vardų, kurių prašyta.
Nuo 2006 m. gegužės iki gruodžio mėn. domenų vardų registravimo vidutinis augimo tempas per mėnesį siekė 4,7 % ir buvo vienas didžiausių šioje pramonės srityje. Be to, didėja kasdienis naudojimasis .eu. DNS užklausų registrui skaičius, t. y. kaip dažnai atveriamos tinklavietės su .eu vardu ar siunčiamas el. paštas į el. pašto adresus, kurių pabaiga − .eu, per pusmetį nuo 2006 m. birželio pabaigos iki gruodžio pabaigos padidėjo penkis kartus.
Be to, 2007 m. sausio mėn. 78 % visų .eu domeno vardų kreipė į veikiančias tinklavietes ar veikiančius el. pašto serverius. Iš visų veikiančių tinklaviečių, tik viena penktoji buvo pereinamosios, t. y. vienu spragtelėjimu automatiškai nukreipdavo lankytoją į kitą tinklavietę ar interneto adresą. Šie skaičiai rodo, kad aktyviai naudojamasi .eu domeno vardais. Be to, registras neseniai atliko tyrimą, pagal kurį 79 % interneto vartotojų Europoje yra susipažinę su ALD ir domeno vardų sąvoka, o dar 63 % žino apie .eu buvimą. 45 % interneto vartotojų žino, kad gyvendami ES, jie gali užregistruoti .eu domeną, o 11 % svarsto galimybę užregistruoti domeno vardą šiame ALD.
Esant nepaprastam susidomėjimui .eu ir dideliam registracijų skaičiui, registras galėjo sumažinti mokesčius, susijusius su .eu domeno vardo turėjimu. Nuo 2007 m. sausio 1 d., domeno vardo registracijos kaina ir mokestis už registracijos pratęsimą metams buvo sumažinti nuo 10 EUR iki 5 EUR. Atsižvelgiant į tai, kad .eu registras nesiekia pelno, ateityje galima numatyti tolesnį kainų mažinimą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad šis mokestis imamas iš akredituotų .eu registratorių, kurie savo ruožtu nustato kainas savo klientams. Kai kurie registratoriai siūlo paslaugų paketus, pavyzdžiui prieglobos (angl. „hosting“) ir el. pašto paslaugas. Šiuo metu .eu domeno vardas kainuoja nuo maždaug 15 EUR, taigi apytiksliai prilygsta kitiems domenų vardams − .com, .net, .co.uk, .de ir t. t. nustatomoms kainoms.
Apibendrinant galima daryti išvadą, kad ALD .eu buvo pradėtas naudoti sėkmingai ir veiksmingai ir atitinka Europos piliečių, pramonės ir kitų organizacijų poreikius.
4.2. Registravimo sistemos veikimas
Kad būtų įvertinta registracijos sistemos veikla, Viešosios tvarkos taisyklėse numatyta, kad registracijos etapais pabaigoje yra atliekamas nepriklausomas auditas ir kad auditorius pateikia išvadas Komisijai. Audito tikslas – patvirtinti, kad registras sąžiningai, tinkamai ir pagrįstai atliko veiklos ir techninį administravimą registracijos etapais laikotarpiu.
Į audito metodus buvo įtrauktas išsamus registro procesų „saulėtekio laikotarpiu“ tyrimas. Auditorius siekė gauti atitinkamus statistinius duomenis ir trečiųjų šalių nuomones (įskaitant intelektinės nuosavybės ekspertų nuomonę). Be to, buvo atliktas procesų, kuriais registras įsikiša į piktnaudžiavimo atvejus, tyrimas. Šie procesai buvo palyginti su panašiomis priemonėmis, kurias naudoja analogiški registrai. Galiausiai auditorius atliko atrankųjį pasitenkinimo registratoriumi tyrimą ir teiravosi atrankos būdu pasirinktų domenų portfelių savininkų nuomonės
Pagrindines audito išvadas galima apibendrinti taip:
i) Dėl teisių patvirtinimo „saulėtekio laikotarpiu“ auditorius nustatė, kad patvirtinimo įgaliotinis parinktas ir „saulėtekio laikotarpiu“ taikomų taisyklių sąrašas sudarytas pagal VTT reikalavimus ir neperžengiant priimtino ekonominio (sąnaudos) ir veiklos (našumas) modelio procesui vykdyti, ribų. Šios taisyklės sukurtos, siekiant kuo labiau suvienodinti procesą aplinkoje, kurioje įvairių Europos Sąjungos valstybių narių įstatymai yra skirtingi . Remdamiesi statistiniais duomenimis, auditoriai padarė išvadą, kad nė vienos valstybės narės piliečiai nebuvo diskriminuojami.
ii) Dėl piktnaudžiavimo registracijos metu, registras nuosekliai taikė ir išlaikė „kas pirmas, tas laimi“ principą. Dėl kai kurių registratorių taikomos „sandėliavimo praktikos“ (angl. „warehousing practices“) registras atliko atranka ir skundais pagrįstus tyrimus ir nutraukė sutartis su tais registratoriais, kurių praktika buvo pripažinta nepriimtina.
iii) Dėl reikalavimų neatitinkančių besiregistruojančiųjų registravimo registras atliko tyrimus po registravimo ir, jei buvo būtina, atšaukė domeno vardus, kurie vėl tapo prieinami viešai.
iv) Dėl kelių šimtų registratorių, kurie registro akreditaciją turėjo tik tam, kad masiškai įsigytų tam tikrų besiregistruojančiųjų domeno vardus (vadinamieji fiktyvieji registratoriai, angl. „phantom registrars“), registras pradėjo teisminius veiksmus atitinkamuose teismuose.
v) dėl veiklos ir techninių klausimų audito ataskaitos išvadomis patvirtinamas EURid įgyvendintos sistemos patikimumas, kuris pasirodė pakankamas, atsižvelgiant į prašymų, pateiktų „saulėtekio laikotarpiu“ ir vėliau, apimtį ir kiekį.
vi) Dėl registravimo antplūdžio po 2006 m. balandžio 7 d., t. y. tuo metu, kai prašymus galėjo teikti visuomenė („pikas“) ir vėlesniais etapais („mažasis pikas“), tokį reiškinį patyrė ir daugelis kitų registrų. Tikėtina, kad tokios praktikos priežastis yra registratorių techniniai ir praktiniai sugebėjimai. Atidžiai atlikę išsamų atrankųjį EURid registro įrašų patikrinimą, auditoriai nerado jokių įrodymų, kad kuriai nors šaliai būtų buvusi nepagrįstai suteikta pirmenybė, ar kad būtų buvęs pažeistas „kas pirmas, tas laimi“ principas, ar kad kuri šalis būtų atlikusi draudžiamus veiksmus su duomenų baze, ar kad būtų buvę bandoma falsifikuoti sisteminius žurnalus, ar kad būtų buvę pralaužtos EURid įdiegtos apsauginės užkardos.
vii) Dėl pagalbos galutiniams naudotojams, registras įkūrė pagalbos grupę, kuri nuo „saulėtekio“ etapo pradžios (2005 m. gruodžio 7 d.) atsako į telefono skambučius, el. pašto laiškus ir pašto korespondenciją bei faksus. Tačiau pasirodė, kad pagalbos grupė neregistravo savo kontaktų su trečiosiomis šalimis tinkamoje užklausų apskaitos sistemoje iki 2006 m. liepos mėn.
5. IŠVADOS
Iš audito ataskaitos išvadų matyti, kad pradiniu ALD .eu diegimo etapu registras veikė labai efektyviai, visiškai laikydamasis teisinės sistemos. Nėra jokių požymių, kad ginčų ar problemų dėl .eu buvo daugiau nei dėl bet kurio kito analogiško ALD. ALD yra sėkmingas ir pritraukia daug besiregistruojančiųjų, todėl skundai dėl ginčytinų domeno vardų neišvengiami. Prisimenant ginčų, laikui bėgant susijusių su kitais ALD, istoriją, reikia tikėtis tam tikro skundų kiekio. Kai kurių stebėtojų nuostabai pasirodęs .eu sulaukė kur kas daugiau registracijų nei tikėtasi. Dalis registracijų vyko spekuliacijos tikslais ir (arba) siekiant iš anksto apsisaugoti, tačiau daugiausiai registruotasi sąžiningai. Neišvengiamai registravosi ir armenys, bandantys pasinaudoti sistema dėl finansinės naudos. Apskritai tokio elgesio buvo tikėtasi. Europos Parlamentui ir Tarybai priimant teisės aktus, diskusijose dėl .eu daugiausiai buvo svarstoma, kaip sumažinti piktnaudžiavimo atvejų skaičių. Sprendžiant iš faktų, teisinė sistema ir EURid įdiegtos apsaugos priemonės šiuo atžvilgiu buvo labai efektyvios.
Pradiniam etapui pasibaigus prieš kurį laiką, .eu registro uždaviniai pasikeitė. Dabar būtina toliau gerinti klientams teikiamas paslaugas, pavyzdžiui, primant registratorių elgesio kodeksą. Be to, turėtų būti užtikrinta, kad būtų skatinamos tolesnis registravimasis ir faktinis ES piliečių, institucijų ir bendrovių naudojimasis ALD .eu.

Сколько зарабатывают сотрудники Google, Microsoft и других крупнейших компаний?

BizNews.lv
26.06.2008 14:56
Прочитать комментарии(0)
На ту же тему в форуме ({PostCount})
Оценить статью(0)
[1] [2] [3] [4] [5]
Вы уже оценивали эту статью!
Спасибо, что Вы оценили статью! Новые результаты оценивания появляются каждые 5 минуты.

Постоянный адрес статьи
В интернете появилась новое сообщество Glassdoor, в котором люди могут рассказывать о реальных зарплатах и внутреннем климате компании, и, таким образом, предостеречь или, наоборот, привлечь в свою организацию новых сотрудников.

По данным блоггеров, «идея Glassdoor довольно проста: «ты говоришь мне свою зарплату, а я тебе – свою». Этот хитрый стартап, которому удалось получить 3 млн. долларов от Benchmark Capital, появился совсем недавно. На сайте собираются отзывы о компаниях и реальные заработные платы работников этих компаний. Все эти данные анонимны и доступны абсолютно всем зарегистрированным пользователям.

Идея состоит в том, чтобы собрать наиболее подробные данные о зарплате и требования для каждой должности в компании, чтобы соискатели могли знать, как реагировать на то или иное предложение, а уже устроившиеся работники смогут сравнить свою зарплату с зарплатами своих коллег.

Интересно, что создатели проекта планируют зарабатывать деньги на предоставлении собранной информации соискателям работы, премиум сервисом, то есть просто-напросто продавать собранную и упорядоченную информацию потенциальным рабочим».

На сайте Glassdoor уже доступна информация о реальных зарплатах в Google, Microsoft и других гигантах.

По данным Glassdoor, разработчик ПО в Google зарабатывает в среднем (данные получены от десяти работников) 97,840 долларов - зарплата варьируется от 80 тыс. до 150 тыс. долларов в год. Кроме этого рабочие получают премии, размер которых за год составляет от 20 тыс. – 45 тыс. долларов. Если сложить зарплату и премии, то по данным Glassdoor программист Google в среднем за год получает 112 573 долларов.

В свою очередь, инженеры Yahooи Microsoft получают за год 105 642 долларов и 105 375 долларов, соответственно.

Кроме информации о заработной плате, на сайте Glassdoor доступны отзывы, которые наиболее полно отражают картину. Однако, не стоит забывать, что в интернете, в том числе и на этом сайте, быть уверенным в том, что человек действительно представляет компанию, о которой говорит – нельзя.

Domainingo apibudinimas naujokams

Ši suvestinė nepasiekiama. Spustelėkite čia, kad peržiūrėtumėte įrašą.

Cергей Брин нашел в интернете $180 миллиардов

Cергей Брин нашел в интернете $180 миллиардов
Основатель Google рассказал "Известиям", как это сделать
Cергей Брин. ФОТО: GOOGLE
Елена Шишкунова

Ему 34 года, а кажется, что 20. Как будто он не один из самых богатых людей планеты и не основатель компании с капитализацией за 180 миллиардов долларов, а простой студент, помешанный на компьютерах. Джинсы, футболка, сандалии на босу ногу, электронные часы - таким Сергей Брин пришел на свою первую встречу с несколькими российскими журналистами. Тут же отхлебнул воды прямо из бутылки, проигнорировав стоящий перед ним стакан, буквально проглотил пару бутербродов. Извинился за свой русский язык - акцент у него довольно сильный. Да это и не удивительно: он уехал из СССР ребенком и добился сумасшедшего успеха в США. Правда, мы по-прежнему считаем его своим. Да и сам Сергей, как признался он в интервью обозревателю "Известий" Елене Шишкуновой, все равно чувствует себя наполовину русским.

"Чувствую себя и американцем, и русским"

вопрос: Вы уехали из России, когда вам было пять. Что изменилось в стране? В Москве?

ответ: Последний раз я был в Москве 4 с половиной года назад. Мне удивительно и приятно видеть, как изменилась Москва, как изменилась страна. Правильно то, что теперь Россия стала развивать технологии, стараясь не зависеть так сильно от нефти.

Кстати, хочу поздравить Россию с победой в чемпионате мира по хоккею. Когда это случилось, я был в районе Тверской. Видел, как все побежали.

в: Мы еще недавно Кубок УЕФА получили.

о: Да? Не знал. Ну тогда еще раз поздравляю.

в: Вы смогли бы повторить свой успех, останься вы в России, как считаете?

о: Мне очень везет. Повезло в том, что я получил то образование, которое получил. Повезло, что мой интерес к компьютерам во что-то претворился. Повезло, что я начал заниматься поиском и, наконец, что моя компания стала такой успешной. Если бы можно было все начать с начала, я бы ничего менять не стал. Впрочем, вполне возможно, мне кажется, создать крупную компанию и в России.

в: В каждой стране есть специфические условия ведения бизнеса. Вы уже сформулировали для себя, что такое бизнес по-русски? На что надо обратить особое внимание?

о: Мы уже многое освоили и постоянно узнаем что-то новое. Россия меняется. Когда я здесь был пять лет назад, условия для ведения бизнеса были другими. Стандарты финансовой отчетности теперь стали более похожими на то, что у нас есть в США. Да и интернет стал быстрее, что очень важно. Я вообще считаю, что следующие пару лет будут годами бурного развития мобильного интернета.

в: Кем вы себя больше ощущаете - американцем или русским?

о: И тем, и другим. Конечно, я много времени провожу в Америке, но, с другой стороны, я разговариваю с родителями по-русски. Да и те пять лет, что я жил в России, безусловно, оказали на меня какое-то влияние.

в: Про вас говорят, что вы любите русскую кухню и даже всем друзьям советуете кафе, где подают борщ и пельмени. Это правда?

о: Иногда журналисты очень преувеличивают...

в: В одном из интервью вы назвали Россию Нигерией в снегу. Было такое?

о: Не помню, чтобы я что-то подобное говорил. Правда, во время интервью я тогда много вина выпил... Может, забыл (смеется).

в: Вы на какое место поставили бы Россию по потенциалу развития интернет-рынка?

о: Россия растет. Причем здесь много людей, у которых еще нет интернет-доступа, так что перспектив много.

"С кошками нельзя. Только с собаками"

в: Про Google говорят, что это лучший работодатель в мире. Можно даже с кошками и собаками приходить...

о: Нет. С кошками на работу нельзя. Только с собаками.

в: Почему такая дискриминация?

о: Ну, на собак аллергии меньше. Да и как-то так повелось. У нас еще в самом начале у одного сотрудника была собака, которая хорошо работала (смеется).

в: Тяжело управлять такой огромной компанией? Как вы боретесь со стрессами?

о: Руководить такой компанией - всегда большой стресс. Но я занимаюсь спортом. Вот недавно освоил кайтбординг. Катаюсь в Сан-Франциско - там много ветра и воды.

в: Недавно в вашей жизни случилось большое событие - вы женились. Как познакомились с вашей будущей женой?

о: Мы познакомились через ее сестру. Она сдавала гараж, в котором располагался наш первый офис.

в: Вы чувствуете себя богатым и известным? Привыкли к статусу миллиардера?

о: Меня, надеюсь, это не очень сильно изменило. Я известен только в некоторых кругах. В Москве так вообще ходил по улицам, и меня никто не узнал. Теперь, может, будут узнавать (смеется). Я хочу жить нормальной жизнью. И у меня во многом это получается. Я не какая-нибудь кинозвезда.

в: В чем секрет успеха Google? Ведь за то время, что вы существуете, много компаний успело возникнуть и исчезнуть.

о: Мы стали компанией в 1998 году. Как раз в это время компании, которые раньше занимались поиском, решили, что поиск уже не важен. Они все старались стать порталами, в то время как мы сосредоточились на поиске, совершенствуя его. Мы постоянно улучшаем наши технологии. Только за последний год ввели универсальный поиск, когда можно искать не только текст, но и картинки, видео.

в: То есть в будущем только поиск? Никаких других направлений деятельности?

о: Почему? Мы вкладываем деньги, к примеру, в энергетические проекты - чтобы производство чистой энергии стало дешевле производства обычной. В конце концов компания и сама в этом заинтересована, ведь наши компьютеры "пожирают" много энергии.

в: Вам в свое время выписали чек на 100 тысяч долларов, и он положил начало Google. А вы так еще никому не помогали?

о: Я начинаю подобные инвестиции, но я пока слишком занят текущей работой в Google. Буду вкладываться больше в будущем, найму людей, которые будут этим заниматься.

в: Кто для вас авторитет в мире бизнеса?

о: Уоррен Баффет, к примеру, известный инвестор. Когда мы выходили на IPO, мы написали такое же письмо, какие он пишет своим акционерам. Стив Джобс (один из основателей Apple. - "Известия"). Много таких людей, в общем.

в: Недавно Microsoft чуть было не купил поисковик Yahoo! Появился бы новый гигант. Как вы к этому относитесь?

о: А что, правда, чуть не купил? (Смеется.) Конечно, мы следили за этим процессом. Интернет стал великим, потому что он открыт для всех. Чем больше ресурсов, тем лучше. Поэтому было бы, конечно, плохо, если бы Microsoft купил этот поисковик.

Как зарождался Google

Это сегодня Google имя уже практически нарицательное (у социологов даже есть такое понятие - поколение Google, то есть те, кто родился в эпоху повсеместного проникновения интернета и новых технологий). А ведь 10 лет назад такой компании еще не существовало, хотя свою уникальную технологию поиска аспиранты Стэнфорда Сергей Брин и Ларри Пейдж к тому времени уже придумали и опробовали. Вот только денег на развитие не было. В поисках инвестора друзья и встретили одного из основателей Sun Microsystems Энди Бельтохшайма, который, едва их выслушав, тут же выписал чек на 100 тысяч долларов - очень торопился. По друзьям и знакомым Брин с Пейджем насобирали еще денег, зарегистрировали компанию и сняли свой первый офис - гараж в Менло-Парке (городок в Калифорнии). С того гаража началась и карьера, и личная жизнь Брина.

Сейчас у Google просторный офис, сотни сотрудников и акционеров. На бирже компания стоит больше 180 миллиардов долларов, а состояние самого Брина оценивается в 14 миллиардов, и в списке самых богатых людей мира, по версии журнала Forbes, он лишь чуть-чуть отстает от самого богатого русского Романа Абрамовича. Но Брин - все-таки больше американец. Родители увезли его из СССР в пятилетнем возрасте.

Американский гражданин Сергей Михайлович Брин

Американский гражданин Сергей Михайлович Брин
Компании Google неполных 8 лет, а ее президенту- миллиардеру - всего 32 года
Американский гражданин Сергей Михайлович Брин
Лев СИНЕБРЮХОВ

В США весьма бурно обсуждается законопроект, касающийся иммигрантов. Буквально на днях, чтобы как-то успокоить общественное мнение, президент Джордж Буш сделал заявление, напомнив, что Америка - страна, которую построили иммигранты и что инициатива приезжих стимулирует экономику страны. А в качестве положительного примера привел молодого выходца из СССР - Сергея Брина. Сегодня компания Google стоит в одном ряду с Microsoft и Yahoo, а имя миллиардера из знаменитой Кремниевой долины Сергея Брина известно как минимум завсегдатаям Всемирной паутины. Основатель и президент компании Google входит в число самых богатых людей планеты.

Начало положил чек в сто тысяч

Осенью 1996 года на сайте Стэнфордского университета (штат Калифорния, США) заработала поисковая страничка. За аскетичным оформлением и названием BackRub стояла научная работа аспирантов Сергея Брина и Ларри Пейджа. А необходимый для работы поисковика сервер с винчестерами общим объемом 1 терабайт (1024 гигабайта) располагался прямо в комнате Брина в университетском общежитии. В основе BackRub лежала принципиально новая система интернет-поиска, когда все многочисленные найденные по запросу страницы ранжировались по числу ссылающихся на них других страниц. Таким образом наверху оказывались самые востребованные документы.

Поиск оказался настолько удобным, что скоро к нему стали обращаться люди далеко за пределами университетского городка. К лету 1998 года к BackRub ежедневно обращалось около 10 тыс. посетителей. И в Стэнфорде заволновались - сервис начал пожирать чуть ли не половину всего университетского интернет-трафика. А тут еще прибавились обвинения в компьютерном хулиганстве. Дело в том, что поисковик не обращал внимания на ограничения доступа к университетским документам "для служебного пользования", открывая их для всех. Это уже было чересчур. И BackRub, переставший быть чисто научным проектом, пригрозили закрыть. "В какой-то момент мне пришлось делать выбор: начинать свое дело или продолжать учебу", - говорил потом об этом Сергей Брин. Сделать выбор ему совершенно неожиданно помог один из основателей Sun Microsystems Энди Бехтольшайм. "Это очень интересно, - прервал его Энди, когда Сергей начал демонстрировать ему возможности своего поисковика, - но я очень спешу. Как, вы говорите, называется ваша компания?" И достал чековую книжку. Через несколько минут ошарашенный Брин остался один на один с чеком в $100 тыс. на имя не существующей еще компании Google Incorporated.

Чтобы получить деньги, компанию Google надо было срочно создать. Теперь выбор между наукой и бизнесом был прост. Брин и Пейдж написали заявления на академический отпуск и сели обзванивать своих родных и друзей. Через неделю, 7 сентября 1998 года, Google Inc. была зарегистрирована с капиталом в $1 млн.

Лучший подарок папы

Американский гражданин Сергей Михайлович Брин появился на свет в Москве 21 августа 1973 года в семье евреев. Его отец Михаил Брин был математиком, мать Евгения - инженером. Папа Брин вспоминает, что в СССР постоянно сталкивался с глухим антисемитизмом. Не то чтобы его откуда-то гнали - просто никуда старались не пускать. Он окончил МГУ, но в аспирантуру его не приняли - партком не рекомендовал. Тогда упорный Брин-старший стал работать над кандидатской "в частном порядке". На научную конференцию за границу его не брали, но почему-то выпустили туда по частному приглашению.

В конце 1970-х еврейские семьи начали выпускать из Советского Союза на ПМЖ (постоянное место жительства). Михаил Брин, у которого за границей были знакомые по математическим конгрессам, вместе с семьей в июле 1979 года оказался в первых рядах эмигрантов. Шесть лет Сереже исполнилось уже на американской земле.

Советская математическая школа ценилась, и скоро глава семейства устроился преподавателем в Университет штата Мэриленд в городе Колледж-Парк, а его жена стала ученым специалистом в Национальном агентстве аэронавтики и исследований космического пространства (НАСА). Труднее всего в семье пришлось бабушке - она была в шоке, когда ей пришлось сдавать экзамен на водительские права, чтобы возить внука в школу.

Зато маленький Сережа адаптировался без проблем. Просто ему в школе было немного скучно, ведь там так примитивно преподавали математику. Продвинутый ученик удивлял учителей: папа подарил ему на девятилетие ЭВМ Commodore 64 (тогда компьютеры еще не были широко распространены), и мальчик стал сдавать домашние работы распечатанными на принтере. Бабушка сокрушалась: "В голове у Сереженьки одни компьютеры. Что с ним будет?" А дома младшего Брина учили математике и русскому языку.

Окончив в 1990-м школу, Сергей поступил в Университет Мэриленда, где преподавал отец, на факультет математики. "Красный" диплом бакалавра по специальностям "компьютерные системы" и "математика" он получил досрочно и заработал престижную стипендию National Science Foundation Graduate Fellowship, позволяющую больше не заботиться о финансировании образования. Продолжился образовательный процесс уже на Западном побережье США, в г. Пало-Альто, в самом престижном "компьютерном вузе" США, расположенном в калифорнийской Кремниевой долине, - Стэнфордском университете. Некоторые американские университеты позволяют студентам с дипломами бакалавров подавать документы непосредственно в докторантуру и получать диплом магистра в процессе обучения. Университет получает возможность "запрячь" талантливых студентов в долгосрочные исследовательские проекты, а студенты могут не отвлекаться на заработки на стороне.

Продвинутое плавание

Брину нравилась математика, но никаких "жизненных планов" не было. Список выбранных им дисциплин поражал профессоров: яхты, танцы, гимнастика, плавание... Как вспоминает Брин-папа, когда он поинтересовался у сына, не собирается ли тот записаться на более продвинутые курсы, Сергей ответил: "Я уже так и сделал - записался на продвинутое плавание". Так что родители искренне удивились, когда Сергей со своим приятелем Ларри Пейджем основал Google.

Сергей и Ларри познакомились в Стэнфорде. Ругались они буквально по каждому вопросу. Но противоположности притягиваются, и Сергей с Ларри скоро не могли шагу ступить друг без друга.

Научные работы приятелей касались поиска информации в миллионах документов, размещенных во Всемирной паутине. "Когда мы заглядывали в интернет, мы не читали там гороскопы и не заходили на сайты знакомств. Нас интересовал поиск - та информация, которая по-настоящему влияет на жизнь людей", - вспоминает Брин.

Одну работающую программу поиска Сергей написал еще в 1994 году. Она автоматически "лазила" по сайту "Плейбоя" и выискивала новые картинки, которые закачивала в скринсейвер на компьютере Брина.

Теперь ребят интересовал поиск не по одному сайту, а во всей Сети. Патент на свой новый алгоритм ранжирования страниц по "обратным ссылкам" Pagerank они зарегистрировали в начале 1996 года. Обкатка нового поискового движка на сайте университета началась через несколько месяцев. А через два года университетское руководство уже собиралось закрыть проект, который вышел за рамки научной работы.

Тогда ученые решили продать свою систему поиска какой-нибудь из многочисленных интернет-компаний. Но хотя на тогдашних порталах результаты поиска представлялись в весьма путаной форме, никто не проявил интереса к отдельному сервису. Тогда и появился в их жизни Энди Бехтольшайм с чеком на $100 тыс. Уже через неделю после этого события Сергей Брин и Ларри Пейдж перебрались из Стэнфордского университета в гараж одного из друзей - первый офис компании Google.

"Делать Google"


Все собранные деньги шли на развитие бизнеса и почти ничего - на рекламу. Но все равно в начале 1999 года о новом удачном поиске написали все крупнейшие газеты США, а число посетителей самого быстрого поисковика многократно выросло. К слову, поиск в Google вели не несколько мощных серверов, а несколько тысяч простых настольных компьютеров.

Тут кто-то удачно пошутил, заметив, что если через Google провести поиск по фразе "more evil than Satan" ("больше зла, чем сатана"), то в ответе на запрос на первом месте окажется сайт компании Microsoft, а на третьем - Disney. Брин объяснял, что результат этот вполне закономерен: пользователи интернета часто упоминали слово "зло" рядом с "Майкрософт", а Google лишь правильно оценивал популярность. Тем не менее об этом опять написали почти все общенациональные газеты. И поиск по фразе "more evil than Satan" на несколько недель стал в Google самым популярным - более популярным, чем "sex".

Известность самого поиска уже нельзя было измерить. Через полтора года после этого Google стала прибыльной компанией. Так что к первичному размещению акций на бирже летом 2004 года и компания Google, и сам Брин подошли на пике популярности. Особенно после того как первое IPO чуть было не отменили. Как раз накануне начала торгов, когда делать публичные заявления запрещено, Брин и Пейдж умудрились дать интервью "Плейбою". Кстати, у американских школьников существует выражение "делать Google" - т.е. зарабатывать много денег, не имея четкой бизнес-стратегии. Впрочем, размещение акций прошло вполне удачно. Через год капитализация компании превысила $100 млрд.

С любимой кошкой в офис

В жизни новоявленный миллиардер Сергей Брин ведет себя очень скромно. В недавнем интервью его отец рассказал, что Сергей все еще живет в трехкомнатной квартире и ездит не на "Мерседесе", что больше бы подобало статусу, а на Toyota Prius с экологически чистым гибридным двигателем. А еще он любит заходить в "Русскую чайную Кати" в Сан-Франциско и рекомендовать своим гостям борщ, пельмени и блины.

Зато комфорт внутри его компании стал притчей во языцех.

Сотрудникам разрешено по субботам играть в хоккей на роликах прямо на автостоянке компании. Готовить завтраки и обеды в корпоративном кафетерии приглашают известных и очень дорогих поваров. В офисе всегда доступен горячий кофе и множество напитков в холодильниках. Бесплатно. Кстати, эту традицию Google заимствовала у Microsoft. Еще в компании трудятся несколько массажистов для персонала. На работу разрешено приводить домашних питомцев - там можно встретить буквально всю живность: от собак и кошек до тараканов и ручных крыс. Венчает этот "социальный пакет" привилегия - 20% рабочего времени заниматься чем угодно: хоть собственный сайт рисуй, хоть книжки читай. Прямо рай на земле.

Работать в Google считается весьма престижным. Аспиранты Сергей Брин и Ларри Пейдж так и не получили докторских степеней от Стэнфордского университета, однако в свою компанию предпочитают нанимать именно докторов технических наук. Сегодня они совмещают должности президентов компании, а генеральным директором Google стал ветеран Кремниевой долины Эрик Шмидт.

Женитьба в ближайшие планы Сергея Брина не входит. Можно сказать, что у него осталась только одна нереализованная мечта. Как он сам говорит, создать такой поисковик, который "точно знал бы, что вы ищете, и выдавал бы именно те результаты, которые вам нужны".

Atsisiuntei? Susitiksime teisme

Atsisiuntei? Susitiksime teisme
Liutauras Lečinskas, "Verslo klasė"
2008.07.07 13:18
Skaityti komentarus (16)
Kiekvienam Lietuvos interneto vartotojui, kuris nėra visiškas paranoikas ir itin atidžiai nepasidomi, ar jo siunčiami internetu kūriniai nėra ginami autorių teisių apsaugos įstatymų, gali grėsti teismo sprendimas – atjungti nuo interneto.


Atsisiuntei iš www.delfi.lt naujausią „Sel“ dainą, kuri be jokių apribojimų ir paaiškinimų viešai siūloma kiekvienam? O ar pasidomėjai šio siuntinio legalumu? Kur garantijos, kad gerb. Egidijus Dragūnas nepaduos į teismą ir „Delfi“, ir tavęs bei daugybės kitų dainą atsisiuntusių vartotojų? Ar radai kur nors patvirtinimą, kad šį kūrinį gali gauti nemokamai ir be apribojimų arba, pavyzdžiui, gali teisėtai padaryti penkias jo kopijas? Jei tokios informacijos nėra – dar nereiškia, kad netapai nusikaltėliu, netgi atvirkščiai: tai garantija, kad veiki šį bei tą nelegalaus. Bent jau autorių teisių gynimo organizacijų akimis.


Sunku net pasakyti, kad buvo pirmiau: ar galimybė atsisiųsti autoriaus kūrinį – dainą, filmą, iliustraciją, tekstą ir t. t. – internetu, ar pažeisti autorių teises jį atsisiunčiant. Kad ir kaip būtų, bet kuris informacijos siuntimasis gali būti susijęs su šiuo pažeidimu – tai turbūt antra po virusų ir kitokių kenkėjų programų blogybė internete. Juk elektroninio formato kūrinius daug lengviau kopijuoti ir jais dalintis – su savo failais tai darome turbūt kasdien.
Bet ir elektroninių kūrinių vagystė yra vagystė, teigia Antipiratinės veiklos asociacija (ANVA), vienijanti Lietuvos muzikos, audiovizualinių kūrinių bei žaidimų programų gamintojus ir autorių teisių turėtojus, kino industrijos atstovus. „Pas mus žmonės intelektinės nuosavybės dar nelabai pratę gerbti, – „Verslo klasei“ pasakoja ANVA prezidentas Vytas Simanavičius. – Intelektinė nuosavybė – nemateriali, neapčiuopiama, tad mes giname, taip sakant, orą. Kita vertus, ar ji nepanaši, pavyzdžiui, į elektros energiją? Ji irgi neapčiuopiama, o kai ją iš mūsų vagia – pamatyti sunku. Ir vis dėlto skaitikliai parodys, kad tai – vagystė.“ Panašu, kad 99 procentai muzikos, filmų ir panašių kūrinių kelionių internetu yra nelegalios, bent jau toks vaizdas susidaro iš ANVA atstovo pasakojimo. O potencialūs autorių teisių pažeidėjai, pasak V.Simanavičiaus, gali būti visi – ir kūrinius atsisiunčiantys vartotojai, ir tokio siuntimo sistemas internete siūlantys tinklalapiai, ir net interneto paslaugų teikėjai.

„Prieš įstatymą atsako kūrinių atsisiuntimo svetainės savininkas, taip pat – interneto paslaugų teikėjas, kurio severyje įsikūrusi tokia svetainė, – teigia V.Simanavičius. – Taip pat – ir vartotojai, kurie siunčiasi kūrinius. Jei pastarieji šiuo kūriniu dalinasi su kitais – padaro jį ir kitiems viešai prieinamą internete, jie pažeidžia vieną įstatymo nuostatą, jei atgamina atsisiųstą kūrinį bet kokiu būdu ir forma – kitą, bet esmė – kad vis tiek pažeidžia.“



Verslas gina verslą
Visus mus – kuklią paprastų interneto vartotojų minią – gali paguosti tai, kad autorių teisių gynėjams labiau rūpi tie, kas suteikia galimybę nelegaliai atsisiųsti kūrinių. Pirmiausia – interneto svetainės, siūlančios vartotojams nemokamai arba už tam tikrą mokestį keistis kūriniais internetu. ANVA pirmiausia pamini svetaines „Torrent.lt“, „Sharemanija.net“, „Linkomanija.net“ – vadinamuosius seklius (angl. tracker), kaupiančius nuorodas į vartotojų asmeniniuose kompiuteriuose esančius kūrinius. Atrodytų – anoks čia nusikaltimas suvesti internete kelis norinčius apsikeisti kūriniais žmones? Jie juk gali apsikeisti kūriniais ir parkelyje ant suolelio. „Tačiau tokios svetainės suteikia paslaugą, o ja pasinaudojant kūriniai yra padaromi viešai pasiekiami internetu, – aiškina ANVA prezidentas. – Jų administratoriai turėtų tinkamai tvarkyti savo tinklalapį, nes turi galimybę ir net privalo įsitikinti, ar naudojantis jų paslauga nebus pažeidžiamos kokių nors autorių teisės.



Administracinės teisės pažeidimų kodekso 214 (10) straipsnis numato, kad jie vis dėlto atsako už tokią savo veiklą – juk jie panaudoja kūrinius, tai yra suteikia nuorodas, kaip juos atsisiųsti.“Už autorių teisių pažeidimą, pasak V. Simanavičiaus, yra atsakingas ir interneto paslaugų teikėjas – tada, kai jis yra informuotas, t. y. žino apie autorių teisių pažeidimą. Tai viena iš svarbių ANVA veiklos sričių – oficialiai su surinktais įkalčiais pranešti interneto paslaugų teikėjams apie autorių teisių pažeidimus.Na, o toliau – jau mūsų, mirtingųjų internautų, eilė. „Interneto paslaugų teikėjai, pasirašydami sutartis su vartotojais, paprastai įtraukia punktą, kad vartotojai naudosis internetu nepažeisdami Lietuvos Respublikos įstatymų, – aiškina ANVA prezidentas. – Jei vartotojas padaro autorių teisių saugomą kūrinį viešai pasiekiamą internete, jau pažeidžia Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo nuostatas ir iškart yra galimybė civilinio proceso tvarka tuos vartotojus bausti.“



„Tačiau praktika rodo, kad kiekvieno vartotojo neprisivaikysi, – guodžiasi V. Simanavičius. – Pirmiausia bausti būtų galima ne tuos, kurie siunčiasi, bet tuos, kurie dalinasi kūriniais, kad juos atsisiųsti galėtų kiti.“ „Didžiausia svetainė, kokią mums Lietuvoje pavyko uždaryti, buvo „Worldnova.org“, siūliusi 566 tūkstančius kūrinių atsisiųsti, iš jų – 165 tūkstančius filmų, – apie ANVA įtaką pasakoja V.Simanavičius. – Tai buvo pasaulinis tinklalapis, jo vienas iš padalinių, laikytas serveryje Kuveite, jau uždarytas anksčiau. Mes, beje, bendradarbiaujame su kitomis autorių teises ginančiomis organizacijomis – Holivudo kino bendrovėms atstovaujančia Kino pramonės asociacijos (angl. Motion Pictures Association; MPA), Estijos EAKO.



MPA visose valstybėse, visuose žemynuose turi atstovybes ir yra sudariusi sutartis su vietinėmis antipiratinėmis organizacijomis. Tai labai padeda, nes, pavyzdžiui, „Torrent.lt“ bėgioja po įvairių šalių severius – buvo Olandijoje, Anglijoje, paskui Vokietijoje, dar vėliau – Ukrainoje. Kai svetainė kurioje nors šalyje atjungiama, jie tiesiog pakeičia severį.“ Tačiau kai kuriais atvejais, kai bejėgis ir tarptautinis bendradarbiavimas, ANVA vėl gręžiasi į paprastus vartotojus: „Dabar rinksime įrodymus ir kreipsimės į teismą, kad uždraustų „Torrent.lt“ vartotojams, kurie naudojasi internetu pažeisdami įstatymus, interneto prieigas. Yra autorių teisių gynimo teisė to reikalauti per teismą, tad žiūrėsime, kaip Lietuvos teismas tokiu atveju pasielgs. „Torrent.lt“ turi apie 40 tūkstančių vartotojų iš daugelio pasaulio šalių – Lietuvos, Pakistano, Anglijos, Danijos, Norvegijos ir kt. Pagal vartotojų interneto adresus galime nustatyti, kuriam interneto paslaugų teikėjui jie priklauso. Taip pat galima sudaryti tokių atjungtų vartotojų sąrašą, kad ir kiti paslaugų teikėjai jiems nesuteiktų interneto.“



Žodžiu, atsisiunti kūrinį iš „Torrent.lt“ – atsisveikini su internetu? Ne visai taip. Pasirodo, net ir sąmoningai pirataudamas gali išvengti atsakomybės, jei žinosi, kokius kūrinius kuri autorių teisių agentūra gina. Pavyzdžiui, ANVA, atstovaujanti „Forum Cinemas“, „Acme“, „Videolyderiui“, „Prioro įrašų grupei“ ir kai kurioms kitoms įmonėms, nieko negalės padaryti, jei siųsitės jų klientams nepriklausantį kūrinį.„Mes tada praktiškai nedarytume nieko, – prisipažįsta ANVA prezidentas. – Asociacijos tikslas – apginti savo narių teises. Autorių ir gretutinės teisės yra privačios teisės. Kaip subjektai sugeba savo teises apginti – tai jau jų reikalas, mes galime ginti teises tik tų, kuriems atstovaujame. Priešingu atveju, jeigu pats teisių turėtojas nesigina, niekas jo ir neapgins. Pavyzdžiui, yra muzikos tinklalapių, iš kurių labai daug įvairių autorių kūrinių galima atsisiųsti, tačiau mes jiems siunčiame tik sąrašą šalintinų nuorodų į tuos kūrinius, kuriems atstovaujame. Ginti kitų subjektų teisių mes paprasčiausiai nesame įgalioti.“




Taip, pasak V.Simanavičiaus, autorių teises gali ginti ir policijos pareigūnai, bet „pareigūnas nėra specialistas ir neturi informacijos, kurių kūrinių autorių teisės yra ginamos, o kurie kūriniai platinami visiškai laisvai. Taigi ir pareigūnas negali be jokio pareiškimo, neturėdamas informacijos imtis veiksmų, nes nežino, ar konkretaus kūrinio teisės yra ginamos.“„Jeigu pats teisių subjektas, gamintojas ar atlikėjas nenori ginti savo teisių, tai be jo niekas to ir nepadarys“, – reziumuoja V.Simanavičius.

Be kaltės kalti
Kiekvienam, nenorinčiam būti apvagintam, kyla natūralus klausimas: kaip sužinoti, iš kurių svetainių ir kuriuos failus galima siųsti nepažeidžiant autorių teisių, o kurių svetainių vengti kaip velnias kryžiaus?

Tiek legalios muzikos parduotuvės internete, tiek minėtosios į ANVA akiratį patekusios svetainės juodu ant balto teigia, kad nedaro nieko bloga: visur yra aiškiai įrašyti išsižadėjimai, esą autorių teisės nepažeidžiamos.„Mes tai žinome, – atsako ANVA prezidentas. – Aš irgi galiu sugalvoti – pavyzdžiui, kad neatsakau už vagystes automobilių, kuriuos pavogsiu, pastatysiu savo aikštelėje ir pardavinėsiu, o atsako mašinų savininkai.“„Kiekviena svetainė turi savo administratorius, prižiūrėtojus, techninio palaikymo komandą, – pataria specialistas. – Pradėdamas naudotis svetainės paslaugomis turite visas teises kreiptis į juos ir sužinoti, kuo naudositės. Juk atėję į parduotuvę pirkti pieno, varškės ar duonos visada žvilgtelite į galiojimo datą.

Lygiai taip pat ir čia – turite galimybę sužinoti, ar siūlomi „produktai galioja“. Taigi, žiūrint iš įstatymo pusės, pirmiausia turėtumėte kreiptis į administratorių ir sužinoti, ar svetainė teisėtai leidžia siųstis tuos kūrinius, ar turi sudariusi sutartis su autorių ir gretutinių teisių subjektais dėl viešai internete prieinamų jų kūrinių, tam tikro kūrinių kopijų atsigaminimo skaičiaus. Jei jie nesuteikia tos informacijos ar ką nors apriboja, yra didelė tikimybė, kad siųstis kūrinius – nelegalu.“ Įdomu ir gana juokinga įsivaizduoti, kas būtų, jei kiekvienas vartotojas pultų rašyti ir skambinti svetainių administratoriams su tokiais klausimais. Kad tai siekiamybė, o ne realybė, sutinka ir V. Simanavičius. Vis dėlto „Verslo klasė“ nusprendžia patikrinti, kokių atsakymų sulauks iš svetainių savininkų – parašo elektroninius laiškelius „Omnitel“ muzikos parduotuvei „SurfPort“ ir neaiškios kilmės svetainei „Sharemanija.net“.



Klausimas toks: „Ar turite sutartis su autorių ir gretutinių teisių subjektais dėl viešai prieinamų kūrinių internete ir tam tikro kūrinių kopijų atkūrimo skaičiaus kliento kompiuteryje?“ Ką gi, „Sharemanija“ atsakė iškart: „ShareManija.net neplatina jokių kurinių, ginamų autorių teisėmis! Mūsų html kataloge yra tik .html, .php, .js, .txt, .jpg, .gif failai, reikalingi internetiniam portalui.“ O atsakymo iš „SurfPort“ vis dar laukiame. Jei atsakymai neaiškūs ar jų nėra, toliau doram internautui belieka, pasak V.Simanavičiaus, su tokiu klausimu dėl konkrečios svetainės kreiptis į teisėsaugos institucijas ar autorių teisių gynimo organizacijas. Ir, suprantama, negavus atsakymo, kad viskas legalu, nesinaudoti.

Didelis nereiškia legalus


Vartotojas turbūt net nepagalvoja apie galimus autorių teisių pažeidimus, kai atsisiųsti kūrinių pasiūlo ne kas kitas, o jo interneto paslaugų teikėjas – ypač jei tai didelė, garbinga ir įtakinga įmonė. Deja, jau ne vieną kartą spaudoje rašyta, pavyzdžiui, apie autorių teises pažeidžiančius kūrinius TEO LT FTP serveriuose ir „zMule“ keitimosi failais sistemoje. „Teo.lt“ FTP stotyse ir rašant straipsnį pavyksta aptikti nemažai filmų bei muzikos, kurių siuntimosi legalumu galima suabejoti. „Su TEO mes jau ilgokai bendradarbiaujame ir vienu ar kitu būdu deramės dėl nelegalių kūrinių. Turime prieigas ir TEO FTP severiuose atrenkame mūsų atstovaujamus kūrinius, kad jie būtų pašalinti. Jei neatstovaujame – negalime nurodyti jų trinti. Aišku, pasitaiko ir nesklandumų – kai kurie kūriniai ne taip greitai pašalinami, kaip derėtų. O dėl TEO „zMule“ paslaugos – su atsakingu asmeniu jau ne vieną kartą kalbėjomės ir žiūrėsime, kas bus toliau. Ši paslauga praktiškai turėtų būti uždrausta.“TEO LT paslaugų privatiems klientams skyriaus vadovas Arūnas Venclovas patvirtina, kad įmonė glaudžiai bendradarbiauja su autorių teises ginančiomis organizacijomis (LATGA-A, AGATA, ANVA ir kt.) ir visomis turimomis teisinėmis bei techninėmis priemonėmis šias teises gina.




Tačiau, pasak A.Venclovo, TEO yra tik interneto paslaugų teikėja, užtikrinanti klientams prieigą prie interneto, o stebėti klientų siunčiamo duomenų srauto turinio neturi nei teisės, nei galimybių. „Už failų legalumą atsako juos laikantis ar platinantis asmuo, – teigia vadovas. – Kita vertus, apie failo legalumą gali spręsti tik kompetentingos organizacijos, pavyzdžiui, autoriaus įgaliota ir jo interesus ginanti organizacija, žinanti, kam ir kokios teisės platinti konkretų kūrinį yra suteiktos. Jei autorių teises ginančios organizacijos nustato, kad internetu platinama informacija yra neteisėta, mes imamės visų teisiškai ir techniškai galimų priemonių, kad toks platinimas nevyktų.“
Beje, A.Venclovo teigimu, kaip interneto paslaugų teikėja TEO nėra ir negali būti atsakinga už tokių trečiųjų šalių kaip nelegalių kūrinių siuntimosi svetainės veiklą. „Interneto paslaugų teikėjus palyginčiau su kelių statybos bendrovėmis – juk nekaltiname jų tuo, kad dalis vairuotojų pažeidinėja taisykles ir viršija leistiną greitį“, – sako A. Venclovas. „Vis dėlto vartotojas, net ir naudodamasis oficialia savo interneto paslaugų teikėjo paslauga, turi suvokti, kad yra galimybė nusižengti autorių teisėms“, – įspėja ANVA prezidentas Vytas Simanavičius.



Išgelbės ne bausmės
„Galima sakyti, kova su autorių teisių pažeidimais internete – beviltiška, jų vis tiek pilna, bet autorių teisių gynimas yra procesas, dar ne per seniausiai pradėtas Lietuvoje, o rezultatai jau iš tiesų matyti, – teigia ANVA prezidentas. – Lygiai kaip su nelegaliomis kompaktinėmis plokštelėmis: visi šnekėjo, kad niekas nieko čia nepadarys, o paskutinių 5–6 metų rezultatai vis dėlto rodo, kad piratavimo mastas tikrai labai sumažėjo. Nors kiti tvirtina, kad piratavimas keliasi į internetą, tačiau kompaktinių plokštelių rinka juk ir toliau lieka labai didelė.“
„Mes patys vystome turinio platinimo verslą (teikiame virtualios videonuomos paslaugą televizijos GALA klientams, plėtojame interneto portalą ZEBRA.lt) ir esame suinteresuoti legalaus vaizdinio ir kitokio turinio dalies augimu, – sako TEO.LT paslaugų privatiems klientams skyriaus vadovas. – Tačiau pasaulinė praktika rodo, kad bene geriausias būdas kovoti su nelegaliu turinio platinimu yra sumažinti kainą už šį turinį. Vienas puikių pavyzdžių būtų prekyba muzikos kūriniais internete – sudarius galimybę už nedidelę kainą ir ypač paprastai įsigyti norimų dainų, gerokai sumažėjo motyvacija bandyti gauti jų nelegaliais būdais.



“Tokia sėkmės istorija galima būtų pavadinti „Omnitel“ muzikos parduotuvę „Omni SurfPort“ (www.sp.lt). „Verslo klasės“ pakalbintas „Omnitel“ rinkodaros direktorius Giedrius Makauskas pateikė duomenis, kad per mėnesį šioje parduotuvėje nuperkama apie 5–6 tūkstančius dainų (jų siūloma apie 4 milijonus), o ateity planuojama pasiūlyti ir kino filmų. Tiesa, ar dainų kaina tikrai tokia, kad išguitų piratavimą, galima suabejoti – kūrinys „SurfPort“ portale kainuoja nuo 3,5 iki 5 litų. „Kaina yra tokia, kokia ir Europoje,– sako G.Makauskas. – Ji priklauso nuo „Inprodicon“ – didžiausio Skandinavijoje ir turbūt trečio pasaulyje pagal dydį muzikos tiekėjo, su juo esame sudarę sutartį.“„Mūsų verslas nėra parduoti dainą. Mūsų verslas – kad vartotojas naršytų internete ir rastų tai, ko jam reikia. Šiuo atveju – muzikos. Mūsų verslas – informacijos kiekis, kurį vartotojas atsisiųs į savo telefoną“, – sako G.Makauskas“.



Gaila, kad Lietuvoje dar negalima naudotis „Apple iTunes“ muzikos parduotuve – pasauline muzikos pardavimo internetu lydere, kuri 2003–2008 m. pardavė per 4 milijonus dainų. Joje muzikos kūrinys kainuoja 99 JAV centus (JAV) ir 99 euro centus (Europoje). Tačiau „Apple“ atstovai „Verslo klasei“ paneigė gandus apie galimą greitą „iTunes“ parduotuvės atvėrimą Lietuvai. Vis dėlto galima prognozuoti, kad kaip pasaulyje – taip ir Lietuvoje: legalių muzikos įrašų ir filmų internete tik gausės, konkurencija lems įkandamas kūrinių kainas, o mums, paprastiems internautams, bus paprasčiau nebrangiai ir paprastai nusipirkti internetu norimus kūrinius ir ramiai miegoti naktimis be baimės, kad kitą rytą teismo sprendimu būti atjungtas nuo interneto.

***
INFO
Keitimasis failais internete
Galimybė dalintis failais internetu beveik tokia pat sena, kaip ir internetas, tik „senų senovėje“ tai būdavo daroma per BBS skelbimų lentas ar elektroniniu paštu, o dabar failais dažniausiai dalijamasi tiesiogiai susijungus klientų asmeniniams kompiuteriams (vadinamoji tiesioginio jungimosi (angl. peer-to-peer), arba P2P, technologija). Be abejo, tam reikalingi tam tikri interneto protokolai ir programos, leidžiančios ieškoti failų kitų klientų kompiuteriuose ir dalintis turimais failais. Prireikia ir šiokios tokios „valdžios“, ji registruoja failų keitimosi sistemos vartotojus, suteikia jiems keičiantis būtinas paslaugas.




Pirmojoje keitimosi failais sistemų kartoje „valdžia“ – centrinis serveris – buvo itin svarbi. Jis kontroliavo duomenų srautus tarp vartotojų, jame buvo saugomi kliento siūlomų failų sąrašai. Klientas šiame serveryje ieškodavo norimų failų, o serveris jam atsiųsdavo juos turinčių vartotojų sąrašą. Tai buvo greita ir efektyvi sistema, tačiau centrinio serverio gedimas ar išjungimas tokioje sistemoje reikšdavo ir viso keitimosi failais tinklo sustojimą.




Pora žinomiausių pirmosios kartos sistemos pavyzdžių – „Napster“ ir „eDonkey2000“ (kai kurių autorių nuomone – ir „Limewire“). „Napster“ sukurta dar 1999 metais, ji leido keistis MP3 formato muzikos bylomis. Tačiau jau 2000 metais garsi grupė „Metallica“ iškėlė bylą „Napster“ dėl nelegalių jos įrašų kopijų platinimo. Kiek vėliau tokią pačią bylą iškėlė ir reperis Dr. Dre. 2001-aisiais „Napster“ susitaikė su šiais ieškovais, tačiau bylų jau buvo iškėlusios ir įvairios muzikos įrašų bendrovės. 2001 m. vasarį „Napster“ turėjo 26,4 milijono klientų visame pasaulyje. Neatlaikiusi spaudimo, 2001 m. liepą „Napster“ teismo sprendimu buvo uždaryta, paskelbė bankrotą ir išpardavė turtą. Bankroto aukcione „Napster“ prekių ženklą ir logotipą įsigijo kita bendrovė – „Roxio“, ji 2002 m. įkūrė jau komercinį legalios muzikos platinimo tinklą „Napster 2.0“ (tegiama, kad nuo 2003 m. spalio iki 2004 vasario jis pardavė 5 milijonus dainų ir turėjo 1,5 mln. vartotojų).



„eDonkey2000“ leido keistis ne tik muzika, bet ir kitų formatų failais. Sistema startavo 2000 metais ir gyvavo iki 2005-ųjų, tada oficialiai nutraukė savo veiklą dėl RIAA (Amerikos įrašų pramonės asociacijos) ieškinio (buvo priversta sumokėti 30 mln. JAV dolerių). Vis dėlto, nors „eDonkey2000“ nebėra, josios tinklas išlikęs ir šiandien – jis pasiekiamas per kitas programas – „eMule“, „aMule“, „Shareaza“, „MLDonkey“.



Antroji tiesioginio keitimosi failais karta tapo decentralizuota – programuotojai ėmėsi ieškoti, kaip išvengti centrinio serverio, kad jo nebūtų galima uždaryti, kaip kad nutiko su „Napster“. Pirmasis sėkmingas mėginimas buvo „Gnutella“ tinklas, vėliau – „Kazaa“, „eMule“ („Kazaa“ vis dėlto turėjo centrinį serverį prisijungti). 2006 m. balandį populiariausi antrosios kartos keitimosi failais tinklai turėjo apie 10 mln. vartotojų.



Šiuo metu jau kalbama apie trečiosios kartos tinklus, jų pagrindinis išskirtinis bruožas – vartotojų anonimiškumas, ir ketvirtąją kartą, leidžiančią ne tik keistis failais, bet ir naudotis duomenų srautais – pvz., vaizdo transliacijomis tiesioginio jungimosi tinklais.


Populiariausias – „BitTorrent“
Šiuo metu viena populiariausių keitimosi failais sistemų Lietuvoje yra „BitTorrent“. Iš tiesų „BitTorrent“ yra ne sistema, o interneto protokolas, juo vartotojai gali tiesiogiai jungtis vienas su kitu bei siųsti vieni kitiems duomenis. Jį 2001 m. sukūrė amerikietis programuotojas Bramas Cohenas. Svetainės, kurias taip trokšta uždaryti ANVA, daugiausia siūlo šio protokolo failų mainus.
„BitTorrent“ protokolo tinklo veikimas paremtas centrine stotimi – sekliu (angl. „tracker“), jis stebi ir koordinuoja visų vartotojų veiksmus. Centrinė stotis tvarko tik jungimąsi, bet nieko „nežino“ apie vartotojų siunčiamą informaciją. Tai leidžia efektyviau panaudoti interneto laidumo išteklius ir naudotis centrine stotimi dideliam vartotojų kiekiui. „BitTorrent“ protokolo tinkle vartotojas dar nebaigęs siųstis norimos bylos jau dalijasi ja su kitais vartotojais – tai gerokai sumažina tinklo apkrovą ir didina siuntimosi greitį. Didžiausia šio protokolo tinklo sparta pasiekiama, kai daugiausia vartotojų siunčiasi tą patį failą.


„BitTorrent“ protokolo tinklams naudoti skirta nemažai programų – „BitTorrent“, „BitComet“, „uTorrent“, „Transmission“ ir kt.